Lyties tapatybė

Bendrosios tapatybės

Didžioji visuomenės dalis vadovaujasi žmogiškuoju idealu, t. y. mano, kad kiekvienas žmogus turi būti arba vyras, arba moteris. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais žmonės nusprendė, kad taip nėra ir kad egzistuoja daugiau lyčių, ne tik vyriškoji ir moteriškoji. Ir dar svarbiau, kad LGBTQ+ švietimo ir teisių augimas atkreipė visuomenės dėmesį į translytiškumo klausimus, taip pat į daugybę lyčių, kuriomis žmogus gali save identifikuoti.

• Cisgender: žmonių, kurie tapatina save su ta lytimi, kuri jiems buvo priskirta gimimo metu (pvz., vyrai ir moterys), pavadinimas.

"Transseksualas" yra ir tapatybės ženklas, ir skėtinė sąvoka. Asmuo gali save identifikuoti kaip translytę moterį arba translytį vyrą, tačiau yra ir daugiau lyčių, kurios patenka į translytiškumo kategoriją. Nebinarinės lytys (arba žmonės, kurie nesitapatina su vyrais ar moterimis) patenka į translytiškumo kategoriją. "Nebinarinė" dažnai vartojama kaip agenderio sinonimas, arba asmuo nesitapatina su lytimi, tačiau tai yra bendrinė kitų lyčių etiketė. Kai kurios iš šių kitų nebinarinių lyčių yra, pvz:

• genderqueer
• bigender
• lyčių įvairovė
• ir dar daugiau.

2014 m. "Facebook", norėdamas neatsilikti nuo besikeičiančių požiūrių į lytinę tapatybę, pakeitė lyties parinktis, iš kurių naudotojai gali rinktis, į 58 skirtingų lyčių tapatybes. Tuo metu šis pakeitimas buvo pastebėtas ir plačiai aprašytas.

Lyties išraiška

Lyties išraiška (dar vadinama "lyties pateikimu") - tai, kaip asmuo rengiasi, atrodo ir elgiasi, kad galėtų paveikti kitų žmonių požiūrį į jo lytį. Asmuo, kuris dėvi vyriškus drabužius ir elgiasi vyriškai, turi vyrišką lyties išraišką. Kas dėvi moteriškus drabužius ir elgiasi moteriškai, turi moterišką lyties išraišką. Tai skiriasi nuo lytinės tapatybės, nes žmonės gali pasirinkti atrodyti ar elgtis vienaip ar kitaip, net jei viduje jie taip nesijaučia. Kartais žmonės tai vadina lyties pateikimu arba tiesiog pateikimu.

Transseksualai ir transseksualai

"Transseksualas" - tai terminas, reiškiantis, kad gimimo metu priskirta lytis (paprastai "AMAB" arba "gimimo metu priskirtas vyras" ir "AFAB" arba "gimimo metu priskirta moteris") nesutampa su lytimi, kuria asmuo save identifikuoja. Translyčių asmenų patirtys yra labai įvairios ir gali skirtis viena nuo kitos, nors kartais būna ir bendrų patirčių. Pavyzdžiui, translytis asmuo gali jausti lyties disforiją (tačiau ne kiekvienas jaučia disforiją). Transseksualus asmuo taip pat gali jausti būtinybę mediciniškai pakeisti lytį, vartoti hormonus arba derinti abu šiuos būdus. Terminas, kurį kai kurie transseksualai gali vartoti po lyties keitimo operacijų ir medicininės transformacijos, yra žodis "transseksualas", tačiau, priklausomai nuo to, su kuo kalbate, šis terminas gali būti laikomas pasenusiu ir vietoj jo pasirinktas tiesiog terminas "transseksualas".

Kai kurie žmonės žodį "transseksualas" vartoja skirtingoms reikšmėms, nes nuo 1965 m., kai jis buvo išrastas, šis žodis išsiplėtė ir pasikeitė.

Veiksniai ir terminologija

Kai kurie veiksniai, susiję su transseksualų identifikavimu, yra šie:

• Priskirta lytis (arba lyties priskyrimas, arba tiesiog lytis) - tai, ar asmuo gimdamas yra vyras, ar moteris.
• Lyties tapatybė (arba tiesiog lytis) - tai etiketė, kuria asmuo apibūdina tai, kaip jis save identifikuoja aplinkiniame pasaulyje: vyras, moteris, nebinarinė ir kitos tapatybės.
• Lyties išraiška (arba lyties pateikimas) - tai, kaip asmuo rengiasi, elgiasi ir elgiasi. Svarbu prisiminti, kad lyties išraiška nėra tas pats, kas lytinė tapatybė. Ciesgender mergaitė gali dėvėti tradicinius vyriškus drabužius ir nebūti vyru, cisgender berniukas gali elgtis taip, kaip laikoma "moteriška", ir nebūti mergaite ir t. t.

Visi šie trys veiksniai prisideda prie to, kaip asmuo save įvardija, ir dėl to lytis yra paini sąvoka, kurioje reikia orientuotis. Žmonės gali turėti lytį, kuri neatitinka jų lytinės tapatybės, arba lytinę tapatybę, kuri neatitinka lyties, kuri jiems buvo priskirta gimimo metu, ir t. t. Asmuo, kurio lytinė tapatybė atitinka lytį, kuri jam buvo priskirta gimimo metu, vadinamas cisgenderiu. Laikui bėgant, vis garsiau kalbant apie LGBTQ+ problemas ir daugėjant švietimo šaltinių lyties ir seksualumo temomis, daugelis galėjo sužinoti apie translytiškumo problemas ir padėti kitiems orientuotis lyties klausimais.

