Gregor Mendel
Gregoras Johanas Mendelis (1822 m. liepos 20 d. Heinzendorfas, Austrija - 1884 m. sausio 6 d. Brünnas, Austrija-Vengrija) - austrų vienuolis ir botanikas.
Jis sukūrė genetikos pagrindus, sukryžminęs žirnių augalus. Jis atrado dominuojančius ir recesyvius požymius (genus) kryžmindamas augalus savo šiltnamyje. Tai, ką jis išmoko, šiandien vadinama Mendelio paveldėjimu.
Iš pradžių jo kūryba nebuvo vertinama, bet 1900 m. ją iš naujo atrado Carlas Corrensas ir Hugo de Vriesas. Ericho von Tschermako, kaip trečiojo atradėjo, statusas dabar jau nėra toks įtikinamas.
Eksperimentai
Mendelis kryžminimui naudojo valgomuosius žirnius (Pisum sativum). Jis atrinko septynis požymius, kurie buvo išskirtiniai ir niekada nesusimaišydavo; jie pasireikšdavo kaip alternatyvos "arba-arba". Pavyzdžiai: augalo aukštis (žemas ar aukštas); žirnių spalva (žalia ar geltona); žiedų padėtis (tik viršūnėje ar išsidėstę išilgai stiebo).
Sukryžminus veisles, kurios skyrėsi vienu požymiu (pvz., aukštas veisles sukryžminus su žemomis), pirmosios kartos hibridai (F1) pasižymėjo tik viena iš dviejų alternatyvų. Vienas požymis buvo dominuojantis, o kitas - recesyvinis. Tačiau sukryžminus šiuos hibridus tarpusavyje, antrojoje (F2) kartoje vėl pasireiškė recesyvinis požymis. Augalų, pasižyminčių dominuojančiu ir recesyviu požymiu, santykis buvo beveik 3:1. Tolesnė dominuojančios grupės palikuonių (F3) analizė parodė, kad trečdalis jų buvo tikrosios veislės, o du trečdaliai - hibridinės prigimties. Todėl santykį 3:1 galima perrašyti kaip 1:2:1, t. y. 50 proc. kartos F2 buvo tikrosios veislės ir 50 proc. vis dar buvo hibridinės. Tai buvo pagrindinis Mendelio atradimas.
Viską galima apibendrinti teiginiu, kad paveldėjimas nebuvo susiliejimas, kaip manė Darvinas, jis buvo dalelių paveldėjimas. Veiksniai (genai) nesusijungė ir nesusimaišė, jie liko atskiri ir buvo perduodami kitai kartai nepakitę.
Savo darbą jis paskelbė 1866 m., tačiau tuo metu niekas nesuprato, koks reikšmingas jis buvo. Po 35 metų šie darbai buvo iš naujo atrasti ir iš karto prasidėjo šiuolaikinė genetika.
Susiję puslapiai
- Biologų sąrašas
- Mendelio paveldimumas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Gregoras Johanas Mendelis?
A: Gregoras Johanas Mendelis buvo austrų vienuolis ir botanikas, sukūręs genetiką.
K: Ką veikė Mendelis?
A: Mendelis kryžmino žirnių augalus ir savo eksperimentų metu atrado dominuojančius ir recesyvius požymius (genus).
K: Kas yra Mendelio paveldimumas?
A: Mendelio paveldėjimas - tai požymių, arba genų, paveldėjimo principai, kuriuos Gregoras Mendelis atrado atlikdamas eksperimentus su žirnių augalais.
K: Ar Mendelio darbas buvo įvertintas iš karto?
Atsakymas: Ne, Mendelio darbas iš pradžių nebuvo įvertintas.
K: Kas iš naujo atrado Mendelio darbą?
A.: Mendelio darbą 1900 m. iš naujo "atrado" Karlas Korensas ir Hugo de Vriesas.
K: Ar buvo trečias atradėjas?
A: Iš pradžių trečiuoju atradėju buvo laikomas Erichas von Tschermakas, tačiau dabar jo statusas nėra toks įtikinamas.
K: Kokia Mendelio darbo reikšmė?
A: Mendelio darbas padėjo pagrindus šiuolaikinei genetikai ir padėjo mokslininkams suprasti organizmų paveldėjimo dėsningumus.
