Rasė: apibrėžimas, žmonių skirstymas, genetika ir etninė kilmė

Sužinokite, kas yra rasė, kaip žmonės skirstomi pagal išvaizdą, genetikos vaidmuo ir etninė kilmė — aiškus, mokslinis požiūris į rasės sąvoką.

Terminas rasė arba rasinė grupė reiškia žmonių rūšies skirstymą į grupes. Istoriškai rasė buvo apibrėžiama pagal matomus požymius, pavyzdžiui:

• odos spalva,
• kaukolės formos ar dydžio ypatumai,
• veido bruožai,
• plaukų tipas.

Kas yra rasė ir kuo ji skiriasi nuo etninės kilmės?

Rasė dažnai vartojama kaip aiški biologinė klasifikacija, bet daug mokslininkų ir sociologų laiko ją socialiniu konstruktų — tai reiškia, kad rasės samprata susiformavo istorinių, politinių ir kultūrinių procesų dėka, o ne vien tik pagal aiškius biologinius kriterijus. Oficialiose formose, pavyzdžiui, surašymo anketose, žmonės dažnai prašomi nurodyti savo etninę kilmę. Tokiu atveju klausiama, kuriai rasinei arba kultūrinei grupei, jūsų manymu, priklausote; tačiau etninė kilmė dažniausiai apima kalbą, religiją, tradicijas ir kilmės istoriją — tai nėra tik fiziniai požymiai ir nebūtinai sutampa su rasės kategorijomis.

Genetika ir biologinė įvairovė

Kai kurie mokslininkai teigia, kad nors rasė yra saugi taksonominė sąvoka kitoms rūšims (t. y. gyvūnų ar augalų klasifikavimui), ji nėra tinkama žmonėms dėl didelio genų maišymosi ir palaipsniui kintančių požymių. Modernūs genetiniai tyrimai rodo:

• dauguma genetinės įvairovės randama viduje bet kurios didesnės žmonių grupės, o tarpgrupinė įvairovė yra mažesnė nei dažnai manoma;
• žmonių požymiai dažnai kinta palaipsniui (klinėje), o ne staigiais ribotais perėjimais, todėl griežtos „linijos“ tarp rasių natūraliai sunkiai nustatomos;
• odos pigmentacija yra viena iš savybių, kuri gali labai greitai kisti veikiant stipriam natūraliam atrankos spaudimui — kai kurie tyrimai nurodo, kad reikšmingi pokyčiai gali įvykti per maždaug 100 kartų (apie 2500 metų), priklausomai nuo aplinkos ir selekcijos intensyvumo.

Istoriniai ir socialiniai modeliai: „penkios rasės“ ir jų ribos

Populiarioje kalboje galima išgirsti teiginius, kad egzistuoja tik penkios rasinės grupės. Tai yra istoriškai susiformavęs modelis, kuris dažnai panaudojamas administracinėse formose arba paprastesniuose klasifikavimo schemose. Tačiau tokie modeliai:

• skiriasi priklausomai nuo šalies ir kultūrinio konteksto — skirtingose valstybėse ir laikmečiuose rasinės kategorijos buvo ir yra įvairios;
• pagrindžiami supaprastinimais ir gali neatspindėti biologinės ar kultūrinės įvairovės sudėtingumo;
• kartais veda į stereotipizavimą, diskriminaciją arba neteisingą medicininį požiūrį, jei rasė naudojama kaip pagrindas diagnozei ar gydymui be jokio genetinio arba klinikinio pagrindo.

Etninė kilmė, paveldimumas ir praktinė svarba

Nors rasės sąvoka medicinoje ir visuomenės tyrimuose kartais pritaikoma, daugelyje sričių (pvz., genetikoje, antropologijoje, viešosios politikos planavime) labiau naudingas yra tikslus kilmės, genealogijos ir genetinių žymenų nustatymas. Tam tikri paveldimi požymiai arba genetiniai variantai gali būti dažnesni tam tikrose populiacijose ir turėti reikšmės sveikatai — tačiau svarbu nepervertinti „rasių“ ribotumo ir nepakeisti tikrųjų priežasčių (mitybos, aplinkos, socialinio statuso) genetiniu determinismu.

Išvados ir atsakomybė

Rasė yra kompleksiška sąvoka, kurioje susipina biologiniai, kultūriniai ir socialiniai aspektai. Mokslas rodo, kad biologinė įvairovė tarp žmonių yra nuosekli ir dažnai netaikoma griežtoms taksonominėms riboms. Todėl svarbu:

• atsižvelgti į istorinius ir socialinius kontekstus, kai naudojame rasės sąvoką,
• naudoti tikslesnius terminus (pvz., genetinė kilmė, populiacinė paveldimumas, etninė priklausomybė) moksliniuose tyrimuose ir medicinoje,
• prieš priimant politinius sprendimus ar gydymo protokolus, remtis įrodymais, o ne stereotipais.

Lenktynės

XVIII ir XIX a.

Johanno Friedricho Blumenbacho klasifikacija, pirmą kartą pasiūlyta 1779 m., buvo plačiai naudojama XIX a., su daugybe variantų.

