Eugenika
Eugenika yra socialinė ir politinė filosofija. Ja bandoma paveikti žmonių pasirinkimą poruotis ir auginti vaikus, siekiant pagerinti žmonių rūšį.
Eugenika remiasi keliomis pagrindinėmis idėjomis. Pirmoji yra ta, kad genetikoje tai, kas galioja gyvūnams, galioja ir žmogui. Gyvūnų savybės, įskaitant ir psichines, paveldimumo būdu perduodamos iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, skirtingų veislių šunų elgesys ir psichinės savybės skiriasi, o visos šiuolaikinės veislės yra labai pasikeitusios nuo vilkų. Ūkinių gyvūnų veisimas ir genetika rodo, kad jei pasirenkami kitos kartos tėvai, tai turi įtakos tam, kokie palikuonys gimsta.
Neigiama eugenika siekiama išnaikinti bruožus, kurie sukelia kančią, apribojant žmonių, turinčių šiuos bruožus, galimybę daugintis. Pozityvioji eugenika siekia sukurti daugiau sveikų ir protingų žmonių, įtikindama tuos bruožus turinčius žmones turėti daugiau vaikų.p85Praeityje buvo siūloma daugybė būdų, kaip tai padaryti, ir net šiandien eugenika skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Eugenikos idėja yra kontroversiška, nes praeityje ji kartais buvo naudojama siekiant pateisinti diskriminaciją ir neteisybę prieš žmones, kurie buvo laikomi genetiškai nesveikais ar prastesniais.
Eugenika - tai žmogaus evoliucijos savireguliacija, antrojo tarptautinio Eugenikos kongreso logotipas, 1921 m.
Francis Galtonas
Šiuolaikinę eugeniką 1865 m. pirmasis sugalvojo seras Francis Galtonas, britų mokslininkas, Čarlzo Darvino pusbrolis. Galtonas manė, kad intelektas ir talentas yra paveldimi ir perduodami iš tėvų vaikams. Remdamasis tuo, jis manė, kad žmones galima išvesti protingesnius, panašiai kaip gyvūnus galima išvesti didesnius ar mažesnius. Galtonas manė, kad geriausias būdas tai padaryti - daugiau sužinoti apie paveldimumą ir pasakyti žmonėms, kad jie turėtų tuoktis tik su protingais ir stipriais žmonėmis. Galtonas pasirinko pavadinimą "Eugenika", nes jis buvo labai panašus į graikų kalbos žodį "gerai gimęs".
Galtonas visą gyvenimą plėtojo eugenikos idėją. Jis suprato dvi eugenikos rūšis - pozityviąją ir negatyviąją eugeniką. Viena iš problemų, kurią iškėlė kritikai, yra ta, kad sunku susitarti, kas yra genetiškai sveikas žmogus, o kas - prastesnis. Akivaizdu, kad nuomonės skiriasi.
Seras Francis Galtonas iš pradžių vystė eugenikos idėjas naudodamasis socialine statistika.
Eugenika Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose
1900 m. iš naujo atradus Gregoro Mendelio mokslinius darbus, atsirado šiuolaikinė genetika ir supratimas, kaip veikia paveldimumas. Pats Mendelis eksperimentavo su žirniais ir nustatė, kad daugelį žirnių savybių, pavyzdžiui, jų spalvą ar ūgį, galima įjungti ir išjungti paveldimumo dėka, tarsi jungikliu. Pavyzdžiui, jo žirniai galėjo būti arba geltoni, arba žali, arba vienokie, arba kitokie.
Taikydami žmonėms, žmonės manė, kad tai reiškia, jog paveldimumas gali turėti įtakos žmogaus savybėms, pavyzdžiui, būti protingam ar ne.
