Kaip istorikai reitinguoja JAV prezidentus: istorinė analizė

Sužinokite, kaip istorikai reitinguoja JAV prezidentus: istorinė analizė apie kriterijus, nuomonių kaitą ir reikšmingiausius pavyzdžius.

Autorius: Leandro Alegsa

Apklausiami istorikai (o kartais ir politologai), kurių prašoma JAV prezidentus įvertinti įvairiais skaičiais už bendrą veiklą arba už įvairius jų vadovavimo aspektus.

Sprendžiant, kas yra geras ar blogas prezidentas, atsižvelgiama į kelis skirtingus veiksnius. Tarp jų - jo charakteris, šalies vizija, santykiai su Kongresu, santykiai su užsienio šalių vadovais (diplomatija), ekonomikos valdymas, kariuomenės valdymas ir bendri politiniai įgūdžiai.

Siekiant užtikrinti, kad reitingai būtų teisingi, daugelyje apklausų vienodai atsižvelgiama į liberalių demokratų ir konservatyvių respublikonų nuomones.

Kartais sunku tiksliai įvertinti prezidentą, nes visi prezidentai susidūrė su visiškai skirtingais iššūkiais ir gyveno skirtingais laikais.

Istorinė nuomonė apie JAV prezidentus laikui bėgant dažnai keičiasi. Pavyzdžiui, Haris Trumanas iškart po to, kai baigė eiti pareigas, turėjo labai žemus populiarumo reitingus, tačiau dabar daugelis istorikų jį laiko vienu didžiausių prezidentų.

Kaip istorikai vertina — pagrindiniai kriterijai

  • Charakteris ir moralinė autoritetas — ar prezidentas laimėjo žmonių pasitikėjimą ir ar jo elgesys atitiko viešosios pareigos standartus.
  • Valstybės vizija ir strateginis mąstymas — ar jis aiškiai nustatė ilgalaikes valstybės kryptis.
  • Rinkiminė ir vidaus politika — santykiai su Kongresu, sugebėjimas užtikrinti reformų priėmimą, socialinių ir pilietinių teisių klausimai.
  • Užsienio politika ir diplomatija — gebėjimas palaikyti saugumą, kurti sąjungas ir spręsti tarptautinius konfliktus.
  • Ekonomikos valdymas — ekonominis augimas, nedarbas, infliacija ir ilgalaikiai ekonominiai sprendimai.
  • Krizės valdymas — reakcija į karus, ekonomines krizes, gamtines katastrofas ir pandemijas.
  • Institucijų ir teisės viršenybės stiprinimas — ar prezidento sprendimai stiprino demokratines institucijas ir teisės valstybę.

Metodika ir reitingų sudarymas

Apklausose ekspertams dažnai siūloma vertinti prezidentus pagal skales (pvz., 1–10) arba sudaryti lyderių sąrašus. Galutiniai reitingai paprastai gaunami apskaičiuojant vidurkius arba medianas iš visų atsakymų. Kai kurios apklausos taip pat pateikia atskiras kategorijų reitingų lenteles, todėl galima matyti, už ką konkretūs prezidentai gauna aukštus arba žemus balus.

Siekiant sumažinti politinį šališkumą, apklausos paprastai įtraukia įvairių politinių pažiūrų ekspertus ir kartais svorio koeficientais subalansuoja dalyvių sudėtį. Visgi metodiniai skirtumai tarp apklausų (kas vertina, kokie klausimai užduodami, kaip skaičiuojami balai) gali lemti skirtingus rezultatus.

Kodėl nuomonės keičiasi?

  • Istorinis kontekstas ir nauji dokumentai: deklasifikuota archyvinė medžiaga arba nauji tyrimai gali pakeisti supratimą apie prezidento sprendimų motyvus ir pasekmes.
  • Kultūrinės ir vertybinės permainos: keičiasi vertinimo kriterijai — pvz., didesnis dėmesys skiriamas žmogaus teisėms, lygybei ar aplinkosaugai.
  • Ilgalaikės pasekmės: kai kurios politikos parodys poveikį tik po dešimtmečių, todėl ankstyvieji vertinimai gali būti netikslūs.
  • Nauja interpretacija: istorikų bendruomenė nuolat diskutuoja — kartais anksčiau nepopuliarūs sprendimai vėliau pripažįstami sėkmingais.

