Ableizmas
Abelizmas arba ablecentrizmas yra išankstinis nusistatymas prieš neįgaliuosius. Pirmą kartą šis žodis buvo pavartotas 1981 m., taigi jis yra palyginti naujas. Tačiau ableizmo sąvoka egzistavo ir anksčiau. "Disablizmas" gali reikšti tą patį. Abelizmas gali būti tyčinis arba netyčinis. Žmonės gali būti ableistai (iš anksto nusistatę prieš neįgaliuosius) netyčia, nes ableizmas yra toks paplitęs, kad žmonės gali nepastebėti, jog jis egzistuoja. Asmuo, turintis tokį išankstinį nusistatymą, vadinamas ablecentristu. Kai kurie žmonės sako, kad ableizmas yra viena iš priespaudos formų. Ne visi, kurie kalba apie ableizmą, sutaria, kokie dalykai yra ableistiniai. Neįgalūs žmonės gali būti ableistai kitų neįgaliųjų arba savo pačių atžvilgiu - tai vadinama internalizuotuoju ableizmu. Kai kurie žmonės neigia, kad ableizmas egzistuoja.
Kai kuriose šalyse yra priimti įstatymai, kuriais siekiama apsaugoti neįgaliuosius nuo neįgaliųjų diskriminacijos, o Neįgaliųjų teisių konvencija taip pat draudžia tokią diskriminaciją.
Invalidiškumo formos
Abelizmas visame pasaulyje pasireiškia įvairiomis formomis. Kartais abilitizmas pasireiškia tokiu būdu, kuris turėtų būti skaudus. Kitais atvejais žmonės elgiasi neįgaliai, nors stengiasi būti malonūs. Abi šios ableizmo rūšys yra žalingos.
Visuomenė nėra sukurta neįgaliesiems. Pavyzdžiui, yra daug parduotuvių, kurios nepritaikytos žmonėms, judantiems neįgaliųjų vežimėliais, nes parduotuvę kūręs asmuo buvo sveikas, todėl nepagalvojo, kad žmonėms neįgaliųjų vežimėliuose nebus patogu judėti, arba apie tai pagalvojo, bet nesirūpino.
Neįgalieji dažnai tampa prievartos aukomis. Žmonės, kurie juos skriaudžia, dažniausiai yra neįgalūs žmonės. Jie gali būti skriaudžiami, nes dėl savo negalios yra pažeidžiami. Kartais asmuo patiria prievartą vien dėl to, kad yra neįgalus. Tai vadinama neapykantos nusikaltimais dėl negalios. Neapykantos nusikaltimas dėl negalios gali būti nužudymas. Daug tokių žmogžudysčių įvykdo globėjai, pavyzdžiui, neįgaliųjų motinos. Neapykantos nusikaltimas nebūtinai turi būti tiesiogiai nukreiptas prieš asmenį. Pavyzdžiui, asmuo gali užrašyti ant neįgaliojo automobilio įžeidžiantį užrašą, kad priverstų jį blogai jaustis dėl to, kad jis yra neįgalus. Kasmet Jungtinėje Karalystėje pranešama apie daug tūkstančių neapykantos nusikaltimų neįgaliesiems. Apie neapykantos nusikaltimus neįgaliesiems dažnai nepranešama. Tai reiškia, kad statistiniai duomenys leidžia manyti, jog problema yra mažesnė nei iš tikrųjų.
Dažnai pasitaikantis neįgaliųjų išnaudojimo būdas yra "patyčios dėl negalios". Žmonės galvoja, kad patyčios yra kažkas, kas tiesiog nutinka vaikams mokykloje ir nėra rimta. Tai netiesa. Patyčių pasitaiko įvairaus amžiaus žmonėms. Patyčios sukelia ilgalaikių psichologinių problemų, pavyzdžiui, žemą savivertę. Kai kurie žmonės nusižudo, nes iš jų buvo tyčiojamasi. Mencap, labdaros organizacija, padedanti sutrikusio intelekto žmonėms, apklausoje apie patyčias klausė daugiau nei 500 neįgalių vaikų ir jaunuolių. 8 iš 10 sutrikusio intelekto vaikų teigė, kad iš jų tyčiojamasi ir jie bijo išeiti į lauką, nes bijo, kad iš jų bus tyčiojamasi.