Kita mintis yra tokia. Evoliucijos metu žmonės, kaip ir bet kuri kita gyvybės forma, patyrė natūralią atranką. Vidutiniškai sveiki ir protingi žmonės turėjo daugiau galimybių daugintis. Tačiau šiuolaikinėje civilizacijoje dažnai atrodo, kad šis procesas netaikomas. Alfredas Russelas Wallace'as ir Charlesas Darwinas susirūpinę diskutavo būtent šiuo klausimu.p70 Šalyse, kuriose buvo renkama statistika, ji rodė, kad daugeliu atvejų neturtingieji turėjo daugiau vaikų nei turtingieji. Be to, statistika rodė, kad kai kurių didžiųjų tautų bendras gyventojų skaičius mažėjo.p73 Viena stulbinanti informacija buvo gauta atlikus tyrimus, kuriems vadovavo Karlas Pearsonas, Galtono eugenikos profesorius Londono universitetiniame koledže ir Taikomosios statistikos katedros įkūrėjas. Buvo nustatyta, kad pusę kiekvienos kitos kartos sukuria ne daugiau kaip ketvirtadalis ankstesnės kartos, o tas ketvirtadalis "neproporcingai didelis tarp visuomenės nuopuolių". p74
Evoliucijos biologas Džulianas Hakslis (Julian Huxley) taip pat buvo eugenikos šalininkas. Šį argumentą jis naudojo keletą kartų:
"Niekas neabejoja, kad žemės ūkio produktų užuomazgų (paveldimumo) valdymas yra išmintingas, tad kodėl gi tos pačios koncepcijos netaikyti žmonių ištekliams?"
Amerikiečių mokslo istorikas Garlandas Allenas komentavo: "Žemės ūkio analogija pasirodo vis iš naujo, kaip ir daugelio amerikiečių eugenikų raštuose".
Amerikiečių genetikas Charlesas Davenportas visą gyvenimą propagavo eugeniką ir parašė vieną pirmųjų jos vadovėlių. 3 skyrius Neabejotina, kad eugeniką rėmė neabejotinos reputacijos profesionalūs mokslininkai.
Jungtinėse Amerikos Valstijose eugenika tapo labai populiari XX a. pradžioje. Žmonės manė, kad ji išgydys visuomenę nuo visų tuometinių problemų, tokių kaip nusikalstamumas ir skurdas, nes manė, kad visi žmogaus elgesio aspektai tikriausiai yra paveldimi. Labai svarbūs mokslininkai ir politikai palaikė eugeniką ir dauguma manė, kad tai labai pažangi ir mokslinė filosofija.
Tačiau kai kurie iš eugenikos judėjimo lyderių naudojo ją rasizmui ir prietarams pateisinti. Jie naudojo eugeniką kaip dingstį priimti įstatymus, kurie ribojo imigraciją iš jiems nepatinkančių šalių, sakydami, kad jų gyventojai yra genetiškai "netinkami". Jie taip pat leido įstatymus, kuriais teigė, kad skirtingų rasių žmonės negali tuoktis tarpusavyje. Svarbiausia, jie priėmė įstatymus, pagal kuriuos žmonės, kurie, kaip manoma, serga psichikos ligomis ar turi psichikos negalią, galėjo būti sterilizuojami prieš jų valią. Remiantis šiais įstatymais, nuo 1907 m. iki XX a. septintojo dešimtmečio Jungtinėse Valstijose buvo sterilizuota daugiau kaip 60 000 žmonių.
Šiandien žinome, kad interpretuoti tokio pobūdžio statistinius duomenis yra sudėtinga ir kad daugelis XX a. pradžioje paskelbtų tyrimų turi rimtų trūkumų. Vis dėlto eugenikos judėjimą sustabdė ne geresnis mokslas. Tai buvo po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo suprastas nacių politikos poveikis rasėms Vokietijoje ir kitose karo metu okupuotose šalyse. Žinoma, tokių karo nusikaltimų nepropagavo nė vienas eugenikas. Vis dėlto tai buvo bendra tema. Ši tema buvo didėjantis susidomėjimas individų teisėmis, priešpastatant jas valstybės teisėms.
