Eutanazija: apibrėžimas, rūšys ir teisinė padėtis
Eutanazija – tai situacija, kai žmogaus gyvenimas nutraukiamas dėl ligos ar skausmo, dėl kurio jis kenčia. Tai skiriasi nuo savižudybės su pagalba, kai asmuo padeda žmogui nusižudyti, ir nuo nužudymo, kai motyvas nėra palengvinti kančias, o įvykdyti žmogžudystę dėl kitų priežasčių. Eutanazija gali būti savanoriška – kai mirštantis asmuo sąmoningai prašo pagalbos nutraukti gyvenimą. Kai asmuo negali pareikšti savo valios, tai dažnai vadinama nesavanoriška eutanazija. Jei žmogus nužudomas prieš savo valią, tai paprastai laikoma žmogžudyste.
Rūšys ir teisinis skirtumas
- Savanoriška eutanazija: pacientas aiškiai ir savanoriškai prašo, kad būtų nutrauktas jo gyvenimas.
- Nesavanoriška eutanazija: sprendimą priima kiti asmenys už nebesąmoningą arba nekompetentingą pacientą, pavyzdžiui, kai žmogaus valios nėra galima sužinoti.
- Involjentinė (prieš valią) eutanazija: gyvybės nutraukimas prieš paciento aiškų nepritarimą – tai faktinis nužudymas.
- Aktyvi ir pasyvi eutanazija: aktyvi eutanazija reiškia tiesioginį veiksmą (pvz., mirtinų medžiagų suleisti), o pasyvi – nutraukti gydymą ar gyvybę palaikančią terapiją (pvz., nutraukti ventiliaciją). Teisinis ir etinis vertinimas skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos.
Teisinė padėtis pasaulyje
Eutanazija daugelyje šalių yra neteisėta arba griežtai ribojama. Ji leidžiama nedaugelio šalių teisės aktuose, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Belgijoje ir Viktorijoje (Australija). Naujosios Zelandijos parlamentas priėmė Gyvenimo pabaigos pasirinkimo įstatymą; dokumentuose minimi balsavimo rezultatai dažnai aptarinėjami plačiai. Knygoje "Ar laikas nužudyti kivį" (Is it Time to Kill the Kiwi) gerbiamasis Simeonas Braunas (Rt Hon Simeon Brown) teigė, kad tarptautiniai precedentai rodo, jog dėl eutanazijos režimų priverstinai miršta nekalti žmonės, dažnai marginalizuoti ir pažeidžiami. Galutinis sprendimas dažnai priimamas viešais politiniais procesais, kai kur – viešuoju referendumu.
Nors Jungtinėse Valstijose eutanazija apskritai nėra įteisinta, kai kuriose valstijose leidžiama gydytojo pagalba nusižudyti (angl. Physician Assisted Suicide, PAD). Tai legalu, pavyzdžiui, Vašingtone, Oregone ir Montanoje. Savižudybė su gydytojo pagalba skiriasi nuo eutanazijos: gydytojas suteikia mirtinų medžiagų arba receptą, bet pacientas pats jas sunaudoja. Pasaulinė teisės mirti draugijų federacija apibrėžia PAD kaip "mirtinų priemonių suteikimą pacientui, kad jos būtų panaudotos paties paciento pasirinktu laiku". Eutanazija, priešingai, apima situacijas, kai gydytojas ar kita tretinė šalis atlieka veiksmą, tiesiogiai nutraukiantį paciento gyvybę.
Saugos priemonės ir kriterijai
Ten, kur eutanazija ar gydytojo pagalba leidžiama, įprastai taikomos griežtos saugumo priemonės ir kriterijai. Dažniausi reikalavimai:
- pacientas turi turėti rimtą, dažnai nepagydomą ligą arba patirti nepakenčiamas, neišgydomas kančias;
- aiški, informuota, pasikartojanti paciento valia; būtina įvertinti sprendimo kompetenciją;
- privalomas antrasis medicininis vertinimas arba nepriklausomas specialistas;
- laukiamieji terminai ir galimybė persvarstyti sprendimą;
- dokumentavimas ir nepriklausomas peržiūros mechanizmas arba komisija, kuri registruoja ir tikrina kiekvieną atvejį;
- privaloma informacija apie alternatyvas, ypač paliatyviąją priežiūrą ir skausmo malšinimą.