• etiopų ir juodaodžių rasė.
• Kaukazo rasė / baltoji rasė
• mongolų/geltona rasė
• amerikiečių/raudonoji rasė
• malajų ir (arba) rudosios rasės atstovai

XX a. pradžia

Apie Pirmąjį pasaulinį karą moksliškai nusiteikę europiečiai "baltąją rasę" suskirstė į tris ar keturias tariamas subrases:

• Šviesūs plaukai, mėlynos arba pilkos akys = arijai / šiauriečiai (pvz., visoje Šiaurės Europoje nuo Rusijos iki Šiaurės Britanijos)
• Tamsiaplaukiai, baltaodžiai, rudų akių = alpinai (pvz., kai kurie rusai, vidurio prancūzai, šiaurės italai, austrai, pietų vokiečiai, rytų europiečiai ir velsiečiai).
• Tamsiaplaukiai, įdegę, rudų akių, rudų akių = Viduržemio jūros regiono gyventojai (pvz., pietų italai, pietų ispanai, pietų prancūzai, graikai ir maltiečiai).
• Raudoni plaukai, įdegusi, alyvinė arba balta oda, rudos akys, žalios, mėlynos arba lazdyno spalvos akys = anglo-keltų ir (arba) gėlų (pvz., škotų, airių ir olandų).

Dėl tokio požiūrio į pasaulį buvo daug išankstinių nuostatų. Ir europiečiai, ir azijiečiai save laikė pranašesniais už kitų odos spalvų atstovus. Rasizmas - nemokslinė teorija arba ideologija - reiškė, kad tam tikra rasė yra aukštesnė arba žemesnė. Ji teigė, kad rasėse, sudarančiose žmonių rasę, yra gilių, biologiškai nulemtų skirtumų. Taip pat teigiama, kad rasės turėtų gyventi atskirai ir nesimaišyti tarpusavyje. Rasizmo šalininkas vadinamas rasistu. Šios nuostatos savo ruožtu palaikė Afrikos vergovės, apartheido, Džimo Krovo įstatymų, nacizmo ir Japonijos imperializmo baisumus.

XX a. vidurys

XX a. viduryje amerikiečių antropologas Karletonas S. Kunas (Carleton S. Coon) rasių klasifikacijoje žmoniją suskirstė į penkias rases:

• Kaukazoidų (baltųjų) rasė
• Negroidų (juodaodžių) rasė
• Kapoidų (bušmenų / hotentotų) rasė
• Mongoloidų (rytiečių/amerikiečių) rasė
• Australoidų (Australijos aborigenų ir papuasų) rasė

Savo svarbiausioje knygoje "Europos rasės" Mėnulis Kaukazo rasę apibrėžė kaip Europą, Centrinę Aziją, Pietų Aziją, Artimuosius Rytus, Šiaurės Afriką ir Šiaurės Rytų Afriką. Jo darbas sulaukė kelių kritikų kaltinimų dėl pasenusio mąstymo ar atviro rasizmo, tačiau kai kurie jo naudoti terminai vartojami ir šiandien, nors "-oidų" priesagos dabar iš dalies įgavo neigiamą atspalvį.

Dvidešimt pirmajame amžiuje Mėnulio vaidmuo buvo dar labiau kritikuojamas, kai profesorius Džonas P. Džeikonas jaunesnysis pažymėjo, kad amerikietis Mėnulis "aktyviai padėjo segregacijos šalininkams, pažeisdamas savo paties mokslinio objektyvumo standartus".

Meyerso (1885-90) žemėlapis, kuriame vengrai, suomiai, Amerikos indėnai (amerikiečiai) ir tiurkų tautos priskiriamos "mongoloidų rasei", o semitai - "baltajai rasei".


XX a. 3-iajame dešimtmetyje sudarytas Stodardo "rasės" žemėlapis, kuriame žmonija suskirstyta į 4 odos spalvos grupes (juoda, ruda, geltona ir balta).


Gana sudėtingas Hakslio "rasinių kategorijų" žemėlapis iš knygos "Apie geografinį pagrindinių žmonijos modifikacijų pasiskirstymą", 1870 m.      1: bušmėnai 2: negrai 3: negrito 4: melanochrojai 5: australai 6: ksantochrojai 7: polineziečiai 8: mongoloidai A 8: mongoloidai B 8: mongoloidai C 9: eskimo Hakslis teigia: "Mongoloidai A ir B: Kšantochrojai ir melanochrojai, kartu paėmus, paprastai vadinami "kaukaziečiais".

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra termino rasė arba rasinė grupė apibrėžimas?

K: Kokie yra plačiausiai paplitę žmonių rasiniai tipai?

K: Ką šiuolaikinė biologija sako apie žmonių rasių egzistavimą?

K: Kokia žodžio rasė reikšmė sociologijoje?

K: Kodėl surašymo formose kartais prašoma apibūdinti etninę kilmę?

K: Ar teisinga skirstyti žmones į rases pagal vizualinius požymius?

Klausimas: Kodėl žmonės skirtingai reaguoja į asmenis pagal jų vizualinius bruožus, pavyzdžiui, odos spalvą?

Paieška pagal raidę