Džonas F. Kenedis (JFK, 1917–1963) — 35-asis JAV prezidentas
Džonas F. Kenedis (JFK) — 35-asis JAV prezidentas: charizmatiškas lyderis, Kubos raketų krizė, kosminės lenktynės, pilietinių teisių kovos ir tragiška mirtis.
Džonas Ficdžeraldas Kenedis (John Fitzgerald Kennedy, 1917 m. gegužės 29 d. - 1963 m. lapkričio 22 d.), dažnai vadinamas JFK ir Džeku, buvo 35-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jis ėjo pareigas nuo 1961 m. iki nužudymo 1963 m. Jis buvo jauniausias prezidentas, išrinktas į šias pareigas, sulaukęs 43 metų. Jo prezidentavimo laikotarpiu įvyko tokie įvykiai kaip invazija į Kiaulių įlanką, Kubos raketų krizė, Berlyno sienos statyba, kosminės lenktynės, pilietinių teisių judėjimas ir ankstyvasis Vietnamo karo etapas. Jis buvo jauniausias Jungtinių Valstijų prezidentas, miręs eidamas savo pareigas.
Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Džonas F. Kenedis gimė turtingoje ir įtakingoje šeimoje — jo tėvas buvo Joseph P. Kennedy Sr., o motina — Rose Fitzgerald. Augo kartu su šeima, kurioje buvo daug politinio ir visuomeninio gyvenimo ryšių. Baigė Harvardo universitetą 1940 m., kur įgijo istorijos ir tarptautinių santykių žinių. Jaunystėje aktyviai dalyvavo sporte ir rašė laikraščiams.
Antrojo pasaulinio karo tarnyba
Antrojo pasaulinio karo metu Kenedis tarnavo JAV karo laivyne kaip PT katerio (patrol torpedo boat) vadas. Jis tapo plačiai žinomas po to, kai jo kateris PT-109 1943 m. buvo sudužęs Ramiojo vandenyno vandenyse ir jis vadovavo gelbėjimo pastangoms, išgelbėjusioms kelis įgulos narius. Ši patirtis prisidėjo prie jo viešosios asmenybės formavimosi ir vėlesnės politinės karjeros.
Politinė karjera iki prezidentūros
- 1953–1960 m. Kenedis ėjo JAV Atstovų rūmų ir vėliau — Senato nario pareigas iš Masačusetso valstijos.
- 1960 m. jis laimėjo prezidento rinkimus prieš respublikonų kandidatą Richardą Nixoną, vykdydamas jaunos, karštos ir medijų metu stipriai matomos figūros kampaniją.
- Tapęs pirmuoju katalikų tikėjimo prezidentu JAV istorijoje, jis sulaukė tiek entuziazmo, tiek skeptiškumo dėl religijos įtakos politikoje.
Prezidentavimo prioritetai ir politikos kryptys
Kenedžio administracija skelbė programą, vadintą „New Frontier“, kuri apėmė ekonomikos skatinimą, socialines reformas, mokslo ir technologijų vystymą bei kovą už žmogaus teises. Svarbiausi iniciatyvų pavyzdžiai:
- Ekonomika: skatino ekonomikos augimą per mokesčių lengvatas ir investicijas, siekė sumažinti nedarbą.
- Pilietinės teisės: nors iš pradžių atsargus, Kennedy tapo aktyvesnis reaguodamas į segregacijos protrūkius; 1963 m. jis pasiūlė plataus masto civilinių teisių įstatymą, kurio įgyvendinimą tęsė Lyndon B. Johnsonas po jo mirties.
- Kosmoso programa: 1961 m. Kenedis įsipareigojo JAV programa nukeliauti į Mėnulį iki dešimtmečio pabaigos, skatindamas mokslinius tyrimus ir išteklius į kosmines lenktynes.
- Užsienio politika: siekė sustiprinti Amerikos įtaką globaliai — tiek per diplomatiją, tiek per karinius ar žvalgybinius veiksmus. Pavyzdžiui, įkūrė Peace Corps ir inicijavo Alliance for Progress Lotynų Amerikai.
Svarbiausi tarptautiniai įvykiai
- Invazija į Kiaulių įlanką (1961): nevykusi antikomunistinė invazija į Kubą, remta USA žvalgybos, kurios pasekmė pakenkė administracijos reputacijai.