Etiniai, socialiniai ir medicininiai aspektai
Diskusijos apie eutanaziją apima keletą kertinių argumentų ir rizikų:
- Autonomija ir orumas: šalininkai teigia, kad suaugęs, kompetentingas asmuo turi teisę spręsti apie savo gyvenimo pabaigą, siekiant išvengti piktinančių kančių.
- Gyvybės šventumas: priešininkai pabrėžia, kad sąmoningas gyvybės nutraukimas susiduria su moraliniais ir religinių tradicijų argumentais už gyvybės apsaugą.
- „Slydimo“ (slippery slope) rizika: nerimą kelia galimas kriterijų išplėtimas ir pažeidžiamų grupių (vyresnių, sergančių psichikos ligomis, neįgaliųjų) spaudimas priimti mirties sprendimus.
- Netolygus priežiūros ir pasitikėjimo pavojus: kritikai pabrėžia, kad netinkamos praktikos ir socialinės neteisybės gali nulemti neteisingus sprendimus.
Palliacija ir alternatyvos
Prieš svarstant eutanaziją ar PAD, medicinos specialistai dažnai rekomenduoja išsamų paliatyviosios pagalbos vertinimą. Paliatyvioji priežiūra siekia sušvelninti skausmą, simptomus ir psichosocialinę kančią, gerinant gyvenimo kokybę ligos pabaigoje. Daugelyje diskusijų pabrėžiama, kad gerai organizuota paliatyvioji priežiūra gali sumažinti pacientų pageidavimą nutraukti gyvenimą.
Išvada
Eutanazija ir gydytojo pagalba nusižudyti yra sudėtingos, emociškai įkrautos temos, susijusios su teisės, medicinos ir etikos klausimais. Teisinė padėtis ir praktika labai skiriasi tarp šalių ir net tarp regionų toje pačioje šalyje. Kur tai leidžiama, paprastai taikomos griežtos procedūros ir apsaugos mechanizmai; kur tai draudžiama, prieigos ir sprendimų galimybės ribojamos. Sprendžiant šiuos klausimus, svarbu derinti medicininį, teisinį ir etinį vertinimą bei užtikrinti, kad būtų apsaugoti pažeidžiami asmenys ir gerbiama paciento teisė į informuotą sprendimą.
Šalys, kuriose buvo arba yra leidžiama eutanazija
Šalys, kuriose buvo arba yra leidžiama eutanazija
Eutanazijos rūšys
Eutanazija gali būti aktyvi arba pasyvi, savanoriška, nesavanoriška ir priverstinė. Daugelis žmonių įžvelgia svarbių skirtumų ir gali pritarti vienoms jos rūšims, bet ne kitoms.
Aktyvioji ir pasyvioji eutanazija
Pasyvioji eutanazija reiškia, kad žmogui leidžiama mirti. Nepagydomai sergančiam žmogui leidžiama mirti, net jei gydymas galėtų padėti jam gyventi ilgiau. Tai apima gyvybę palaikančių aparatų, pavyzdžiui, ventiliatoriaus, kuris naudojamas asmens gyvybei palaikyti, pašalinimą arba maisto ar vandens nedavimą. Aktyvioji eutanazija - tai veiksmai, kuriais siekiama nutraukti žmogaus gyvenimą. Tai gali būti injekcija arba tabletės, kurios sukelia mirtį.
Kai kurie žmonės mano, kad pasyvioji eutanazija yra priimtinesnis pasirinkimas, nes tai nėra sąmoningas žudymo veiksmas. Tačiau kiti teigia, kad nusprendęs leisti mirti kitam žmogui, žmogus turėtų tai padaryti kuo greičiau ir kuo mažiau skausmo, o tada imtis veiksmų, kad mirtis įvyktų. Tai dar vadinama nužudymu iš gailestingumo.
