Benamystė: apibrėžimas, priežastys, pasekmės ir teisė į būstą

Benamystė: kas tai, pagrindinės priežastys, socialinės pasekmės ir teisė į būstą — išsamus vadovas su sprendimais, tarptautinėmis įžvalgomis ir pagalbos galimybėmis.

Benamystė - tai žmonės, kurie neturi kur apsistoti. Žodis "benamystė" taip pat apima žmones, kurie miega šildymo centruose, benamių prieglaudose, apleistuose pastatuose, automobilių stovėjimo aikštelėse ar kitose žmonėms gyventi neskirtose vietose. Benamystė atsiranda dėl daugelio priežasčių. Ji gali atsirasti, kai žmonės ar namų ūkiai negali nusipirkti ir (arba) išlaikyti būsto, kurį galėtų sau leisti. Tarptautinė žmogaus teisių teisė apima teisę į būstą.

Benamiai gyvena daugelyje pasaulio vietų, įskaitant: San Franciske Kalifornijoje, Dubline Airijoje ir Taline Estijoje.

Kas yra benamystės formos?

• Atvira („rough sleeping“) – žmonės miega lauke, ant suoliukų, po tiltais ar kitose viešose vietose.
• Prieglaudose ir laikinuose apgyvendinimuose – asmenys naudojasi pastogėmis, šildymo centrais ar trumpalaikėmis nakvynės vietomis.
• Slaptasis arba „paslėptasis“ benamystė – žmonės laikinai užeina pas pažįstamus, šeimos narius ar miega automobilio salone („sofa‑surfing“), todėl jų padėtis oficialiai gali likti nematoma.
• Neįprastuose ar netinkamuose pastatuose – gyvenimas apleistuose pastatuose arba kitose vietose, kurios nėra skirtos gyvenimui.

Dažniausios priežastys

• Ekonominiai veiksniai: pajamų trūkumas, prasta darbo rinka, didelės nuomos arba būsto kainos.
• Evikcija ir skolos: skolos už nuomą arba hipoteką, teisinės problemos dėl būsto praradimo.
• Asmeniniai ir sveikatos veiksniai: psichikos sutrikimai, priklausomybės, lėtinės ligos, negalėjimas gauti reikiamos pagalbos.
• Socialiniai veiksniai: šeimos konfliktai, smurtas šeimoje, jaunimo išmetimas iš namų.
• Pabėgėliai ir migrantai: neturintys dokumentų arba neturintys priėjimo prie socialinių paslaugų.
• Struktūriniai veiksniai: socialinio būsto trūkumas, netinkama politika, diskriminacija prieigos prie būsto srityje.

Pasekmės asmeniui ir visuomenei

• Sveikata: aukštesnė traumų, infekcijų, lėtinių ligų ir psichikos sutrikimų rizika; ribotas prieinamumas prie sveikatos priežiūros.
• Švietimas ir užimtumas: vaikų švietimas sutrinka, suaugusių galimybės dirbti ir užsidirbti mažėja.
• Socialinė atskirtis: stigmatizacija, izoliacija ir sumažėjęs dalyvavimas visuomeniniame gyvenime.
• Teisinės ir saugumo problemos: didesnė smurto ir neteisėtų veikų rizika, galimos baudžiamosios persekiojimo situacijos dėl viešos erdvės naudojimo.
• Ekonominės pasekmės: papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai, socialinėms paslaugoms ir krizių valdymui.

Teisė į būstą

Tarptautinė žmogaus teisių sistema pripažįsta teisę į tinkamą gyvenamąją aplinką kaip dalį pamatinių teisių. Valstybių pareigos apima:

• Gerbti – nevykdyti veiksmų, kurie priverstų žmones prarasti būstą be tinkamos alternatyvos;
• Apsaugoti – užtikrinti, kad trečiosios šalys (pvz., privačios nuomos įmonės) nepažeidinėtų žmonių teisės į būstą;
• Įgyvendinti (vykdyti) – taikyti politiką ir programas, kurios užtikrina prieinamą būstą, prevenciją ir perėjimo į stabilų gyvenimą priemones.

Šios pareigos dažnai apima ne diskriminaciją, prognozuojamą ir nuoseklų būsto prieinamumo didinimą bei teisinio gynimo galimybes tiems, kuriems grėstų evikcija ar praradimas.

