Kas yra smurtas šeimoje: apibrėžimas, rūšys ir pagalba
Sužinokite, kas yra smurtas šeimoje: rūšys, ženklai ir kur kreiptis pagalbos — teisinė informacija ir paramos kontaktai aukoms.
Smurtas šeimoje reiškia, kad santykiuose ar santuokoje vienas ar abu partneriai naudoja fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą, siekdami įgyti galią ar kontrolę kito partnerio atžvilgiu arba dėl to, kad prarado savitvardą. Smurtas šeimoje gali pasireikšti heteroseksualiuose ir tos pačios lyties santykiuose. Dažnai smurtas santykiuose būna nuspėjamas ir laikui bėgant smurtas tik stiprėja. Smurtas šeimoje taip pat gali būti benamystės veiksnys, kaip nurodyta Džogjakartos principų 15 principuose.
Ką apima smurtas šeimoje?
- Fizinis smurtas – rankų, kojų, daiktų naudojimas, mušimas, trenkimas, vėmimas, spardymas, dusinimas ar kita fizinė agresija.
- Seksualinis smurtas – prievarta, neprašytas seksualinis kontaktas, prievartavimas arba seksualinis išnaudojimas šeimoje.
- Psichologinis ir emocinis smurtas – žeminimas, neigiami priekaištai, grasinimai, izoliacija nuo artimųjų, nuolatinis kontrolavimas, manipuliacija.
- Ekonominis smurtas – pajamų, pinigų ar dokumentų kontrolė, trukdymas dirbti arba neprieinamumas finansiniams ištekliams.
- Prievartos ir kontrolės modeliai – nuolatinis stebėjimas, sekimas, kontrolė per telefoną ar socialinius tinklus, kitos prievartos formos, kurios mažina laisvę.
- Smurtas prieš vaikus ir pagyvenusius asmenis – fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta, nepriežiūra ar išnaudojimas šeimos narių atžvilgiu.
Kaip smurtas vystosi ir kas jį palaiko?
Smurtas dažnai vyksta tam tikrais ciklais: susikaupia įtampa, įvyksta agresijos protrūkis, po to būna atpirkimo arba ramybės fazė, po kurios ciklas gali prasidėti iš naujo. Bendruomenės normos, lyčių stereotipai, kultūriniai įsitikinimai ir ekonominiai veiksniai gali palaikyti arba normalizuoti smurtą šeimoje. Bet kurioje kultūroje ar bendruomenėje egzistuoja įsitikinimai ir nuostatos, palaikančios smurtą šeimoje, ir įsitikinimai bei nuostatos, nepalaikančios smurto šeimoje. Daugelyje šalių galioja įstatymai, skirti apsaugoti smurto aukas. Taip pat yra organizacijų, galinčių padėti tokiose situacijose.
Dažnumas ir nepranešimas
Apie smurtą šeimoje dažnai nepranešama policijai ar institucijoms. Apytiksliais skaičiavimais, tik apie trečdalį smurto artimoje aplinkoje atvejų (ar net mažiau) pranešama valdžios institucijoms. Tai vyksta dėl baimės, gėdos, ekonominės priklausomybės, baimės dėl vaikų gerovės ar nepasitikėjimo pareigūnais. Dėl to statistika dažnai neatspindi tikros situacijos masto.
Kas smurtauja ir psichikos sveikata?
Daugelis žmonių, kurie smurtauja prieš savo partnerius, gali turėti sudėtingų asmenybės bruožų ar psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau svarbu pažymėti, kad psichikos sutrikimai negali pateisinti smurto. Kai kurie tyrimai nurodo dažnesnį tam tikrų sutrikimų (pvz., psichikos sutrikimų, kartais minimas asocialaus asmenybės sutrikimo ar ribinio asmenybės sutrikimo) pasireiškimą tarp smurtautojų, bet ne visi smurtautojai turi diagnozes, o daugeliui žmonių su psichikos sutrikimais smurtas nėra būdingas.
Smurto šeimoje požymiai
- Dažni mėlynės, žaizdos ar pasikartojančios „neaiškios“ traumos;
- Partnerio izolavimas nuo draugų ir šeimos, draudimas dirbti ar mokytis;
- Nuolatinis baimės ar nervingumo jausmas namuose;
- Netinkami prieigos prie pinigų ribojimai, kontrolė per socialinius tinklus ar telefoną;
- Vaikų elgesio pokyčiai – nerimas, agresija, mokymosi problemos;
- Pagyvenusių žmonių socialinė izoliacija, netinkama priežiūra ar finansinis išnaudojimas.
Jei patiriate smurtą – ką daryti
- Apsaugokite save ir vaikus. Jei esate tiesioginėje pavojaus situacijoje, kviesti policiją ar skubią pagalbą is yra prioritetas.