Savanoriška, nesavanoriška ir priverstinė eutanazija
Savanoriška eutanazija yra tada, kai žmogus prašo leisti jam mirti arba jį nužudyti. Žmonės, kurie tiki eutanazija, dažnai mano, kad tai geriausia išeitis, nes akivaizdu, kad žmogus nori mirti. Jei asmuo negali pasakyti, kad nori mirti, bet žmonės mano, kad jis paprašytų mirti, jei galėtų, tai yra nesavanoriška eutanazija. Nesavanorišką eutanaziją gali rinktis komos būklės arba labai jauni žmonės, nes jie negali pasakyti, ko nori. Nesavanoriška eutanazija yra tada, kai žmogus nužudomas, nors jis prašė nemirti, arba kai jis galėjo paprašyti mirti, bet to nepadarė. Daugelis žmonių mano, kad tai yra žmogžudystė, o ne eutanazija.
Šios eutanazijos rūšys gali būti mišrios. Jei kas nors prašo mirti, o kitas asmuo suleidžia jam injekciją, kuri jį nužudo, tai yra aktyvi savanoriška eutanazija. Jei komoje esantis žmogus palaikomas gyvybingas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatu, o gydytojai jį išjungia ir jis miršta, tai būtų pasyvi nesavanoriška eutanazija.
Eutanazijos rūšys
Eutanazija gali būti aktyvi arba pasyvi, savanoriška, nesavanoriška ir priverstinė. Daugelis žmonių įžvelgia svarbių skirtumų ir gali pritarti vienoms jos rūšims, bet ne kitoms.
Aktyvioji ir pasyvioji eutanazija
Pasyvioji eutanazija reiškia, kad žmogui leidžiama mirti. Nepagydomai sergančiam žmogui leidžiama mirti, net jei gydymas galėtų padėti jam gyventi ilgiau. Tai apima gyvybę palaikančių aparatų, pavyzdžiui, ventiliatoriaus, kuris naudojamas asmens gyvybei palaikyti, pašalinimą arba maisto ar vandens nedavimą. Aktyvioji eutanazija - tai veiksmai, kuriais siekiama nutraukti žmogaus gyvenimą. Tai gali būti injekcija arba tabletės, kurios sukelia mirtį.
Kai kurie žmonės mano, kad pasyvioji eutanazija yra priimtinesnis pasirinkimas, nes tai nėra sąmoningas žudymo veiksmas. Tačiau kiti teigia, kad nusprendęs leisti mirti kitam žmogui, žmogus turėtų tai padaryti kuo greičiau ir kuo mažiau skausmo, o tada imtis veiksmų, kad mirtis įvyktų. Tai dar vadinama nužudymu iš gailestingumo.
Savanoriška, nesavanoriška ir priverstinė eutanazija
Savanoriška eutanazija yra tada, kai žmogus prašo leisti jam mirti arba jį nužudyti. Žmonės, kurie tiki eutanazija, dažnai mano, kad tai geriausia išeitis, nes akivaizdu, kad žmogus nori mirti. Jei asmuo negali pasakyti, kad nori mirti, bet žmonės mano, kad jis paprašytų mirti, jei galėtų, tai yra nesavanoriška eutanazija. Nesavanorišką eutanaziją gali rinktis komos būklės arba labai jauni žmonės, nes jie negali pasakyti, ko nori. Nesavanoriška eutanazija yra tada, kai žmogus nužudomas, nors jis prašė nemirti, arba kai jis galėjo paprašyti mirti, bet to nepadarė. Daugelis žmonių mano, kad tai yra žmogžudystė, o ne eutanazija.
Šios eutanazijos rūšys gali būti mišrios. Jei kas nors prašo mirti, o kitas asmuo suleidžia jam injekciją, kuri jį nužudo, tai yra aktyvi savanoriška eutanazija. Jei komoje esantis žmogus palaikomas gyvybingas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatu, o gydytojai jį išjungia ir jis miršta, tai būtų pasyvi nesavanoriška eutanazija.
