Rasė
Terminas "rasė" arba "rasinė grupė" reiškia žmonių rūšies skirstymą į grupes. Plačiausiai paplitę žmonių rasiniai tipai, pagrįsti vizualiniais požymiais (pavyzdžiui, odos spalva, kaukolės, veido bruožais ar plaukų tipu).
Oficialiose formose, pavyzdžiui, surašymo, paprastai prašoma apibūdinti savo etninę kilmę. Taip klausiama, kokiai rasinei grupei, jūsų manymu, priklausote, nors "etninė kilmė" taip pat susijusi su mažesnėmis grupėmis, kurios ne visos laikomos skirtingomis rasėmis.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad nors rasė yra saugi taksonominė sąvoka kitoms rūšims, ji negali būti taikoma žmonėms.
Naujausi genetiniai tyrimai rodo, kad odos spalva gali labai pasikeisti vos per 100 kartų, t. y. maždaug per 2500 metų.
Daugelis teigia, kad yra tik penkios rasių grupės. Tačiau tai nurodyta tik formose, o skirtingose šalyse šios rasių grupės keičiasi. Iš tikrųjų egzistuoja dešimtys rasių grupių, po vieną kiekvienai skirtingai žmonių grupės fizinei savybei.
Lenktynės
XVIII ir XIX a.
Johanno Friedricho Blumenbacho klasifikacija, pirmą kartą pasiūlyta 1779 m., buvo plačiai naudojama XIX a., su daugybe variantų.
- etiopų ir juodaodžių rasė.
- Kaukazo rasė / baltoji rasė
- mongolų/geltona rasė
- amerikiečių/raudonoji rasė
- malajų ir (arba) rudosios rasės atstovai
XX a. pradžia
Apie Pirmąjį pasaulinį karą moksliškai nusiteikę europiečiai "baltąją rasę" suskirstė į tris ar keturias tariamas subrases:
- Šviesūs plaukai, mėlynos arba pilkos akys = arijai / šiauriečiai (pvz., visoje Šiaurės Europoje nuo Rusijos iki Šiaurės Britanijos)
- Tamsiaplaukiai, baltaodžiai, rudų akių = alpinai (pvz., kai kurie rusai, vidurio prancūzai, šiaurės italai, austrai, pietų vokiečiai, rytų europiečiai ir velsiečiai).
- Tamsiaplaukiai, įdegę, rudų akių, rudų akių = Viduržemio jūros regiono gyventojai (pvz., pietų italai, pietų ispanai, pietų prancūzai, graikai ir maltiečiai).
- Raudoni plaukai, įdegusi, alyvinė arba balta oda, rudos akys, žalios, mėlynos arba lazdyno spalvos akys = anglo-keltų ir (arba) gėlų (pvz., škotų, airių ir olandų).
Dėl tokio požiūrio į pasaulį buvo daug išankstinių nuostatų. Ir europiečiai, ir azijiečiai save laikė pranašesniais už kitų odos spalvų atstovus. Rasizmas - nemokslinė teorija arba ideologija - reiškė, kad tam tikra rasė yra aukštesnė arba žemesnė. Ji teigė, kad rasėse, sudarančiose žmonių rasę, yra gilių, biologiškai nulemtų skirtumų. Taip pat teigiama, kad rasės turėtų gyventi atskirai ir nesimaišyti tarpusavyje. Rasizmo šalininkas vadinamas rasistu. Šios nuostatos savo ruožtu palaikė Afrikos vergovės, apartheido, Džimo Krovo įstatymų, nacizmo ir Japonijos imperializmo baisumus.