Dažnai cituojami reitingų šaltiniai

Tarp plačiai žinomų ir dažnai minimáų apklausų yra istorikų ir politologų tyrimai, kuriuos rengia universitetai ar specializuotos organizacijos. Kai kurios apklausos siekia ilgalaikio požiūrio, kitos – konkrečių laikotarpių ar temų vertinimo (pvz., karinė arba ekonominė veikla). Skirtingi šaltiniai gali pateikti skirtingus topus, todėl verta lyginti kelis tyrimus.

Kaip skaityti ir interpretuoti reitingus

  • Peržiūrėkite kriterijus: pažiūrėkite, už ką konkrečiai skiriami balai — bendras įvertinimas nebūtinai atspindi visus aspektus.
  • Palyginkite kelis šaltinius: jei vienas reitingas skiriasi nuo kitų, patikrinkite metodiką ir dalyvių sudėtį.
  • Atkreipkite dėmesį į kontekstą: praeities lyderių sprendimai turi būti vertinami pagal to meto sąlygas, ne tik pagal šių dienų standartus.
  • Nepamirškite, kad tai yra interpretacijos: reitingai atspindi ekspertų nuomonę, kuri gali kisti su nauja informacija ir perspektyvomis.

Galų gale istorinių reitingų tikslas nėra paskelbti absoliučią tiesą, o suteikti struktūruotą ir argumentuotą požiūrį į prezidentų palikimą. Skaitant tokius sąrašus, verta gilintis į argumentus už ir prieš kiekvieną poziciją ir domėtis tiek kiekybiniais balais, tiek detaliais istoriografijos paaiškinimais.

Bendrosios išvados

Aukštas reitingas

Šie prezidentai paprastai užima aukštas pozicijas:

Mišrūs įvertinimai

Kai kurių prezidentų vertinimai nevienareikšmiai. Pavyzdžiui, Andrew Jacksonas laikomas lyderiu, kuris gynė paprastus žmones, tačiau tuo pat metu istorikai jį kritikuoja dėl indėnų perkėlimo akto. Ulisas S. Grantas laikomas blogu vadovu, nes į valstybinius darbus samdė korumpuotus draugus, tačiau kartu jis padėjo afroamerikiečiams įgyti daugiau teisių rekonstrukcijos laikotarpiu.

Naujausi pavyzdžiai:

  • Lyndonas B. Johnsonas, priėmęs įstatymus dėl pilietinių teisių ir prezidentavęs Didžiosios visuomenės laikotarpiu, tačiau taip pat padidinęs Vietnamo karo mastą.
  • Jimmy Carteris, kuris padėjo atleisti nuo bausmės Vietnamo karo metais vengusiems šaukimo į kariuomenę, įsteigė Švietimo ir Energetikos departamentus, derėjosi dėl taikos sutarties tarp Egipto ir Izraelio, tačiau susilpnino Amerikos ekonomiką dėl didelio nedarbo ir didelės infliacijos, prižiūrėjo Irano įkaitų krizę, naftos krizę ir nepavykusią operaciją "Erelio letena".
  • George'as H. W. Bushas, kuris sėkmingai vadovavo Jungtinėms Valstijoms Persijos įlankos kare ir oficialiai užbaigė Šaltąjį karą, tačiau jo prezidentavimo metu Amerikos ekonomika pablogėjo.

Žemas reitingas

Česteris Arturas, Viljamas Hovardas Taftas, Benjaminas Harisonas, Kalvinas Kulidžas, Herbertas Huveris, Rutherfordas B. Heisas, Martinas Van Burenas ir Ričardas Niksonas laikomi žemesnio nei vidutinio lygio.