Daugiau nei 90 proc. raidos sutrikimų turinčių žmonių per savo gyvenimą patiria seksualinę prievartą. 49 proc. iš jų seksualinę prievartą patiria daugiau nei 10 kartų. Bendrojoje populiacijoje seksualinės prievartos lygis yra mažesnis.
81 proc. neįgaliųjų, kurie yra tokio amžiaus, kai žmonės dirba, turi darbą. 48 % neįgaliųjų, kurie yra tokio amžiaus, kai žmonės dirba, turi darbą. 50 % neįgaliųjų, kurie neturi darbo, nori turėti darbą, bet negali jo rasti. Kartais neįgaliesiems nesuteikiamas darbas, net jei jie gali jį dirbti, nes darbą suteikiantys žmonės (darbdaviai) mano, kad neįgalieji nėra tokie geri kaip neįgalieji.
Anglų kalba buvo kritikuojama dėl to, kad yra "ableistinė". Pavyzdžiui, jauni žmonės kartais sako, kad kažkas yra "atsilikęs", nors turi omenyje, kad tai yra blogai. Tai gali įžeisti neįgaliuosius.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai nužudė tūkstančius neįgaliųjų. Naciai tai darė, nes tikėjo nesavanoriška eutanazija ir prievartine eugenika, t. y. filosofija, pagal kurią propaguojamas "pageidaujamų" savybių turinčių žmonių dauginimasis ir neskatinamas "nepageidaujamų" savybių turinčių žmonių dauginimasis. Jie manė, kad negalia yra blogai, o neįgalūs žmonės yra našta visuomenei. Daugelis žmonių vis dar tiki šiais dalykais. 2013 m. Jungtinės Karalystės tarybos narys Colinas Breweris sakė, kad neįgalius vaikus "reikėtų užmigdyti", kad būtų sutaupyta pinigų. Jis buvo pripažintas kaltu dėl netinkamo elgesio, tačiau taryba negalėjo jo atleisti.
Kartais neįgalūs žmonės priverstinai sterilizuojami. Dažnai tai yra neteisėta, nes reprodukcija laikoma žmogaus teise. Kaip rašo "The Telegraph", Jungtinėje Karalystėje abortas yra teisėtas iki 40 nėštumo savaitės, jei vaisius yra neįgalus. Kai kurie žmonės teigia, kad šį įstatymą reikėtų pakeisti.
2011 m. buvo išleista knyga "Atpirkimo ožys: kodėl mes žlugdome neįgaliuosius" (Scapegoat: Why we are failing disabled people). Knygą parašė Katharine Quarmby. Joje rašoma apie neapykantos nusikaltimus neįgaliesiems Jungtinėje Karalystėje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ableizmas?
A: Ableizmas arba ablecentrizmas yra išankstinis nusistatymas prieš neįgaliuosius.
K: Kada pirmą kartą buvo pavartotas žodis "ableizmas"?
A: Pirmą kartą šis žodis buvo pavartotas 1981 m.
K: Ar gali būti ableizmas tyčinis, ar netyčinis?
A: Taip, ableizmas gali būti ir tyčinis, ir netyčinis. Žmonės gali nepastebėti, kad jis egzistuoja, nes yra labai paplitęs.
K: Kas turi tokį išankstinį nusistatymą?
Atsakymas: Asmuo, turintis tokį išankstinį nusistatymą, vadinamas ablecentristu.
K: Ar yra sutarimas, kokie dalykai laikomi ableistiniais?
A: Ne visi, kurie kalba apie ableizmą, sutaria, kokie dalykai laikomi ableistiniais.
K: Ar yra įstatymų, kurie apsaugo neįgaliuosius nuo diskriminacijos?
A: Taip, kai kuriose šalyse yra priimti įstatymai, skirti apsaugoti neįgaliuosius nuo diskriminacijos, o Neįgaliųjų teisių konvencija taip pat draudžia tokią diskriminaciją.