XX a. vidurys
XX a. viduryje amerikiečių antropologas Karletonas S. Kunas (Carleton S. Coon) rasių klasifikacijoje žmoniją suskirstė į penkias rases:
- Kaukazoidų (baltųjų) rasė
- Negroidų (juodaodžių) rasė
- Kapoidų (bušmenų / hotentotų) rasė
- Mongoloidų (rytiečių/amerikiečių) rasė
- Australoidų (Australijos aborigenų ir papuasų) rasė
Savo svarbiausioje knygoje "Europos rasės" Mėnulis Kaukazo rasę apibrėžė kaip Europą, Centrinę Aziją, Pietų Aziją, Artimuosius Rytus, Šiaurės Afriką ir Šiaurės Rytų Afriką. Jo darbas sulaukė kelių kritikų kaltinimų dėl pasenusio mąstymo ar atviro rasizmo, tačiau kai kurie jo naudoti terminai vartojami ir šiandien, nors "-oidų" priesagos dabar iš dalies įgavo neigiamą atspalvį.
Dvidešimt pirmajame amžiuje Mėnulio vaidmuo buvo dar labiau kritikuojamas, kai profesorius Džonas P. Džeikonas jaunesnysis pažymėjo, kad amerikietis Mėnulis "aktyviai padėjo segregacijos šalininkams, pažeisdamas savo paties mokslinio objektyvumo standartus".
Meyerso (1885-90) žemėlapis, kuriame vengrai, suomiai, Amerikos indėnai (amerikiečiai) ir tiurkų tautos priskiriamos "mongoloidų rasei", o semitai - "baltajai rasei".
XX a. 3-iajame dešimtmetyje sudarytas Stodardo "rasės" žemėlapis, kuriame žmonija suskirstyta į 4 odos spalvos grupes (juoda, ruda, geltona ir balta).
Gana sudėtingas Hakslio "rasinių kategorijų" žemėlapis iš knygos "Apie geografinį pagrindinių žmonijos modifikacijų pasiskirstymą", 1870 m. 1: bušmėnai 2: negrai 3: negrito 4: melanochrojai 5: australai 6: ksantochrojai 7: polineziečiai 8: mongoloidai A 8: mongoloidai B 8: mongoloidai C 9: eskimo Hakslis teigia: "Mongoloidai A ir B: Kšantochrojai ir melanochrojai, kartu paėmus, paprastai vadinami "kaukaziečiais".
Socialinis darvinizmas ir rasė
Socialinis darvinizmas - tai įvairios ideologijos, grindžiamos koncepcija, kad konkurencija tarp visų individų ar net ištisų tautų vyksta kaip socialinė evoliucija žmonių visuomenėse.
Tai Čarlzo Darvino pasiūlytos natūralios atrankos teorijos socialinis pritaikymas. Natūralioji atranka paaiškina įvairių gyvūnų populiacijų sėkmę kaip atskirų organizmų konkurencijos dėl ribotų išteklių rezultatą. Ši idėja populiariai vadinama "stipriausiųjų išlikimu" - šį terminą pirmasis pavartojo Herbertas Spenceris, o ne Darvinas.
Fašistiniai judėjimai paprastai laikėsi socialdarvinistinių pažiūrų į tautas, rases ir visuomenes Nacistinėje Vokietijoje naciai naudojo socialinį darvinizmą siekdami propaguoti rasistinę idėją, kad vokiečių tauta yra arijų rasės dalis, ir tikėjo rasių konkurencija. Naciai stengėsi sustiprinti "arijų rasę" Vokietijoje, žudydami tuos, kuriuos laikė žemesniais. Tai reiškė žydus, slavus, romus, homoseksualus ir neįgaliuosius.
Rasė ir intelektas (IQ)
Intelekto testai (standartizuotų testų rezultatai) pirmą kartą buvo sukurti XX a. pradžioje. Tuo metu buvo siekiama nustatyti mokinius, kuriems mokykloje gali reikėti daugiau pagalbos. Daugelis intelekto testų remiasi tuo, kad testuojamas asmuo turi tam tikrą kultūrinę aplinką. Tyrimais nustatyta, kad intelekto testai yra šališki tam tikrų žmonių grupių atžvilgiu. Lyginti skirtingų kultūrų atstovų testų rezultatus yra problemiška. Mokslininkai teigia, kad dėl kultūrinių skirtumų standartiniai intelekto testai negali būti naudojami daugelyje bendruomenių.