- Planuokite saugumą. Pasiruoškite daiktus, dokumentus, šiek tiek pinigų ir kontaktus patikimam asmeniui ar pagalbos tarnybai.
- Dokumentuokite smurto ženklus (nuotraukos, žaizdų nuotraukos, žinutės, el. laiškai, liudininkų vardai), jeigu tai saugu daryti.
- Ieškokite paramos – kreipkitės į vietines pagalbos linijas, moterų namus, socialines tarnybas, gydytojus ar psichologus.
- Apsvarstykite teisines priemones, pvz., apsaugos nuo smurto orderį (ribojiamoji priemonė), kilkite ginčus teisme – apie tai gali patarti teisininkai ar psichosocialinės pagalbos centrai.
Pagalba vaikams ir pagyvenusiems šeimos nariams
Vaikai, matantys ar patiriantys smurtą, dažnai kenčia ilgalaikes psichologines pasekmes. Svarbu ekipuoti vaikui saugų aplinką, kreiptis į vaikų teisių apsaugos institucijas, psichologinę pagalbą ir, esant galimybei, į saugius laikinus gyvenamosios vietos sprendimus. Pagyvenusiems šeimos nariams reikia užtikrinti, kad jie turėtų prieigą prie sveikatos priežiūros, finansinės apsaugos ir nepavaldumo smurtui namuose.
Kaip padėti artimajam, kuris patiria smurtą
- Rodykite palaikymą be kaltinimų, klausykite ir tikėkite jo/jos pasakojimais;
- Siūlykite informaciją apie pagalbos galimybes, bet neprimygtinai skatinėkite sprendimus, kurių žmogus nėra pasirengęs priimti;
- Padėkite sudaryti saugumo planą arba kontaktus, kur kreiptis pagalbos;
- Jei įtariate, kad vaikai yra pavojuje, praneškite atitinkamoms institucijoms.
Prevencija ir pokyčiai
Prevencija apima švietimą apie lygias lyčių teises, sveikus santykius, konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymą, ekonominį palaikymą šeimoms ir griežtą teisės aktų taikymą. Bendruomenės paramos tinklai, mokyklos, darbdaviai ir sveikatos priežiūros įstaigos gali padėti laiku atpažinti pavojų ir nukreipti žmones į pagalbą.
Kur kreiptis pagalbos
Jei patiriate smurtą šeimoje, kreipkitės į vietinę policiją arba socialines tarnybas. Daugelyje šalių veikia skubios pagalbos bei anoniminės pagalbos linijos, moterų namai, psichologinės pagalbos centrai ir nevyriausybinės organizacijos. Jei nežinote, nuo ko pradėti, pasikalbėkite su gydytoju, psichologu ar socialiniu darbuotoju – jie gali nukreipti konkrečias paslaugas ir teisines galimybes.
Smurtas šeimoje yra rimta visuomeninė problema. Svarbu atminti, kad pagalba yra prieinama, o prašyti pagalbos – tai ne gėda, o būtinybė, siekiant saugumo ir geresnės ateities sau bei savo artimiesiems.

Kampanijos prieš smurtą šeimoje Ugandoje plakatas. Jame rašoma: Nedaryk to, ką padariau aš.
Susiję puslapiai
- Piktnaudžiavimo ciklas (smurto šeimoje santykių modeliai)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra smurtas šeimoje?
Atsakymas: Smurtas šeimoje - tai kai vienas arba abu partneriai santykiuose ar santuokoje naudoja fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą, siekdami įgyti galią ir kontroliuoti kitą partnerį arba dėl to, kad prarado savitvardą.
K: Ar smurtas šeimoje pasitaiko visų tipų santykiuose?
A: Taip, smurtas šeimoje gali pasireikšti heteroseksualiuose ir tos pačios lyties santykiuose.
K.: Ar tokiose situacijose paprastai būna smurto modelis?
A: Taip, dažnai santykiuose būna nuspėjamas smurto modelis arba ciklas, ir laikui bėgant smurtas tik stiprėja.
K: Ar yra įstatymų, kurie gina smurto šeimoje aukas?
A: Daugelyje šalių galioja įstatymai, kuriais siekiama apsaugoti smurto aukas. Taip pat yra organizacijų, kurios gali padėti tokiose situacijose.
K: Kiek pranešama apie smurto artimoje aplinkoje atvejus?
A: Apytikriais duomenimis, tik apie trečdalį smurto artimoje aplinkoje atvejų (arba dar mažiau) pranešama valdžios institucijoms.
K: Ar tarp smurtaujančių prieš partnerius asmenų paplitę psichikos sutrikimai?
Atsakymas: Taip, daugelis smurtą prieš partnerius naudojančių asmenų turi psichikos sutrikimų, ypač asocialaus asmenybės sutrikimo ir ribinio asmenybės sutrikimo.
Ieškoti