Terminas rasė arba rasinė grupė reiškia žmonių rūšies skirstymą į grupes. Istoriškai rasė buvo apibrėžiama pagal matomus požymius, pavyzdžiui:
- odos spalva,
- kaukolės formos ar dydžio ypatumai,
- veido bruožai,
- plaukų tipas.
Kas yra rasė ir kuo ji skiriasi nuo etninės kilmės?
Rasė dažnai vartojama kaip aiški biologinė klasifikacija, bet daug mokslininkų ir sociologų laiko ją socialiniu konstruktų — tai reiškia, kad rasės samprata susiformavo istorinių, politinių ir kultūrinių procesų dėka, o ne vien tik pagal aiškius biologinius kriterijus. Oficialiose formose, pavyzdžiui, surašymo anketose, žmonės dažnai prašomi nurodyti savo etninę kilmę. Tokiu atveju klausiama, kuriai rasinei arba kultūrinei grupei, jūsų manymu, priklausote; tačiau etninė kilmė dažniausiai apima kalbą, religiją, tradicijas ir kilmės istoriją — tai nėra tik fiziniai požymiai ir nebūtinai sutampa su rasės kategorijomis.
Genetika ir biologinė įvairovė
Kai kurie mokslininkai teigia, kad nors rasė yra saugi taksonominė sąvoka kitoms rūšims (t. y. gyvūnų ar augalų klasifikavimui), ji nėra tinkama žmonėms dėl didelio genų maišymosi ir palaipsniui kintančių požymių. Modernūs genetiniai tyrimai rodo:
- dauguma genetinės įvairovės randama viduje bet kurios didesnės žmonių grupės, o tarpgrupinė įvairovė yra mažesnė nei dažnai manoma;
- žmonių požymiai dažnai kinta palaipsniui (klinėje), o ne staigiais ribotais perėjimais, todėl griežtos „linijos“ tarp rasių natūraliai sunkiai nustatomos;
- odos pigmentacija yra viena iš savybių, kuri gali labai greitai kisti veikiant stipriam natūraliam atrankos spaudimui — kai kurie tyrimai nurodo, kad reikšmingi pokyčiai gali įvykti per maždaug 100 kartų (apie 2500 metų), priklausomai nuo aplinkos ir selekcijos intensyvumo.
Istoriniai ir socialiniai modeliai: „penkios rasės“ ir jų ribos
Populiarioje kalboje galima išgirsti teiginius, kad egzistuoja tik penkios rasinės grupės. Tai yra istoriškai susiformavęs modelis, kuris dažnai panaudojamas administracinėse formose arba paprastesniuose klasifikavimo schemose. Tačiau tokie modeliai:
- skiriasi priklausomai nuo šalies ir kultūrinio konteksto — skirtingose valstybėse ir laikmečiuose rasinės kategorijos buvo ir yra įvairios;
- pagrindžiami supaprastinimais ir gali neatspindėti biologinės ar kultūrinės įvairovės sudėtingumo;
- kartais veda į stereotipizavimą, diskriminaciją arba neteisingą medicininį požiūrį, jei rasė naudojama kaip pagrindas diagnozei ar gydymui be jokio genetinio arba klinikinio pagrindo.
Etninė kilmė, paveldimumas ir praktinė svarba
Nors rasės sąvoka medicinoje ir visuomenės tyrimuose kartais pritaikoma, daugelyje sričių (pvz., genetikoje, antropologijoje, viešosios politikos planavime) labiau naudingas yra tikslus kilmės, genealogijos ir genetinių žymenų nustatymas. Tam tikri paveldimi požymiai arba genetiniai variantai gali būti dažnesni tam tikrose populiacijose ir turėti reikšmės sveikatai — tačiau svarbu nepervertinti „rasių“ ribotumo ir nepakeisti tikrųjų priežasčių (mitybos, aplinkos, socialinio statuso) genetiniu determinismu.
Išvados ir atsakomybė
Rasė yra kompleksiška sąvoka, kurioje susipina biologiniai, kultūriniai ir socialiniai aspektai. Mokslas rodo, kad biologinė įvairovė tarp žmonių yra nuosekli ir dažnai netaikoma griežtoms taksonominėms riboms. Todėl svarbu:
- atsižvelgti į istorinius ir socialinius kontekstus, kai naudojame rasės sąvoką,
- naudoti tikslesnius terminus (pvz., genetinė kilmė, populiacinė paveldimumas, etninė priklausomybė) moksliniuose tyrimuose ir medicinoje,
- prieš priimant politinius sprendimus ar gydymo protokolus, remtis įrodymais, o ne stereotipais.





















Socialinis darvinizmas ir rasė
Socialinis darvinizmas - tai įvairios ideologijos, grindžiamos koncepcija, kad konkurencija tarp visų individų ar net ištisų tautų vyksta kaip socialinė evoliucija žmonių visuomenėse.
Tai Čarlzo Darvino pasiūlytos natūralios atrankos teorijos socialinis pritaikymas. Natūralioji atranka paaiškina įvairių gyvūnų populiacijų sėkmę kaip atskirų organizmų konkurencijos dėl ribotų išteklių rezultatą. Ši idėja populiariai vadinama "stipriausiųjų išlikimu" - šį terminą pirmasis pavartojo Herbertas Spenceris, o ne Darvinas.
Fašistiniai judėjimai paprastai laikėsi socialdarvinistinių pažiūrų į tautas, rases ir visuomenes Nacistinėje Vokietijoje naciai naudojo socialinį darvinizmą siekdami propaguoti rasistinę idėją, kad vokiečių tauta yra arijų rasės dalis, ir tikėjo rasių konkurencija. Naciai stengėsi sustiprinti "arijų rasę" Vokietijoje, žudydami tuos, kuriuos laikė žemesniais. Tai reiškė žydus, slavus, romus, homoseksualus ir neįgaliuosius.