Nuotraukos ir žemėlapiai
· 
Rasiškai atskirta autobusų stotis Durhame, Šiaurės Karolinoje, 1940 m. Džimo Varno įstatymai rasiškai atskyrė Amerikos dalis tarp juodaodžių ir baltaodžių.
· 
Biliardo salė, skirta tik afroamerikiečiams, Memfyje, Tenesio valstijoje, 1939 m.
· 
Kavinėje yra dvejos įėjimo durys į du kambarius: vienas skirtas tik baltaodžiams, kitas - tik spalvotiesiems.
· 
Afroamerikietis jaunuolis prie geriamojo vandens fontano, skirto tik spalvotiesiems, teismo rūmų pievoje Halifakse, Šiaurės Karolinoje, 1938 m.
· 
Baltųjų žmonių grupė, balsuojanti už baltųjų pasididžiavimą.
· 
Norvegai buvo priskiriami "arijams".
· 
Portugalai buvo priskiriami Viduržemio jūros regiono gyventojams.
· 
Togliatti (Rusija) meras Anatolijus Puškovas būtų priskiriamas prie "alpinistų". Jis buvo išrinktas 2008 m.
· 
Arabai buvo priskiriami Artimųjų Rytų grupei.
· 
Uigūrai buvo priskiriami "rytiečiams".
· 
Amerikos indėnai, kaip ir apačiai, buvo priskiriami "rytiečiams".
· 
Sibiro komiai buvo priskiriami tariamiems "rytiečiams" arba rytiečių ir arijų mišiniui.
· 
azerbaidžaniečiai būtų buvę priskiriami arba "rytiečiams", arba "Artimųjų Rytų gyventojams".
· 
Indai buvo priskiriami indams.
· 
Gambijos gyventojai buvo priskiriami "negroidams".
· 
Kadaise inuitai buvo neteisingai priskirti ankstyvajai žmonių rasės atšakai.
· 
Kadaise saamai taip pat buvo priskiriami prie tariamų ankstyvųjų žmonių rasės atšakų.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra termino rasė arba rasinė grupė apibrėžimas?
A: Terminas rasė arba rasinė grupė reiškia žmonių rūšies skirstymą į grupes pagal vizualinius požymius, pavyzdžiui, odos spalvą, kaukolės, veido bruožus ar plaukų tipą.
K: Kokie yra plačiausiai paplitę žmonių rasiniai tipai?
A: Plačiausiai naudojami žmonių rasiniai tipai, pagrįsti vizualiniais požymiais, tokiais kaip odos spalva, kaukolės, veido bruožai ar plaukų tipas.
K: Ką šiuolaikinė biologija sako apie žmonių rasių egzistavimą?
A: Šiuolaikinė biologija teigia, kad egzistuoja tik viena žmonių rasė.
K: Kokia žodžio rasė reikšmė sociologijoje?
A: Sociologijoje žodis rasė reiškia, kad žmonės skirtingai reaguoja į asmenis pagal jų vizualinius bruožus, pavyzdžiui, odos spalvą.
K: Kodėl surašymo formose kartais prašoma apibūdinti etninę kilmę?
A: Surašymo formose kartais prašoma apibūdinti savo etninę kilmę, nes taip klausiama "kokiai rasinei grupei, jūsų manymu, priklausote?".
K: Ar teisinga skirstyti žmones į rases pagal vizualinius požymius?
A: Ne, šiuolaikinė biologija teigia, kad yra tik viena žmonių rasė, todėl skirstyti žmones į rases pagal vizualinius požymius netikslu.
Klausimas: Kodėl žmonės skirtingai reaguoja į asmenis pagal jų vizualinius bruožus, pavyzdžiui, odos spalvą?
A: Žmonės skirtingai reaguoja į asmenis pagal jų vizualinius požymius, pavyzdžiui, odos spalvą, dėl visuomenės veiksnių, tokių kaip stereotipai ir prietarai.