- Kubos raketų krizė (1962): vienas iš pavojingiausių Šaltojo karo momentų, kai Kennedy ir sovietų lyderis Nikita Chruščiovas susiklostė kompromisą, išvengusį tiesioginio karo. Šis įvykis padidino JFK tarptautinį prestižą dėl diplomatinio sprendimo.
- Berlyno sienos statyba: Kenedis viešai palaikė Vakarų Berlyną prieš sovietų spaudimą; garsioji jo frazė „Ich bin ein Berliner“ (1963 m.) pabrėžė JAV įsipareigojimą Vakarų Europai.
- Vietnamo konflikto pradžia: Jo administracijos laikotarpiu JAV palaipsniui didino karinį ir patariamąjį palaikymą Pietų Vietnamo vyriausybei, kas vėliau peraugo į platesnį konfliktą.
Vidaus iniciatyvos ir teisės aktai
- Peace Corps: taikos korpusas, įsteigtas siekiant siųsti amerikiečių savanorius padėti besivystančioms šalims.
- Lygių atlyginimų aktas (Equal Pay Act, 1963): JFK pasirašė aktą, užtikrinantį moterims teisę į lygiavertį atlyginimą už tą patį darbą.
- Švietimo, sveikatos ir socialinių programų plėtra per New Frontier iniciatyvas, nors daugelis platesnių reformų buvo įgyvendintos tik po jo mirties.
Nužudymas ir pasekmės
1963 m. lapkričio 22 d. Džonas F. Kenedis buvo nužudytas Dallase, Teksase, vykdydamas prezidento vizitą. Jam įvykus šūviams, pareigas ėjęs viceprezidentas Lyndon B. Johnson iš karto tapo prezidentu. Oficialus tyrimas — Warren komisija — nustatė, kad trys šūviai buvo paleisti iš Osvaldo Lee Harvey Oswaldo laikomo lango, įvardydama Oswaldą kaip vienintelį šaulį; vėliau Oswaldas buvo nužudytas nakties metu Jacko Ruby rankų. JFK nužudymas sukėlė ilgalaikes konspiracinių teorijų ir papildomų nepriklausomų tyrimų bangas, ir iki šiol lieka plačiai diskutuojama tema.
Paveldas ir įtaka
Kenedžio valdymas dažnai prisimenamas per kultūrinį reiškinį „Camelot“ — idealizuotą, charizmatišką administracijos vaizdinį, kurį palaikė viešoji nuomonė ir žiniasklaida. Jo pirminės iniciatyvos kosmose bei pilietinių teisių srityje turėjo ilgalaikį poveikį. Jam buvo būdinga stilistinė elegancija, jaunatviškas įvaizdis ir gebėjimas įkvėpti gyventojus. Po mirties jo žmona Jacqueline Kennedy tapo tarptautine kultūrine figūra, o Kenedžio šeima išliko reikšminga JAV politiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Kritika ir ginčai
Nors Kennedy sulaukė daug pagyrų, jis taip pat kritikų turėjo dėl slaptų žvalgymo operacijų (pvz., CIA vaidmuo Kiaulių įlankos invazijoje), sveikatos problemų slėpimo nuo visuomenės bei kai kurių užsienio politikos sprendimų, kurie vėliau buvo laikomi klaidomis. Istorikai ir toliau analizuoja jo sprendimus, siekdami objektyvios nuomonės apie jo lyderystę ir sprendimų pasekmes.
Santrauka
Džonas F. Kenedis yra viena labiausiai atpažįstamų XX a. JAV asmenybių: jaunas, charizmatiškas lyderis, kurio trumpas prezidentavimo laikotarpis pažymėtas tiek reikšmingų pergalių, tiek kontroversijų. Jo valdymas paliko ryškų pėdsaką amerikietinėje politikoje, kultūroje ir tarptautiniuose santykiuose.
Ankstyvasis gyvenimas
Kenedis gimė 1917 m. gegužės 29 d. Brukline, Masačusetso valstijoje. Jis buvo antrasis iš devynių Džozefo P. Kenedžio (Joseph P. Kennedy, 1888-1969) vaikų. Jo tėvas buvo verslininkas, vėliau JAV ambasadorius Jungtinėje Karalystėje 1938-1940 m. Jo motina buvo Rose Fitzgerald (1890-1995).
Kenedis Harvardo universitete baigė tarptautinių santykių bakalauro studijas. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui jis bandė įstoti į JAV kariuomenę, bet buvo nepriimtas dėl nugaros problemų, todėl įstojo į karinį jūrų laivyną. Kai 1943 m. japonų naikintuvas nuskandino jo katerį, jis sunkiai susižeidė nugarą. Jis vis tiek išgelbėjo išgyvenusią įgulą, už ką vėliau buvo apdovanotas medaliu už drąsą.
