Džogjakartos principai, oficialiai Džogjakartos principai dėl tarptautinės žmogaus teisių teisės taikymo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės atžvilgiu, yra tarptautinis žmogaus teisių principų rinkinys ir gairių dokumentas, kuriame aiškinama, kaip tarptautinės žmogaus teisių normos turėtų būti taikomos kalbant apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę. Jis buvo sudarytas ir viešai paskelbtas po Tarptautinės teisininkų komisijos 2006 m. lapkričio 6–9 d. Džogjakartoje (Indonezija) surengto tarptautinio susitikimo. Dokumentą parengė grupė tarptautinių ekspertų ir teisininkų, jį pasirašė 29 asmenys, tarp jų – buvusi Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Mary Robinson. Europos Taryba šiuos principus įtraukė į savo analizę dokumente "Žmogaus teisės ir lytinė tapatybė". Principai yra plačiai cituojami ir naudojami kaip gairės vyriausybių, tarptautinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir teismų praktikoje.
Originalūs Džogjakartos principai (2006 m.) apibrėžia pagrindines žmogaus teisių normas, taikomas seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės (SOGI) kontekste, ir siūlo konkrečias valstybės pareigas jų apsaugai. Dokumentas aiškina tarptautinių sutarčių reikalavimus dėl:
- nediskriminavimo ir lygių teisių užtikrinimo;
- privatumo ir apsaugos nuo neteisėto įsikišimo;
- teisės į sveikatą ir nepriklausomą prieigą prie paslaugų;
- teisės į teisingumą ir apsaugos nuo smurto;
- teisės į tapatybės pripažinimą (teisinių procedūrų, susijusių su lytine tapatybe, traktavimas);
- laisvės susirinkti ir laisvės žodžio apsauga;
- pabėgėlių ir prieglobsčio apsaugos asmenims, kurie patiria persekiojimą dėl SOGI.
Principuose taip pat atkreipiamas dėmesys į konkrečias grėsmes: žmonės gali tapti pabėgėliais dėl persekiojimo pagal seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, o kai kuriais atvejais egzistuoja ir grėsmė garbės nužudymų formai. Dokumentas pateikia valstybėms ir teismams praktines rekomendacijas, kaip užkirsti kelią tokiems pažeidimams ir užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą bei prieigą prie teisingumo.
Principiai yra išversti į kelias kalbas ir taip pat pasiekiami oficialiomis Jungtinių Tautų kalbomis: Į anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų, rusų ir vėl į ispanų kalbas; be to, jie išversti į daugelį kitų kalbų, kad būtų prieinami skirtingoms auditorijoms.
Siekdamas įgyvendinti žmogaus teises seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės srityje pagal Vienos deklaraciją ir Džogjakartos principus, Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras parengė atitinkamus informacijinius ir gairių dokumentus, pateiktus 19-ajai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijai. Tarptautinės agentūros taip pat remiasi šių principų nuostatomis: pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras (UNODC) juos naudoja kaip orientyrą užtikrinant humanišką ir lygiavertį elgesį su kaliniais, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.
2017 m. buvo parengtas papildymas – vadinamieji "Yogyakarta Principles plus 10" (Džogjakartos principai +10), kuriame atnaujintos ir išplėstos gairės, apimančios naujus klausimus, susijusius su seksualinių ir reprodukcinių teisių apsauga, skaitmenine aplinka, darbo teisėmis ir kitomis sritimis. Tiek originalūs principai, tiek jų plėtinys nėra tarptautiniai teisės aktai (neprivalomos teisės šaltinis), tačiau jie turi didelę įtaką: juos cituoja tarptautinės organizacijos, nacionaliniai teismai, žmogaus teisių monitoringą atliekančios institucijos bei nevyriausybinės organizacijos, rengdamos politiką, protokolus ir teismų sprendimus.
Tuo pačiu metu Džogjakartos principai susilaukia ir kritikos: kai kurios valstybės bei visuomeninės grupės juos laiko politiniais arba teisiniu pagrindu nepakankamai paremtais. Vis dėlto dokumentas tebėra svarbus orientyras siekiant aiškumo ir veiksmų žmonių teisių užtikrinimui asmenims, kurių gyvenimai ir saugumas paveikti dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.