Ribinis asmenybės sutrikimas
Ribinis asmenybės sutrikimas (BPD) yra ilgalaikė psichikos liga. Tai B grupės asmenybės sutrikimo tipas. Žmonės, kuriems diagnozuotas BPD, dažnai būna labai impulsyvūs ir paprastai menkai save vertina. Nuotaikos dažnai greitai keičiasi. Dėl šių priežasčių šiems žmonėms dažnai būna sunku išlaikyti stabilius santykius. Dažnai BPD sergantys žmonės kenčia ir nuo kitų ligų, pavyzdžiui, klinikinės depresijos, arba jiems būdingas save žalojantis elgesys. BPD sergančių žmonių gydymas yra sudėtingas ir paprastai atliekamas taikant terapijos ir vaistų derinį.
C.H.Hugesas vartojo terminą "pasienio sritis", kuriuo apibūdino įvairias būkles, ribojančias psichikos sveikatos problemas. Adolfas Sternas 1938 m. pateikė kai kurių simptomų aprašymą ir pavadino juos "pasienio grupe". Žmonėms pasireiškė ir su psichoze, ir su neuroze susijusios būklės, todėl tuo metu buvo manoma, kad šis terminas tinka.
Edvardo Muncho paveikslas "Jaunystė prie jūros" nutapytas 1904 m. Jis yra Lindos frizo dalis. Pasak meno istoriko Nikolajaus Stango, šis paveikslas parodo nesugebėjimą užmegzti kontaktą su kitais žmonėmis (tai yra vienas iš pagrindinių BPD simptomų). Kai kurie psichologai diagnozavo, kad Munchas sirgo BPD.
Simptomai
Žmonėms, kuriems diagnozuotas BPD, būdingi stiprūs nuotaikų svyravimai. Jie mato viską kaip "viską gerai" arba "viską blogai" (susiskaldymas) ir dažnai painioja savo tapatybę. Jiems paprastai kyla daug problemų dėl santykių su žmonėmis. Jiems būdingos stiprios emocijos, kurios dažnai greitai keičiasi. Jie dažnai būna neatsargūs, destruktyvūs arba save naikinantys.
Emocijos
Žmonės, sergantys BPD, emocijas jaučia lengviau, giliau ir ilgiau nei kiti.[10][11] Emocijos gali nuolat grįžti ir tęstis ilgą laiką.[11] Dėl šios priežasties BPD sergantiems žmonėms gali prireikti daugiau laiko nei įprastai, kad grįžtų į normalią ir stabilią emocinę būseną. [12] Tai gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų padarinių.[12] BPD sergantys žmonės dažnai būna labai laimingi ir mylintys.[13] BPD sergantys žmonės taip pat dažnai būna liūdni ir pikti. Jie jaučia stipresnes emocijas nei dauguma žmonių - liūdesį vietoj liūdesio, pyktį vietoj susierzinimo ir paniką vietoj nerimo.[13] BPD sergantys žmonės ypač jautriai reaguoja į jausmus, kad yra apleisti, vieniši ir "nesėkmingi". Jie dažnai suvokia, kokios stiprios yra jų emocijos, ir, kadangi negali jų kontroliuoti, kartais jas visiškai uždaro. [12]
Jų emocijos yra intensyvios, be to, jos greitai keičiasi. Dažniausiai jų nuotaikos svyruoja tarp pykčio ir nerimo bei tarp depresijos ir nerimo. [17]
Elgesys
BPD sergantys žmonės dažnai elgiasi impulsyviai, t. y. daro ar sako dalykus negalvodami. Toks elgesys gali būti pavojingas: piktnaudžiavimas narkotikais ar alkoholiu, per gausus arba per menkas valgymas, nesaugūs lytiniai santykiai arba dažni lytiniai santykiai su keliais partneriais, daug pinigų išleidimas ir pavojingas vairavimas. Impulsyvus elgesys taip pat gali būti darbo ar santykių palikimas, pabėgimas ir savęs žalojimas. [19]
Žmonės, sergantys BPD, kartais elgiasi impulsyviai, nes tai jiems suteikia momentinį palengvėjimą nuo emocinio skausmo.[19] Tačiau ilgainiui BPD sergantys žmonės patiria daugiau skausmo dėl gėdos ir kaltės jausmo, kurie atsiranda po tokių veiksmų.[19] Dažnai užsisuka ciklas, kai BPD sergantys žmonės jaučia emocinį skausmą ir veikia impulsyviai, kad jį numalšintų. Tada jie jaučiasi blogai dėl to, ką padarė, ir jaučia stiprų potraukį veikti impulsyviai, kad numalšintų naują skausmą.[19] Laikui bėgant impulsyvus elgesys gali tapti automatine reakcija į emocinį skausmą. [19]
Savęs žalojimas ir savižudybė
BPD sergantiems žmonėms būdingas savęs žalojimas. Kartais žmonės save žaloja nenorėdami nusižudyti. Dažniausiai pasitaikantys būdai yra pjaustymasis, deginimasis, galvos daužymas ir narkotikų perdozavimas. BPD sergančių žmonių nurodomos nesižudančio savęs žalojimo (NSSI) priežastys skiriasi nuo bandymų nusižudyti priežasčių. Priežastys, kurias jie nurodo norėdami save žaloti, yra pykčio išraiška, savęs baudimas, normalių jausmų sukūrimas ir išsiblaškymas nuo emocinio skausmo ar sudėtingų situacijų. Kai savižudybės tikslas yra savižudybė, jie paprastai bando nusižudyti tikėdami, kad kitiems bus geriau be jų. Tiek savižudiškas, tiek nesavižudiškas savęs žalojimas yra atsakas į jaučiamas neigiamas emocijas.
