Gregoras Johanas Mendelis — genetikos tėvas ir Mendelio paveldėjimas
Gregoras Johanas Mendelis (1822 m. liepos 20 d. Heinzendorfas, Austrija - 1884 m. sausio 6 d. Brünnas, Austrija-Vengrija) - austrų vienuolis ir botanikas.
Jis sukūrė genetikos pagrindus, sukryžminęs žirnių augalus. Jis atrado dominuojančius ir recesyvius požymius (genus) kryžmindamas augalus savo šiltnamyje. Tai, ką jis išmoko, šiandien vadinama Mendelio paveldėjimu.
Iš pradžių jo kūryba nebuvo vertinama, bet 1900 m. ją iš naujo atrado Carlas Corrensas ir Hugo de Vriesas. Ericho von Tschermako, kaip trečiojo atradėjo, statusas dabar jau nėra toks įtikinamas.
Mendelio gyvenimas ir veikla
Gregoras Mendelis gimė mažame Heinzendorfo (dabar Hynčice, Čekijoje) kaime. Jis tapo Augustinų vienuoliu ir vėliau ėjo mokytojo, o vėliau ir abato pareigas Brno (Brünn) vienuolyne. Nuo 1856 iki 1863 m. Mendelis vykdė sistemingus hibridizacijos eksperimentus su sodininkystėje dažnai naudojamu žirniu (Pisum sativum). 1865 m. jis perskaitė savo esminį pranešimą, o 1866 m. išspausdino straipsnį "Versuche über Pflanzen-Hybriden" vietiniuose Brno gamtos mokslų draugijos leidiniuose. Dėl to, kad publikacija pasirodė mažai skaitomoje vietinėje spaudoje, ir dėl to, kad jo idėjos prieštaravo tuo metu vyraujančioms nuomonėms, jos ilgai liko nepastebėtos.
Mendelio metodai ir eksperimentų eiga
Mendelis pasirinkdavo aiškiai skirtingų požymių turinčias linijas (pvz., geltoni ir žali ankščiui sėklos, lygiarūšiai ir raukšlėti, aukšti ir žemi augalai), kruopščiai jas kryžmindavo ir užrašinėjo tėvų bei palikuonių skaičius. Savo tyrimuose jis taikė statistinius skaičiavimus ir ieškojo pastovių skaičių santykių tarp požymių pasirodymo. Jo sisteminis, kiekybinis požiūris ir kruopštus bandymų planavimas leido atrasti aiškias dėsningybes.
Pagrindiniai atradimai (Mendelio dėsniai)
- Skyrimo dėsnis (segregacija): kiekvienas organizmas turi dvi vieneto formos „alternatyvas“ (vėliau pavadintas alelėmis) kiekvienam požymiui, kurios atskiriamos gametogenezės metu, tad kiekviena gameta gauna tik vieną alelę.
- Nepriklausomo pasiskirstymo dėsnis: skirtingų požymių alelės pasiskirsto nepriklausomai viena nuo kitos, kai tik tos lokacijos nėra susietos (tai paaiškina 9:3:3:1 santykį dviejų požymių kryžminimuose).
- Dominavimas ir recesyvinis pobūdis: kai kurie požymiai išsireiškia dominuojančiai, o kiti — tik tada, kai abu alelės yra recesyvinės.
Kam Mendelis neprilygo be paaiškinimų
Nors Mendelio dėsniai paaiškino daugelį paveldimumo reiškinių, vėlesni atradimai parodė ribas ir išimtis:
- genetinė sąsaja su chromosomomis tapo aiški tik XX a. pradžioje;
- ne visi požymiai yra griežtai dominuojantys arba recesyviniai — egzistuoja nevisiškas dominavimas, kodominavimas, pleiotropija, poligeninis paveldėjimas;
- genų lokalizacijos artumas (linkage) gali paneigti nepriklausomo pasiskirstymo paprastumą.
Peržiūra ir paveldimas palikimas
Po Mendelio darbo atgimimo 1900 m. genetika greitai išsivystė. Vėliau mokslininkai, tokie kaip W. Sutton ir Theodor Boveri, susiejo Mendelio „faktorius“ su chromosomomis, o Wilhelm Johannsen 1909 m. įvedė terminą genas. Mendelio darbai tapo pagrindu augalų veisimui, selekcijai, įsivaizduojamoms paveldimoms ligoms nagrinėti ir molekulinės genetikos plėtrai.
