Karlas Pearsonas - matematikas ir statistikos pradininkas (1857–1936)
Karlas Pearsonas FRS (1857 m. kovo 27 d. – 1936 m. balandžio 27 d.) buvo įtakingas anglų matematikas ir vienas iš matematinės statistikos disciplinos kūrėjų. Jo vardo rašyba pasaulyje pasikeitė — jaunas jis kartais pasirašinėjo kaip "Carl Pearson", o vėliau, po studijų Heidelbergo universitete, priėmė formą "Karl Pearson" ir tapo plačiai žinomas kaip "KP".
Biografija ir akademinė veikla
Pearsonas gimė 1857 m. ir visą gyvenimą skyrė matematikai, statistikai ir mokslinei metodologijai. 1911 m. jis įkūrė pirmąjį pasaulyje universitetinį statistikos fakultetą Londono universitetiniame koledže (UCL), kur vedė kursus, rengė tyrėjus ir formavo naują discipliną, vėliau vadintą taikomąja statistika arba biometrika. Jis taip pat padėjo įkurti žurnalą Biometrika, skirtą skaičiavimais grįstiems biologijos ir statistikos tyrimams (bendradarbiaudamas su Francis Galton ir W.F.R. Weldon).
Pagrindiniai moksliniai pasiekimai
- Koreliacijos koeficientas – Pearsonas išvystė produkcijos momento koreliacijos koeficiento idėją (dažnai vadinamą Pearson r), kuria matuojamas linijinis ryšys tarp dviejų kintamųjų.
- Chi kvadrato testas – jis įvedė Pearson chi‑kvadrato testą kaip metriką duomenų tinkamumui įvertinti; šis testas tapo viena iš pagrindinių statistinių hipotezių tikrinimo priemonių.
- Pearsono pasiskirstymų sistema – jis sukūrė šeimą pasiskirstymų, kurie apima įvairių formų tankius, tinkamus modeliuoti realius duomenis su skirtingu asimetriškumu ir "uodegomis".
- Momentų metodas – Pearsonas aktyviai naudojo ir propaguodavo momento metodą parametrams įvertinti.
- Pirmtakas Pagrindinių komponentų analizės (PCA) – jo darbai apie "artimiausias linijas ir plokštumas taškų sistemose" (1901 m.) laikomi ankstyvuoju PCA variantu, plačiai naudojamu daugiadimensiuose duomenų analizės uždaviniuose.
- Mokslinė ir filosofinė raida – Pearsonas rašė ir apie mokslo filosofiją (pvz., "The Grammar of Science"), siekdamas aiškinti mokslo metodus ir statistinį samprotavimą.
Politinės ir etinės diskusijos
Pearsonas buvo eugenikos šalininkas, buvo sero Franciso Galtono protežė ir vėliau jo biografas. Jo ryšys su eugenika ir kai kurios ideologinės pozicijos vėliau sulaukė plačios kritikos. Šis aspektas jo palikimą daro sudėtingą: matematiniai ir statistiniai jo indėliai yra reikšmingi, tačiau etinės pasekmės ir socialiniai požiūriai kelia rimtą istorinių vertinimų diskusiją.
Palikimas
Pearsono darbai padėjo fundamentaliai formuoti šiuolaikinę statistiką: daugelis jo metodų (koreliacija, chi‑kvadrato testas, momento metodas, Pearson pasiskirstymų šeima, PCA idėjos) tebenaudojami įvairiose mokslo, inžinerijos ir visuomenės sričių taikytinėse analizėse. Jo įkurtas statistikos skyrius UCL tapo svarbiu centru statistikos mokslui ir mokymo plėtrai.
Atminimas
2007 m. kovo 23 d. Londone buvo surengta konferencija, skirta 150‑osioms jo gimimo metinėms paminėti. Renginys aptarė tiek jo mokslinius pasiekimus, tiek prieštaringus politinius ir etinius aspektus, kuriuos sukėlė jo ryšys su eugenika.
Pastaba: Karlas Pearsonas yra mokslo istorijos figūra, kurios indėlis į statistiką yra esminis, tačiau jo biografija ir veikla turi ir prieštaringų pusių — svarbu vertinti tiek metodinę reikšmę, tiek platesnį istorinį kontekstą.
Galtonas
Pirsonas susipažino su Čarlzo Darvino pusbroliu Fransisu Galtonu, kuris domėjosi paveldimumu ir eugenika. Pearsonas tapo Galtono protežė, kartais beveik herojaus garbintojas.
Po Galtono mirties 1911 m. Pearsonas pradėjo rašyti didžiulę trijų tomų Galtono biografiją. Biografiją rašė "norėdamas patenkinti save ir neatsižvelgdamas į leidėjų poreikius ar skaitytojų skonį". Joje išaukštintas Galtono gyvenimas, darbas ir talentas. Jis prognozavo (klaidingai), kad Galtonas, o ne Čarlzas Darvinas, bus prisimenamas kaip nuostabiausias Erazmo Darvino anūkas.
Miręs Galtonas didžiąją dalį savo turto paliko Londono universiteto koledžui Eugenikos katedrai. Pagal Galtono pageidavimą Pirsonas buvo pirmasis šios katedros vedėjas. Jis įkūrė Taikomosios statistikos katedrą, kuriai priklausė Biometrinės ir Galtono laboratorijos. Šioje katedroje jis dirbo iki pat išėjimo į pensiją 1933 m. ir tęsė darbą iki pat savo mirties 1936 m.
Statistika
Pearsono idėjos padėjo sukurti šiandien plačiai naudojamus statistinius metodus.
Kiti šaltiniai
- Karl Pearson puslapis
- Karlo Pearsono (1857-1936) dokumentų ir korespondencijos, saugomų Londono universiteto koledžo bibliotekos Rankraščių kambaryje, sąrašas. Leidinių biuras, Londono universiteto koledžas, 1983 m.
- Karlo Pearsono įrašas Karališkosios draugijos Sackler skaitmeniniame archyve
Klausimai ir atsakymai
K: Koks buvo Karlo Pirsono pilnas vardas ir pavardė?
Atsakymas: Pilnas jo vardas ir pavardė buvo Karl Pearson FRS.
K: Kaip pasikeitė jo vardo rašyba?
A: Kai 1879 m. jis įstojo į Heidelbergo universitetą, rašybą iš "Carl Pearson" pakeitė į "Karl Pearson".
K: Kada jis priėmė vardą "KP"?
A: Vardą "KP" jis priėmė 1884 m.
K: Kur jis įkūrė universiteto statistikos katedrą?
A: 1911 m. Londono universitetiniame koledže jis įkūrė pirmąjį pasaulyje universitetinį statistikos fakultetą.
K: Kas yra eugenika?
A: Eugenika - tai socialinė filosofija, pasisakanti už žmogaus paveldimų savybių gerinimą selekciniu veisimu ir kitais metodais.
K: Kas buvo Karlo Pirsono protežė ir biografas?
A: Jo protežė ir biografas buvo seras Francis Galtonas.
K: Kada buvo surengta konferencija, skirta jo 150-osioms gimimo metinėms paminėti?
A.: 2007 m. kovo 23 d. Londone buvo surengta konferencija, skirta 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