Tapatybės neatitikimo tipai

^{[originalūs tyrimai ?]}

Galima turėti visus skirtingus lyties, lytinės tapatybės ir lyties išraiškos derinius. Pavyzdžiui:

• Asmuo gali būti gimęs moteriškos lyties, bet turėti vyrišką lytinę tapatybę, todėl gali vadintis transseksualiu vyru arba "translyčiu vyru". Translyčiai vyrai paprastai gali rengtis vyriškai, nešioti krūtinės ląstą, vartoti testosteroną ir, jei nori, atlikti lyties keitimo operaciją.
• Asmuo, kuris save identifikuoja kaip vyrą (nesvarbu, ar jis toks buvo gimdamas, ar įgijo tokią lytinę tapatybę), gali rengtis ir koncertuoti vilkėdamas tradicinius moteriškus drabužius (angl. drag). Vilkėdamas drago drabužius, šis asmuo vaidina moterį ir gali save taip vadinti.^[] . Tai veikia ir atvirkščiai, kai moterys scenoje pasirodo kaip vyrai. Tai vadinama buvimu drag karaliumi.

Yra daug žmonių, kurių lytinė tapatybė skiriasi nuo tos, kuria jie yra gimę, tačiau jie tai slepia, nes bijo atstūmimo, įstatymų, kurie neapsaugo transseksualų, šeimos ir draugų atsisakymo ar atskyrimo ir net baiminasi būti užpulti.

Pavyzdžiui, moteriai, einančiai į pasimatymą, gali tekti apsispręsti, kada ir ar apskritai ji turėtų pasakyti savo draugui, kad yra transseksualė. Yra tikimybė, kad jos pasimatymo partneriui nerūpės, kad ji yra transseksualė, ir jie galės tęsti pokalbį, o ji bus laiminga žinodama, kad šalia šio žmogaus gali saugiai būti savimi. Tačiau taip pat yra tikimybė, kad jos pasimatymas, sužinojęs, kad ji yra transseksualė, reaguos piktai ir neteisingai nustatys jos lytį, o gal net ją užpuls. Asmuo, kuris identifikuojasi kaip nebinarinis, gali laikyti savo tapatybę paslaptyje savo šeimai iš baimės, kad bus išmestas ir liks be namų arba pasiųstas į konversijos terapiją.

Daugelis žmonių patiria šią baimę, todėl labai normalu jausti baimę.

Kitas neseniai iškilęs klausimas - feministės, kurios mano, kad žmogus gali rengtis kaip nori, ginčijasi dėl to, ar asmuo, teigiantis, kad yra moteris, ir nusprendęs dėvėti suknelę, turėtų būti laikomas moterimi, atsižvelgiant į tokį savo tapatybės nustatymą. Dėl to ginčijasi feministinis judėjimas. Galite dėvėti, ką norite, ir vis tiek būti moterimi. Transseksualė AMAB, kuri dėvi suknelę, lemia, kad feministinis judėjimas negali peržengti šios idėjos, jog moterys privalo dėvėti suknelę. Moterys, kurios laiko save feministėmis, turi tvirtą nuomonę abiejose klausimo, ar translytės moterys yra moterys, pusėse,iki tokio lygio, kad neigia, jog tos, kurios laikosi priešingos nuomonės, yra tikros feministės.

Moterys, kurios feminizmą supranta kaip kovą prieš biologinių moterų priespaudą dėl biologinės lyties, dažnai vadina save lyčių kritikėmis arba lyčių panaikinimo šalininkėmis (pastaroji idėja grindžiama lūkesčiais dėl tam tikros aprangos ar elgesio, kurie patys savaime yra priespauda). Tie, kurie su tuo nesutinka, dažnai tokias moteris vadina transekskliuzyvinėmis radikaliomis feministėmis, arba TERF (Trans-Exclusionary Radical Feminists).

Medicininė diagnozė

Kai asmens lytinė tapatybė ir kūnas nesutampa, jis gali kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali padėti jiems pakeisti kūną, jei jie to nori. Psichiatras šiam asmeniui gali diagnozuoti lytinės tapatybės sutrikimą (lyties disforiją), tačiau pati medicininė diagnozė yra kontroversiška tema, nes buvimas transseksualu kažkada buvo laikomas psichikos liga, stigma vis dar egzistuoja. Džogjakartos principų, dokumento apie tarptautinę žmogaus teisių teisę, 18 principe teigiama, kad "bet kokia priešinga klasifikacija, asmens lytinė tapatybė pati savaime nėra medicininė būklė". O "Aktyvistų vadove" prie jų rašoma, kad "lytinė tapatybė" arba "lytinės tapatybės sutrikimas" vis dar egzistuoja psichikos ligų kategorijose, priešingai nei iš tokių kategorijų išbraukta "seksualinė orientacija".

Tačiau nepaisant pastangų, kurių imtasi siekiant panaikinti psichikos ligos stigmą, susijusią su transseksualumu, gydytojai ir terapeutai stengiasi, kad dauguma transseksualių žmonių negalėtų pasiekti savo idealaus "aš". Dažniausiai gydytojai reikalauja, kad terapeutai "diagnozuotų", ar jų pacientas yra "pakankamai translytis", kad galėtų vartoti hormonus ar atlikti operaciją. O net ir atlikus šią diagnozę chirurgas gali atsisakyti jus operuoti.