Pripažinimas ir paveldė
Mendelio reikšmė pilnai suprasta tik XX a. pradžioje. Dabar jis vadinamas genetikos tėvu, o jo vardas gyvuoja universitetuose (pvz., Mendelio universitetas Brne), muziejuose ir moksliniuose apdovanojimuose. Mendelio metodai ir idėjos tebėra mokymo pagrindas biologijoje ir medicinoje, ypač aiškinant monogenines ligas bei selekcinius veisimo metodus.
Trumpas faktų santrauka
- Eksperimentų metai: daugiausia 1856–1863 m.; publikacija: 1865–1866 m.
- Pagrindinė laboratorinė medžiaga: Pisum sativum (žirnis).
- Tipiniai požymiai: sėklos spalva, sėklos forma, lašo pozicija, ankšties spalva, žiedo pozicija, augalo aukštis ir kt.
- Rediscovery: 1900 m. — Carlas Corrensas, Hugo de Vriesas (ir ginčytas Ericho von Tschermako vaidmuo).
Gregoras Mendelis ne tik atliko novatoriškus eksperimentus, bet ir parodė, kad biologiniai procesai gali būti analizuojami kiekybiškai. Nors jo teorijos buvo vėliau praplėstos ir preciziškesnės paaiškinimu (pvz., chromosomų teorija, molekulinė genetika), jo įnašas išlieka kertinis mokslui apie paveldimumą.
Eksperimentai
Mendelis kryžminimui naudojo valgomuosius žirnius (Pisum sativum). Jis atrinko septynis požymius, kurie buvo išskirtiniai ir niekada nesusimaišydavo; jie pasireikšdavo kaip alternatyvos "arba-arba". Pavyzdžiai: augalo aukštis (žemas ar aukštas); žirnių spalva (žalia ar geltona); žiedų padėtis (tik viršūnėje ar išsidėstę išilgai stiebo).
Sukryžminus veisles, kurios skyrėsi vienu požymiu (pvz., aukštas veisles sukryžminus su žemomis), pirmosios kartos hibridai (F1) pasižymėjo tik viena iš dviejų alternatyvų. Vienas požymis buvo dominuojantis, o kitas - recesyvinis. Tačiau sukryžminus šiuos hibridus tarpusavyje, antrojoje (F2) kartoje vėl pasireiškė recesyvinis požymis. Augalų, pasižyminčių dominuojančiu ir recesyviu požymiu, santykis buvo beveik 3:1. Tolesnė dominuojančios grupės palikuonių (F3) analizė parodė, kad trečdalis jų buvo tikrosios veislės, o du trečdaliai - hibridinės prigimties. Todėl santykį 3:1 galima perrašyti kaip 1:2:1, t. y. 50 proc. kartos F2 buvo tikrosios veislės ir 50 proc. vis dar buvo hibridinės. Tai buvo pagrindinis Mendelio atradimas.
Viską galima apibendrinti teiginiu, kad paveldėjimas nebuvo susiliejimas, kaip manė Darvinas, jis buvo dalelių paveldėjimas. Veiksniai (genai) nesusijungė ir nesusimaišė, jie liko atskiri ir buvo perduodami kitai kartai nepakitę.
Savo darbą jis paskelbė 1866 m., tačiau tuo metu niekas nesuprato, koks reikšmingas jis buvo. Po 35 metų šie darbai buvo iš naujo atrasti ir iš karto prasidėjo šiuolaikinė genetika.
Susiję puslapiai
- Biologų sąrašas
- Mendelio paveldimumas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Gregoras Johanas Mendelis?
A: Gregoras Johanas Mendelis buvo austrų vienuolis ir botanikas, sukūręs genetiką.
K: Ką veikė Mendelis?
A: Mendelis kryžmino žirnių augalus ir savo eksperimentų metu atrado dominuojančius ir recesyvius požymius (genus).
K: Kas yra Mendelio paveldimumas?
A: Mendelio paveldėjimas - tai požymių, arba genų, paveldėjimo principai, kuriuos Gregoras Mendelis atrado atlikdamas eksperimentus su žirnių augalais.
K: Ar Mendelio darbas buvo įvertintas iš karto?
Atsakymas: Ne, Mendelio darbas iš pradžių nebuvo įvertintas.
K: Kas iš naujo atrado Mendelio darbą?
A.: Mendelio darbą 1900 m. iš naujo "atrado" Karlas Korensas ir Hugo de Vriesas.
K: Ar buvo trečias atradėjas?
A: Iš pradžių trečiuoju atradėju buvo laikomas Erichas von Tschermakas, tačiau dabar jo statusas nėra toks įtikinamas.
K: Kokia Mendelio darbo reikšmė?
A: Mendelio darbas padėjo pagrindus šiuolaikinei genetikai ir padėjo mokslininkams suprasti organizmų paveldėjimo dėsningumus.