Efektyvios intervencijos ir sprendimai

• Prevencija: ankstyva parama šeimoms, finansinė pagalba, teisinė pagalba prieš evikcijas ir nuomos stabilizavimo priemonės.
• „Housing First“ požiūris: tiesioginis apgyvendinimas be išankstinių sąlygų (pvz., reikalavimo abstinencijos), kartu teikiant socialinę ir sveikatos pagalbą — tai viena iš veiksmingiausių strategijų integracijai ilgalaikėje perspektyvoje.
• Prieinamas ir socialinis būstas: investicijos į nepelningą ir subsidijuotą būstą, kurį gali leisti sau mažas pajamas turintys asmenys.
• Integruotos paslaugos: paslaugų tinklai, apimantys sveikatos priežiūrą, psichikos sveikatą, priklausomybių gydymą, užimtumo programas ir socialinę paramą.
• Outreach ir gatvės komandos: aktyvus darbas su benamiais, kad jie pasiektų paslaugas ir būtų nukreipti į apgyvendinimą.

Vulnerabilios grupės

Daugiau rizikos patiria: jaunimas (ypač išeinantis iš globos sistemų), moterys, bėgančios nuo smurto, neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės su mažomis pensijomis, asmenys su psichikos sutrikimais arba priklausomybėmis bei migrantai be tinkamų dokumentų.

Kaip padėti arba kur kreiptis

• Jei norite padėti benamiui, pasiūlykite informaciją apie artimiausias nakvynės vietas ar socialines paslaugas; kartais praktiška perduoti numerį ar adresą įstaigos darbuotojams.
• Skatinkite kreiptis į vietos savivaldybės socialines tarnybas, labdaros organizacijas ir krizių centrus.
• Atsižvelgiant į saugumą, siūlykite pagalbą pagarbiai ir be kaltinimų; nenustokite laiku kreiptis pagalbos, jeigu situacija pavojinga.

Išvados ir rekomendacijos

Benamystė yra kompleksiška problema, kuri reikalauja tiek ekonominių, tiek socialinių sprendimų. Kompleksinė politika turi apimti prevenciją, tiesioginį apgyvendinimą, ilgalaikę socialinę paramą ir sveikatos priežiūrą. Valstybės, savivalda, nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės turi bendradarbiauti siekiant užtikrinti ne tik laikinas, bet ir stabilias gyvenimo sąlygas bei laikytis žmogaus teisių principų, ypač teisės į būstą.

Benamiai

Moksliniuose straipsniuose ir vyriausybių ataskaitose šie žmonės vadinami benamiais. Galite išgirsti įvairių žodžių, apibūdinančių benamystę ir benamius. Kai kurie iš šių žodžių taikomi žmonėms, kurie gali būti ne benamiai. Kartais jie grindžiami stereotipais. Pavyzdžiui, žargonu klajoklis - tai žmogus, kuris keliauja neturėdamas pinigų, reikalingų apsistoti geruose viešbučiuose. Toks asmuo gali turėti arba neturėti kur nors namus. Kartais policijos ataskaitose žodis "benamis" vartojamas apibūdinti iš miesto atvykusiems arba pro šalį važiuojantiems žmonėms. Daug kartų šie žodžiai supainioja klausimus, nes tik pravažiuojantis asmuo gali turėti kur nors dvarą, o gali ir neturėti.

Net ir bandant kurti programas ir paslaugas, skirtas benamiams padėti, kyla sunkių klausimų, susijusių su benamių rūšiavimu. Vyriausybinės agentūros, kurios sprendžia benamių problemą, reikalauja atlikti benamių apskaitą.

JAV Būsto ir miestų plėtros agentūra (HUD) kas dvejus metus reikalauja suskaičiuoti benamius. Jie kruopščiai klasifikuoja "benamius" ir šis būdas yra labai įtakingas, todėl daugelis kitų agentūrų ir bažnytinių grupių jį kopijuoja. Vankuverio metropolitene benamius skaičiuoja Britų Kolumbijos(B.C.)) Non-Profit Housing Society), kuri vykdo benamių skaičiavimą, padedama maždaug 1 200 savanorių.

Asmuo, miegantis dideliame mieste

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra benamystė?

K: Ar benamystė atsiranda dėl konkrečios priežasties?

K: Ar teisė į būstą yra tarptautinės žmogaus teisių teisės dalis?

K: Kur pasaulyje yra benamių?

K: Kokiose vietose benamiai miega?

K: Ar benamiai yra tik tie, kurie visiškai neturi pastogės?

K: Kodėl negalėjimas išlaikyti būsto yra benamystės priežastis?

Paieška pagal raidę