Johnas Tyleris, Zachary Tayloras, Millardas Fillmore'as, Franklinas Pierce'as ir Jamesas Buchananas dažnai laikomi vienais blogiausių, nes jiems nepavyko užkirsti kelio vergovės augimui, kuris baigėsi Pilietiniu karu.

Andrew Johnsonas dažnai priskiriamas prie blogiausių, nes jis buvo prieš rekonstrukciją.

Warrenas G. Hardingas dažnai laikomas pačiu blogiausiu, nes jis samdė korumpuotus draugus tapti vyriausybės pareigūnais.

Neįtrauktas į reitingą

Williamas Henry Harrisonas ir Jamesas Garfieldas dažnai nėra reitinguojami, nes abu mirė netrukus po to, kai tapo prezidentais. Kai jie įtraukiami į sąrašą, dažniausiai užima žemą vietą.

Be to, Donaldas Trumpas neįtrauktas į reitingą, nes jo prezidentavimas dar nesibaigė. Dėl tos pačios priežasties kai kuriose apklausose Barackas Obama nėra reitinguojamas, nes jo prezidentavimas baigėsi mažiau nei prieš dešimt metų.

Abraomas Linkolnas vertinamas kaip vienas geriausių prezidentų dėl savo vadovavimo Amerikos pilietinio karo metu ir iškalbos kalbose, tokiose kaip Getisburgo kalba.Zoom
Abraomas Linkolnas vertinamas kaip vienas geriausių prezidentų dėl savo vadovavimo Amerikos pilietinio karo metu ir iškalbos kalbose, tokiose kaip Getisburgo kalba.

Prezidento George'o H. W. Busho nuomonė apklausose buvo nevienareikšmė dėl jo sėkmės Persijos įlankos kare, tačiau taip pat dėl silpnos ekonomikosZoom
Prezidento George'o H. W. Busho nuomonė apklausose buvo nevienareikšmė dėl jo sėkmės Persijos įlankos kare, tačiau taip pat dėl silpnos ekonomikos

Warrenas Hardingas vertinamas kaip vienas blogiausių prezidentųZoom
Warrenas Hardingas vertinamas kaip vienas blogiausių prezidentų

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Ko prašoma istorikų ir politologų apie JAV prezidentus?


Atsakymas: Jie apklausiami ir prašomi įvertinti prezidentus skaičiais už bendrą jų veiklą arba už įvairius jų vadovavimo aspektus.

K: Į kokius veiksnius atsižvelgiama vertinant prezidento vadovavimą?


A: Atsižvelgiama į keletą skirtingų veiksnių, įskaitant jų charakterį, šalies viziją, santykius su Kongresu, santykius su užsienio lyderiais (diplomatija), kaip jie valdė ekonomiką, kaip jie valdė kariuomenę ir bendrus politinius įgūdžius.

Klausimas: Kaip subalansuojamos JAV prezidentų veiklos apklausos?


A: Siekiant užtikrinti, kad reitingai būtų teisingi, daugelyje apklausų vienodai atsižvelgiama į demokratų ir respublikonų nuomones.

K: Kodėl kartais sunku tiksliai įvertinti prezidentą?


A.: Sunku tiksliai įvertinti prezidentą, nes visi prezidentai susidūrė su visiškai skirtingais iššūkiais.

Klausimas: Ar istorinė nuomonė apie JAV prezidentus laikui bėgant kinta?


A: Taip, istorinės nuomonės apie JAV prezidentus laikui bėgant gali keistis.

K: Ar galite pateikti pavyzdį JAV prezidento, kurio istorinė nuomonė laikui bėgant keitėsi?


A.: Haris S. Trumanas po to, kai baigė eiti savo pareigas, buvo labai žemai vertinamas, tačiau dabar daugelis istorikų jį laiko vienu didžiausių prezidentų.

Klausimas: Kokį pavyzdį galite pateikti kaip kategoriją, kurią istorikai gali naudoti vertindami prezidento vadovavimą ir kuri nėra nurodyta tekste?


A: Vienas iš pavyzdžių galėtų būti prezidento poveikis kultūrai, pavyzdžiui, jo indėlis į meną ar pilietinių teisių judėjimą.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3