Sociologijoje lytinė tapatybė apibūdina lytį, kuria asmuo save laiko. Dauguma žmonių save laiko vyru arba moterimi, berniuku arba mergaite. Beveik visų žmonių lytis, kuria jie save identifikuoja, sutampa su ta, kurią jiems nurodė gydytojas, kai jie gimė. Tačiau kai kurie žmonės gimdami buvo vadinami vienos lyties asmenimis, tačiau jie jaučiasi esantys kitos lyties; šios grupės žmonės vadinami transseksualais. Kartais transseksualais vadinami ir kiti žmonės, kai jie neatitinka visuomenės lūkesčių dėl lyčių vaidmenų, t. y. kaip turėtų atrodyti ir elgtis tam tikro amžiaus ir kultūros vyras ar moteris. Tiesiog atsisakymas atitikti elgesio stereotipus taip pat vadinamas lyties neatitikimu.

Kas tai reiškia plačiau?

Lytinė tapatybė yra vidinis, asmeninis jausmas, kas tu esi lyties atžvilgiu. Ji skiriasi nuo fizinės (biologinės) lyties, kurią nustato kūno savybės (pvz., genitalijos, hormonai) gimimo metu, ir nuo lyties raiškos (angl. gender expression) — kaip žmogus save pristato išoriškai per drabužius, elgesį, šukuoseną ir pan. Lytinė tapatybė dažnai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir gali būti stabili arba kisti laikui bėgant.

Skirtumai ir terminai

  • Cislytis (cisgender) — žmogus, kurio lytinė tapatybė sutampa su jam gimimo metu priskirta lytimi.
  • Translytis / transseksualus — žmogus, kurio lytinė tapatybė skiriasi nuo jam priskirtos gimimo metu. Terminas transseksualas yra istorinis ir kartais vartojamas medicininiu kontekstu; šiuolaikinėje kalboje dažnai naudojamas trumpinys „trans“ arba „translytis“.
  • Nebinarinė tapatybė — žmonės, kurie neidentifikuoja savęs vien tik kaip vyro arba moters (pvz., nebinariškas, genderqueer, agender ir kt.).
  • Interseksas — medicininis terminas apie žmones, kurių lyties požymiai neatitinka įprastų vyrų arba moterų biologinių kriterijų; interseksas susijęs su kūno savybėmis, ne būtinai su lytine tapatybe.

Psichologiniai ir socialiniai aspektai

Lytinės tapatybės formavimui įtakos turi biologiniai veiksniai (hormonai, genetika), socializacija (šeima, kultūra, lyties normos) ir individuali patirtis. Svarbu pabrėžti, kad lytinė tapatybė nėra „pasirinkimas“ — tai asmeninis savęs suvokimas. Kai lytinė tapatybė ir išorinė priskirta lytis nesutampa, žmogus gali patirti stresą, diskriminaciją ar psichologinį diskomfortą; tokia patirtis vadinama gender dysphoria medicininiame kontekste.

Pagarba, teisės ir praktiniai patarimai

  • Gerbkite žmonių išreikštą lytinę tapatybę: vartokite jų pasirinktas pavardes, vardus ir įvardijimus (įskaitant trečiąsias vietas, pvz., jie/jos arba asmeniui tinkamus įvardijimus).
  • Nelaukite, kad žmogus turėtų „įrodyti“ savo tapatybę — užtenka, kad jis savęs taip identifikuoja.
  • Supraskite, kad ne visi translyčiai žmonės siekia medicininės intervencijos; perėjimas (transition) yra individualus procesas, apimantis socialinius, juridinius ir (ar) medicininius žingsnius.
  • Kovokite su diskriminacija: daugelyje šalių translyčių ir nebinarių žmonių teisės, pripažinimo and apsaugos sritys vis dar vystosi.

Santrauka

Lytinė tapatybė yra esminė žmogaus savimonės dalis: kaip asmuo save suvokia lyties prasme. Ji gali sutapti arba nesutapti su gimimo metu priskirta biologine lytimi. Sociologijoje ir visuomenėje svarbu atskirti lytį, lytinę tapatybę ir lyties raišką, gerbti žmonių saviraišką ir užtikrinti lygiavertę teisinę bei socialinę apsaugą visiems, nepriklausomai nuo jų tapatybės.