Eutanazijos argumentai
Kai kurie žmonės mano, kad eutanazija turėtų būti leidžiama, o kai kurie - kad ne.
Slidus šlaitas
Kai kurie žmonės mano, kad leidimas atlikti eutanaziją sukels blogų dalykų. Jei ji bus leidžiama žmonėms, kurie prašo mirti, tai gali būti leidžiama ir labai sergantiems, bet negalintiems paprašyti mirti žmonėms. Jei taip atsitiktų, tada galbūt būtų leidžiama ją taikyti žmonėms, kurie labai serga ir nepasveiks, bet nenori mirti. Tai vadinama "slidžios nuokalnės" argumentu.
Žmonės, kurie tiki argumentu dėl slidžios nuokalnės, nurodo atvejus, kai taip nutiko. Vokietijoje Adolfas Hitleris leido žudyti neįgalius vaikus ir pavadino tai eutanazija. Dabar žmonės sutinka, kad tai buvo neteisinga, bet jei eutanazija būtų leista, tai galėtų pasikartoti. Jie mano, kad apskritai leisti eutanaziją yra per didelė rizika.
Kiti žmonės sako, kad yra didelis skirtumas tarp labai sergančio žmogaus, kuris prašo mirti, nužudymo ir neįgalaus vaiko nužudymo. Jie nemano, kad eutanazija sukels blogų dalykų. Jie sako, kad Hitlerio veiksmai nebuvo eutanazija.
Amerikos gydytojų asociacija (AMA) ir kiti gydytojai mano, kad gydytojo užduotis yra padėti, o ne žudyti žmones. [] Viename tyrime 76 % gydytojų teigė, kad jie neatliktų eutanazijos, net jei ji būtų teisėta. [] Jie mano, kad pacientai jais nepasitikėtų. Nyderlanduose, kur eutanazija įteisinta, 60 % vyresnio amžiaus žmonių, dalyvavusių viename tyrime, bijojo, kad gydytojai juos nužudys. []
Eutanazijos argumentai
Kai kurie žmonės mano, kad eutanazija turėtų būti leidžiama, o kai kurie - kad ne.
Slidus šlaitas
Kai kurie žmonės mano, kad leidimas atlikti eutanaziją sukels blogų dalykų. Jei ji bus leidžiama žmonėms, kurie prašo mirti, tai gali būti leidžiama ir labai sergantiems, bet negalintiems paprašyti mirti žmonėms. Jei taip atsitiktų, tada galbūt būtų leidžiama ją taikyti žmonėms, kurie labai serga ir nepasveiks, bet nenori mirti. Tai vadinama "slidžios nuokalnės" argumentu.
Žmonės, kurie tiki argumentu dėl slidžios nuokalnės, nurodo atvejus, kai taip nutiko. Vokietijoje Adolfas Hitleris leido žudyti neįgalius vaikus ir pavadino tai eutanazija. Dabar žmonės sutinka, kad tai buvo neteisinga, bet jei eutanazija būtų leista, tai galėtų pasikartoti. Jie mano, kad apskritai leisti eutanaziją yra per didelė rizika.
Kiti žmonės sako, kad yra didelis skirtumas tarp labai sergančio žmogaus, kuris prašo mirti, nužudymo ir neįgalaus vaiko nužudymo. Jie nemano, kad eutanazija sukels blogų dalykų. Jie sako, kad Hitlerio veiksmai nebuvo eutanazija.