1946 m. jis buvo išrinktas į JAV Kongresą, o 1952 m. - į JAV Senatą. 1953 m. rugsėjo 12 d. vedė Žakliną Bouvjė. Pora susilaukė keturių vaikų: negyvos dukters (g. 1956 m.), Karolinos (g. 1957 m.), Džono (1960-1999 m.) ir Patriko, kuris gimė per anksti 1963 m. rugpjūtį ir gyveno tik dvi dienas.
Pirmininkavimas
Kenedis buvo Jungtinių Valstijų Demokratų partijos narys. 1960 m. prezidento rinkimuose jis nugalėjo savo varžovą iš Respublikonų partijos Ričardą Niksoną. Kenedis buvo jauniausias kada nors išrinktas prezidentas. Jis taip pat buvo pirmasis Romos katalikų prezidentas ir pirmasis prezidentas, laimėjęs Pulitzerio premiją. Kenedis buvo labai geras kalbėtojas ir įkvėpė naują jaunų amerikiečių kartą.
Savo kadencijos pradžioje jis patvirtino CŽV planą įsiveržti į Kubą. Invazijai nepavykus, prasidėjo Kubos raketų krizė. Jos metu Kuba iš Sovietų Sąjungos užsisakė daug branduolinių raketų. Pasaulis buvo arčiausiai branduolinio karo. Kenedis įsakė JAV karinio jūrų laivyno laivams apsupti Kubą. Krizę jis užbaigė taikiai, sudarydamas susitarimą su Sovietų Sąjunga. Jie susitarė, kad Sovietų Sąjunga nustos pardavinėti Kubai branduolinius ginklus. Mainais už tai JAV išves savo raketas iš Turkijos ir pažadės daugiau niekada neįsiveržti į Kubą.
Jis taip pat sukūrė planą, pavadintą "Naujoji riba". Tai buvo keletas vyriausybės programų, tokių kaip miestų atnaujinimas, skirtų padėti vargšams ir darbininkų klasės žmonėms. Jis sukūrė Taikos korpusą, kad padėtų skurdžioms pasaulio šalims. Jis sutiko smarkiai sumažinti mokesčius, kad padėtų ekonomikai. Jis taip pat paragino priimti 1964 m. Pilietinių teisių aktą, kuriuo diskriminacija ir segregacija būtų paskelbta neteisėta. Kenedis ketino pasiekti susitarimą su Kubos premjeru Fideliu Kastro ir išvesti visus JAV karinius patarėjus iš Vietnamo.
Žmogžudystė
Kenedis buvo nužudytas 1963 m. lapkričio 22 d. Dalase, Teksase. Jis kartu su Teksaso gubernatoriumi Johnu Connally buvo vežamas per miestą atviru automobiliu. Automobiliui įvažiavus į Deilėjaus aikštę, pasigirdo šūviai. Kenedis buvo nušautas vieną kartą į gerklę ir vieną kartą į galvą. Jis buvo nuvežtas į Parklando memorialinę ligoninę, esančią už 4 mylių (6,4 km). 13.00 val. vakaro Kenedis buvo paskelbtas mirusiu.
Pagrindinis įtariamasis nužudymu buvo buvęs JAV jūrų pėstininkas Lee Harvey Oswaldas, kuris tą pačią dieną buvo suimtas dėl policininko J. D. Tippito nužudymo. Osvaldas neigė ką nors nušovęs ir po dviejų dienų, lapkričio 24 d., buvo nužudytas Džeko Rubio.
Lapkričio 25 d., praėjus trims dienoms po Kenedžio nužudymo, netoli Baltųjų rūmų įvyko valstybinės laidotuvės. Jis buvo palaidotas Arlingtono nacionalinėse kapinėse Arlingtone, Virdžinijos valstijoje.
Palikimas
Kenedžiui mirus, valdžią perėmė Lyndonas Johnsonas (jo viceprezidentas), kuris įgyvendino daugelį Kenedžio idėjų (žr. "Didžioji visuomenė").
Kenedis buvo labai populiarus prezidentas ir tebėra populiarus iki šiol. Jis laikomas vienu didžiausių prezidentų, užimančiu aukštas vietas visuomenės apklausose ir nuomonių tyrimuose.
Ieškoti