John F. Kennedy

Ankstyvasis gyvenimas

Kenedis gimė 1917 m. gegužės 29 d. Brukline, Masačusetso valstijoje. Jis buvo antrasis iš devynių Džozefo P. Kenedžio (Joseph P. Kennedy, 1888-1969) vaikų. Jo tėvas buvo verslininkas, vėliau JAV ambasadorius Jungtinėje Karalystėje 1938-1940 m. Jo motina buvo Rose Fitzgerald (1890-1995).

Kenedis Harvardo universitete baigė tarptautinių santykių bakalauro studijas. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui jis bandė įstoti į JAV kariuomenę, bet buvo nepriimtas dėl nugaros problemų, todėl įstojo į karinį jūrų laivyną. Kai 1943 m. japonų naikintuvas nuskandino jo katerį, jis sunkiai susižeidė nugarą. Jis vis tiek išgelbėjo išgyvenusią įgulą, už ką vėliau buvo apdovanotas medaliu už drąsą.

1946 m. jis buvo išrinktas į JAV Kongresą, o 1952 m. - į JAV Senatą. 1953 m. rugsėjo 12 d. vedė Žakliną Bouvjė. Pora susilaukė keturių vaikų: negyvos dukters (g. 1956 m.), Karolinos (g. 1957 m.), Džono (1960-1999 m.) ir Patriko, kuris gimė per anksti 1963 m. rugpjūtį ir gyveno tik dvi dienas.

Pirmininkavimas

Kenedis buvo Jungtinių Valstijų Demokratų partijos narys. 1960 m. prezidento rinkimuose jis nugalėjo savo varžovą iš Respublikonų partijos Ričardą Niksoną. Kenedis buvo jauniausias kada nors išrinktas prezidentas. Jis taip pat buvo pirmasis Romos katalikų prezidentas ir pirmasis prezidentas, laimėjęs Pulitzerio premiją. Kenedis buvo labai geras kalbėtojas ir įkvėpė naują jaunų amerikiečių kartą.

Savo kadencijos pradžioje jis patvirtino CŽV planą įsiveržti į Kubą. Invazijai nepavykus, prasidėjo Kubos raketų krizė. Jos metu Kuba iš Sovietų Sąjungos užsisakė daug branduolinių raketų. Pasaulis buvo arčiausiai branduolinio karo. Kenedis įsakė JAV karinio jūrų laivyno laivams apsupti Kubą. Krizę jis užbaigė taikiai, sudarydamas susitarimą su Sovietų Sąjunga. Jie susitarė, kad Sovietų Sąjunga nustos pardavinėti Kubai branduolinius ginklus. Mainais už tai JAV išves savo raketas iš Turkijos ir pažadės daugiau niekada neįsiveržti į Kubą.

Jis taip pat sukūrė planą, pavadintą "Naujoji riba". Tai buvo keletas vyriausybės programų, tokių kaip miestų atnaujinimas, skirtų padėti vargšams ir darbininkų klasės žmonėms. Jis sukūrė Taikos korpusą, kad padėtų skurdžioms pasaulio šalims. Jis sutiko smarkiai sumažinti mokesčius, kad padėtų ekonomikai. Jis taip pat paragino priimti 1964 m. Pilietinių teisių aktą, kuriuo diskriminacija ir segregacija būtų paskelbta neteisėta. Kenedis ketino pasiekti susitarimą su Kubos premjeru Fideliu Kastro ir išvesti visus JAV karinius patarėjus iš Vietnamo.

Žmogžudystė

Kenedis buvo nužudytas 1963 m. lapkričio 22 d. Dalase, Teksase. Jis kartu su Teksaso gubernatoriumi Johnu Connally buvo vežamas per miestą atviru automobiliu. Automobiliui įvažiavus į Deilėjaus aikštę, pasigirdo šūviai. Kenedis buvo nušautas vieną kartą į gerklę ir vieną kartą į galvą. Jis buvo nuvežtas į Parklando memorialinę ligoninę, esančią už 4 mylių (6,4 km). 13.00 val. vakaro Kenedis buvo paskelbtas mirusiu.

Pagrindinis įtariamasis nužudymu buvo buvęs JAV jūrų pėstininkas Lee Harvey Oswaldas, kuris tą pačią dieną buvo suimtas dėl policininko J. D. Tippito nužudymo. Osvaldas neigė ką nors nušovęs ir po dviejų dienų, lapkričio 24 d., buvo nužudytas Džeko Rubio.

Lapkričio 25 d., praėjus trims dienoms po Kenedžio nužudymo, netoli Baltųjų rūmų įvyko valstybinės laidotuvės. Jis buvo palaidotas Arlingtono nacionalinėse kapinėse Arlingtone, Virdžinijos valstijoje.

Palikimas

Kenedžiui mirus, valdžią perėmė Lyndonas Johnsonas (jo viceprezidentas), kuris įgyvendino daugelį Kenedžio idėjų (žr. "Didžioji visuomenė").

Kenedis buvo labai populiarus prezidentas ir tebėra populiarus iki šiol. Jis laikomas vienu didžiausių prezidentų, užimančiu aukštas vietas visuomenės apklausose ir nuomonių tyrimuose.