Amerikos gydytojų asociacija (AMA) ir kiti gydytojai mano, kad gydytojo užduotis yra padėti, o ne žudyti žmones. [] Viename tyrime 76 % gydytojų teigė, kad jie neatliktų eutanazijos, net jei ji būtų teisėta. [] Jie mano, kad pacientai jais nepasitikėtų. Nyderlanduose, kur eutanazija įteisinta, 60 % vyresnio amžiaus žmonių, dalyvavusių viename tyrime, bijojo, kad gydytojai juos nužudys. []
Eutanazijos alternatyvos
Paliatyvioji priežiūra
Paliatyvioji priežiūra - tai tokia priežiūra, kai sergantiems ir mirti ketinantiems žmonėms suteikiama speciali priežiūra, kad jie jaustųsi patogiau. Tai gali būti hospiso priežiūra, kai pacientas siunčiamas į specialią ligoninę, skirtą mirštantiems žmonėms. Paliatyvioji priežiūra gali apimti skausmo malšinimą ir pagalbą pacientui bei jo šeimai susitaikyti su mirtimi. Kai kuriais atvejais gydytojai duoda pacientui vaistų, kurie priverčia jį miegoti, kad jis nejaustų skausmo.
Paliatyvioji priežiūra nėra tobula, todėl ne visada laikoma eutanazijos pakaitalu. Pacientas vis dar jaučia skausmą, gali būti ir kitų šalutinių poveikių, dėl kurių jis vis dar gali jaustis labai blogai. Paliatyvioji priežiūra prieinama ne visiems žmonėms, ir ne visi žmonės, norintys mirti eutanazijos būdu, yra tokie ligoti, kad netrukus mirs. Kai kurių žmonių kūnai yra sveiki, tačiau jie kenčia kitais būdais, ir paliatyvioji pagalba jiems ne visada padės.
Dvigubo poveikio principas
Dvigubo poveikio principą daugiau kaip prieš 700 metų pirmą kartą aprašė Tomas Akvinietis. Jis teigia, kad kartais galima padaryti blogą dalyką, jei atsitinka kažkas gero ir jei blogos baigties nebuvo norėta. Akvinietis rėmėsi savigynos pavyzdžiu: kartais žmogus nužudo jį užpuolusį žmogų, tačiau žudyti jis nesiekė. Jie tik norėjo apsiginti. Taigi nors nužudyti žmogų yra blogai, noras apsisaugoti nebuvo blogas.
Kai kurie žmonės sako, kad gydytojai gali gydyti žmogų, kad sumažintų jo skausmą, ir dėl to jis greičiau mirs. Jei gydytojas gydo tam, kad padėtų pacientui mirti, tai yra eutanazija. Tačiau jei gydytojas gydo tam, kad numalšintų skausmą, ir neketina, kad pacientas mirtų, tai gali būti ne eutanazija, net jei gydytojas žinojo, kad gydymas nužudys pacientą.
Pagalbinė savižudybė
Savižudybė - kai žmogus žudosi pats. Kartais, kai žmogus labai serga, jam reikia padėti numirti, ir tai vadinama savižudybe su pagalba. Kai kuriose šalyse žmonėms leidžiama padėti, jei jie nenužudo žmogaus, ir tai gali būti laikoma priimtinesne galimybe, nes tai turi būti paties žmogaus sprendimas. Kadangi padedantis asmuo nenužudė, tai ne visada laikoma eutanazija.
Eutanazijos alternatyvos
Paliatyvioji priežiūra
Paliatyvioji priežiūra - tai tokia priežiūra, kai sergantiems ir mirti ketinantiems žmonėms suteikiama speciali priežiūra, kad jie jaustųsi patogiau. Tai gali būti hospiso priežiūra, kai pacientas siunčiamas į specialią ligoninę, skirtą mirštantiems žmonėms. Paliatyvioji priežiūra gali apimti skausmo malšinimą ir pagalbą pacientui bei jo šeimai susitaikyti su mirtimi. Kai kuriais atvejais gydytojai duoda pacientui vaistų, kurie priverčia jį miegoti, kad jis nejaustų skausmo.