Eugenika po Antrojo pasaulinio karo
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Vokietijoje buvo nutraukta priverstinė sterilizacija. Jungtinėse Amerikos Valstijose ji buvo tęsiama iki 1974 m. Iš pradžių pagrindiniais taikiniais tapo sergančios arba turinčios fizinę ar protinę negalią moterys.
Tik 1985 m. buvo panaikintas Šveicarijos Vudo kantono įstatymas. Šis įstatymas leido priverstinai sterilizuoti tam tikrą žmonių grupę. Jį pakeitė nacionalinio lygmens įstatymas, kuriame nurodyta, kokiomis aplinkybėmis gali būti sterilizuojami žmonės, negalintys duoti sutikimo.
Dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo eugenika akademiniame moksle tapo vis labiau nepopuliari. Daugelis organizacijų ir žurnalų, kilusių iš eugenikos judėjimo, pradėjo atsiriboti nuo šios filosofijos, pavyzdžiui, 1969 m. Eugenics Quarterly tapo Social Biology.
Eugenika šiandien
Nors šiandien mažai kas atvirai pasisako už eugeniką, daugelis žmonių svarsto, ką ateityje reikš genetinių technologijų tobulėjimas.
Egzistuoja genetinės konsultacijos, kuriose tėvai gali gauti informacijos apie savo paveldimumą ir net užkirsti kelią vaiko gimimui, jei yra paveldimų ligų rizika. Vis dėlto kai kurie žmonės nemano, kad šis klausimas yra toks aiškus, ir svarsto, ar genetiniai tyrimai, genetinės konsultacijos ir gimstamumo kontrolė nėra tik dar viena eugenikos rūšis. Kai kurie žmonės abejoja, ar tai blogai, nes pažeidžia žmogaus orumą. Kai kurie žmonės priešinasi eugenikai ir genetiniam konsultavimui dėl religinių priežasčių. Dėl šių priežasčių eugenikos idėja šiandien yra kontroversiška.
Dauguma šių nuogąstavimų yra nepagrįsti. Genetinės konsultacijos nepakeis žmonių populiacijos genetinės sudėties jokia pastebima apimtimi. Daug svarbiau yra besivystančios galimybės nustatyti ir vėliau tiesiogiai keisti žmogaus genomo elementus (genų inžinerija). Tai gali pakeisti žmonių populiacijų genetinę struktūrą.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra eugenika?
A: Eugenika - tai socialinė ir politinė filosofija, kuria siekiama paveikti žmonių pasirinkimą poruotis ir auginti vaikus, siekiant pagerinti žmonių rūšį.
K: Kokios pagrindinės eugenikos idėjos?
A.: Pagrindinės eugenikos idėjos yra šios: genetika teigia, kad tai, kas būdinga gyvūnams, galioja ir žmogui, o savybės paveldimumo būdu perduodamos iš kartos į kartą.
K: Kas yra neigiama ir teigiama eugenika?
Atsakymas: Neigiama eugenika siekiama išnaikinti kančias sukeliančius bruožus, apribojant juos turinčių žmonių galimybę daugintis, o teigiama eugenika siekiama sukurti daugiau sveikų ir protingų žmonių, įtikinant tuos bruožus turinčius žmones turėti daugiau vaikų.
K: Kaip eugenika buvo taikoma praeityje?
A: Praeityje buvo siūloma daugybė būdų, kaip įgyvendinti eugenikos principus, ir kartais ji buvo naudojama siekiant pateisinti diskriminaciją ir neteisybę prieš žmones, kurie buvo laikomi genetiškai nesveikais ar prastesniais.
K: Ar eugeniką lydi kontroversijos?
Atsakymas: Taip, dėl to, kad praeityje ji buvo naudojama kaip tam tikrų žmonių grupių diskriminacijos pateisinimas.
K: Ar visos eugenikos interpretacijos yra panašios?
Atsakymas: Ne, skirtingi žmonės ją aiškina skirtingai, priklausomai nuo savo įsitikinimų ir vertybių.
