Diskriminacija: apibrėžimas, formos ir teisinė apsauga

Sužinokite, kas yra diskriminacija, jos formos ir kaip jus saugo teisė: pavyzdžiai, darbo, būsto, lygių galimybių apsauga ir praktiniai patarimai.

Diskriminacija yra situacija, kai su žmogumi elgiamasi neteisingai, palankiau ar nepalankiau nei su kitais, dėl tam tikrų jo savybių ar priklausymo grupei. Asmeniu gali būti elgiamasi blogiau ne dėl jo veiksmų ar sugebėjimų, o todėl, kad jis priklauso tam tikrai grupei. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje pabrėžiama, kad visi asmenys turi būti apsaugoti nuo diskriminacijos ir jos kurstymo — tai yra pagrindinė žmogaus teisių nuostata.

Kas gali būti diskriminacijos priežastimi?

Asmuo gali būti diskriminuojamas dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai minimos priežastys apima:

• rasę (rasės),
• amžių (amžiaus),
• lytį (lyties),
• politines pažiūras (politinės),
• seksualinę orientaciją (orientacijos),
• lytinę tapatybę (lytinės tapatybės),
• religiją (religijos),
• išvaizdą, teistumą, gyvenimo būdą,
• drabužių pasirinkimą (drabužių pasirinkimo),
• negalumą (negalios) ar su juo susijusį prieinamumą,
• socialinę klasę ar padėtį (socialinei klasei, socialinei padėčiai),
• kastą (kastai) ir daugelį kitų požymių.

Priežastys gali būti ir akivaizdžios, ir mažiau matomos — pvz., žmogus gali patirti diskriminaciją dėl kelių tarpusavyje susijusių požymių (tai vadinama intersekcionalumu).

Formos ir pavyzdžiai

Diskriminacija pasireiškia įvairiais būdais:

• Tiesioginė diskriminacija – kai žmogui aiškiai neleidžiama gauti kokios paslaugos ar galimybės dėl jo savybių (pvz., atsisakoma įsidarbinti dėl rasės).
• Netiesioginė diskriminacija – kai neutrali taisyklė arba praktika neproporcingai nepalankiai veikia tam tikrą grupę (pvz., darbo grafikas, kuris neįmanomas tiems, kurie turi tam tikrų religinių pareigų).
• Priekabiavimas ir erzinimas – įžeidžiantys žodžiai, seksualinis priekabiavimas, nepageidaujamas dėmesys ar kitoks žeminantis elgesys (erzinimas, priekabiavimas).
• Atlygio ar galimybių nepriteklius – mažesnis atlyginimas arba neleidžiama įsidarbinti ar gauti išmokų (darbo, darbo užmokestis).
• Prieigos ir būsto atmetimas – atsisakymas suteikti namą arba butą ar kitos paslaugos.

Diskriminacija gali įvykti darbe, švietime, sveikatos priežiūroje, viešajame gyvenime ar privačiose paslaugose. Kartais ji yra akivaizdi, kartais – subtili (pvz., nuolatinis ignoravimas, atskiri komentarai ar stereotipų taikymas).

Teisinė apsauga ir atsakomybė

Nuo diskriminacijos žmones saugo įvairūs įstatymai ir mechanizmai. Daugelis šalių priėmė lygių galimybių teisės aktus (įstatymai, vadinami lygių galimybių teisės aktais), kuriuose numatytos pagrindinės teisės ir procedūros. Šie įstatymai dažnai numato:

• draudimą diskriminuoti įdarbinimo metu (įdarbinami nepriklausomai nuo rasės, amžiaus, lyties ar religijos),
• pareigą užtikrinti tinkamą prieinamumą ir negalios atveju reikalingas priemones,
• lygiavertį atlygį už tą patį darbą (pareigas ir lygus atlyginimas),
• teisines priemones nukentėjusiems – skundus, kompensacijas, teismo procesus.

Kai kuriose šalyse diskriminacija dėl rasės, lyties, religijos, seksualinės orientacijos, amžiaus ar negalios yra neteisėta. Tačiau net jei diskriminacija uždrausta įstatymu, ji vis dar gali pasitaikyti dėl įstatymuose nenumatytų priežasčių arba dėl to, kad teisės pažeidimai nėra tinkamai nustatomi ir baudžiami. Kai kuriose kitose šalyse diskriminacija gali būti toleruojama ar net remiama oficialios politikos, ypač ten, kur yra oficiali religija ir kitos religijos praktikuojantys žmonės patiria sisteminį neteisingumą.

Kaip reaguoti ir kur kreiptis

Jeigu manote, kad buvote diskriminuotas, galite imtis kelių žingsnių:

• rinkti ir saugoti įrodymus (el. laiškai, liudytojų parodymai, dokumentai);
• jeigu diskriminacija darbe – pirmiausia pasikalbėti su darbdaviu arba personalo skyriumi;
• kreiptis į vietinę lygių galimybių instituciją, ombudsmą arba žmogaus teisių organizaciją; (daugelyje šalių veikia specialios institucijos, priimančios skundus dėl diskriminacijos);
• ieškoti teisinės pagalbos – advokato ar teisinės konsultacijos; kai kuriais atvejais yra galimybė gauti nemokamą teisės pagalbą;
• naudotis prevencinėmis priemonėmis: darbuotojų ir viešųjų institucijų mokymais, aiškiomis anti-diskriminacijos politikomis, pritaikymais ir skaidrumu.

Prevencija ir visuomenės vaidmuo

Prevencija yra labai svarbi: tai apima švietimą apie žmogaus teises, lygių galimybių skatinimą mokyklose ir darbo vietose, išankstinių nuostatų mažinimą, skaidrumą priimant sprendimus ir sąmoningą įtraukimo politiką. Visuomenės, darbdavių ir valdžios institucijų bendradarbiavimas padeda sumažinti diskriminacijos riziką ir kurti orią aplinką visiems.

Apibendrinant: diskriminacija yra plati ir sudėtinga problema. Su ja kovoti reikia tiek teisinės apsaugos, tiek kasdienio supratimo, pagarbaus elgesio ir konkrečių priemonių, užtikrinančių, kad visi žmonės turėtų vienodas galimybes ir teisę gyventi be diskriminacijos.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra diskriminacija?

K: Ką apie diskriminaciją sako Visuotinė žmogaus teisių deklaracija?

K: Kokie yra keli diskriminacijos pavyzdžiai?

Klausimas: Ar yra įstatymų, skirtų apsaugoti žmones nuo diskriminacijos?

Klausimas: Ar tam tikrose šalyse diskriminuoti žmogų yra neteisėta?

Klausimas: Ar yra vietų, kur asmens diskriminavimas gali būti teisėtas?

Paieška pagal raidę