Paliatyvioji priežiūra nėra tobula, todėl ne visada laikoma eutanazijos pakaitalu. Pacientas vis dar jaučia skausmą, gali būti ir kitų šalutinių poveikių, dėl kurių jis vis dar gali jaustis labai blogai. Paliatyvioji priežiūra prieinama ne visiems žmonėms, ir ne visi žmonės, norintys mirti eutanazijos būdu, yra tokie ligoti, kad netrukus mirs. Kai kurių žmonių kūnai yra sveiki, tačiau jie kenčia kitais būdais, ir paliatyvioji pagalba jiems ne visada padės.
Dvigubo poveikio principas
Dvigubo poveikio principą daugiau kaip prieš 700 metų pirmą kartą aprašė Tomas Akvinietis. Jis teigia, kad kartais galima padaryti blogą dalyką, jei atsitinka kažkas gero ir jei blogos baigties nebuvo norėta. Akvinietis rėmėsi savigynos pavyzdžiu: kartais žmogus nužudo jį užpuolusį žmogų, tačiau žudyti jis nesiekė. Jie tik norėjo apsiginti. Taigi nors nužudyti žmogų yra blogai, noras apsisaugoti nebuvo blogas.
Kai kurie žmonės sako, kad gydytojai gali gydyti žmogų, kad sumažintų jo skausmą, ir dėl to jis greičiau mirs. Jei gydytojas gydo tam, kad padėtų pacientui mirti, tai yra eutanazija. Tačiau jei gydytojas gydo tam, kad numalšintų skausmą, ir neketina, kad pacientas mirtų, tai gali būti ne eutanazija, net jei gydytojas žinojo, kad gydymas nužudys pacientą.
Pagalbinė savižudybė
Savižudybė - kai žmogus žudosi pats. Kartais, kai žmogus labai serga, jam reikia padėti numirti, ir tai vadinama savižudybe su pagalba. Kai kuriose šalyse žmonėms leidžiama padėti, jei jie nenužudo žmogaus, ir tai gali būti laikoma priimtinesne galimybe, nes tai turi būti paties žmogaus sprendimas. Kadangi padedantis asmuo nenužudė, tai ne visada laikoma eutanazija.
Susiję puslapiai
- Teisė mirti
- ↑ Diaconescu, A. (2012). Eutanazija. Contemporary Readings In Law & Social Justice, 4(2), 474-483.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra eutanazija?
Atsakymas: Eutanazija - tai toks atvejis, kai žmogaus gyvenimas sąmoningai nutraukiamas dėl ligos ar skausmo, dėl kurio jis kenčia.
K: Kuo eutanazija skiriasi nuo savižudybės su pagalba?
A: Savižudybė su pagalba - tai pagalba kitam asmeniui nusižudyti, o eutanazija - tai žmogaus gyvybės nutraukimas be jo pagalbos.
K: Ar eutanazija yra teisėta daugelyje šalių?
A.: Ne, daugumoje šalių eutanazija yra neteisėta. Ji leidžiama tik keliose vietose, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Belgijoje ir Viktorijoje (Australija).
K: Dėl ko Naujosios Zelandijos parlamentas balsavo dėl eutanazijos?
A: Naujosios Zelandijos parlamentas 69 balsais prieš 51 balsavo už Gyvenimo pabaigos pasirinkimo įstatymo projektą.
K: Ar yra taisyklių, pagal kurias leidžiama eutanazija?
Atsakymas: Taip, tais atvejais, kai ją leidžiama taikyti, yra daug taisyklių ir ji gali būti taikoma tik tais atvejais, kai pacientas yra nepagydomai sergantis.
Klausimas: Ar savižudybė su gydytojo pagalba yra teisėta kai kuriose JAV valstijose?
A: Taip, savižudybė su gydytojo pagalba (PAD) yra teisėta Vašingtone, Oregone ir Montanoje.
K: Kuo savižudybė su gydytojo pagalba skiriasi nuo eutanazijos?
A: Savižudybė su gydytojo pagalba reiškia, kad pacientui suteikiamos mirtinos priemonės, kurias jis gali naudoti savo nuožiūra; tačiau eutanazijos atveju paprastai gydytojas duoda nuodus, kad nutrauktų paciento gyvenimą.