Tarpasmeniniai santykiai
BPD sergantys žmonės gali būti labai jautrūs tam, kaip su jais elgiasi kiti. Jie gali jaustis labai laimingi ir dėkingi, kai jaučia, kad kas nors su jais elgiasi maloniai, ir labai liūdni ar pikti, kai jaučia, kad kas nors juos įskaudino. Jų jausmai kitų atžvilgiu dažnai keičiasi iš teigiamų į neigiamus, jei jie jaučia, kad gali ką nors prarasti, jei mano, kad jiems svarbiam žmogui jie nerūpi, arba jei kas nors yra ne taip gerai, kaip jie tikėjosi. Jie mąsto kraštutinumais, daiktus ar žmones vertindami kaip "tik gerus" arba "tik blogus". Tai kartais vadinama juodai baltu mąstymu. Jis apima perėjimą nuo žavėjimosi žmogumi prie jo nuvertinimo, dažnai jaučiant gryną pyktį ar nemeilę. [28] Taip pat gali greitai pasikeisti ir jų požiūris į save - iš teigiamo į neigiamą.
Nors BPD sergantys žmonės labai nori jausti artumą, jie linkę nerimauti, jausti dvejopus jausmus arba būti paranojiški, kai kalbama apie jų santykius. Jie dažnai į pasaulį žiūri kaip į pavojingą ir blogą. BPD siejamas su dideliu stresu ir konfliktais romantiniuose santykiuose, prievarta ir nepageidaujamu nėštumu. Šie dalykai būdingi ir kitų tipų asmenybės sutrikimams.
Savęs suvokimas
BPD sergantiems žmonėms paprastai sunku susidaryti aiškų savo tapatybės vaizdą. Jiems sunku žinoti, ką jie vertina ir myli.[35] Jie dažnai nežino apie savo ilgalaikius santykių ir darbo tikslus. Jiems dažnai sunku priimti sprendimus ir jie gali greitai pakeisti savo nuomonę. Dėl šių sunkumų BPD sergantys žmonės gali jaustis "tušti" ir "pasimetę". [35]
Pažinimas
BPD sergantys žmonės lengvai nuobodžiauja ir jiems sunku susikaupti.[35] BPD sergantys žmonės gali būti linkę atsijungti arba "atsiriboti" nuo juos supančių žmonių ir daiktų, o tai galima laikyti intensyvia "atsiribojimo" forma.[36] Dažnai taip nutinka reaguojant į skausmingą įvykį arba ką nors, kas sukelia skausmingo įvykio prisiminimą. Tai gali padėti žmogui trumpam pasijusti geriau, tačiau taip pat gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį - užblokuoti įprastus jausmus. Dėl to BPD sergantys žmonės negali išmokti, kaip suvaldyti šiuos jausmus, ir jiems gali būti sunku priimti teigiamus sprendimus, kai jie jaučia šias emocijas.[36] Kartais kiti žmonės gali pastebėti, kad BPD sergantis asmuo yra disocializuotas, nes jo veido ar balso išraiškos gali atrodyti bejausmės arba jis atrodo tarsi išsiblaškęs. Kartais, kai BPD sergantis asmuo disocijuojasi, kiti žmonės negali matyti ar žinoti, kad tai vyksta. [36]
Pjūviai peiliu ant žasto. BPD sergantys žmonės dažnai susižeidžia patys.
Diagnozė
Psichiatrai ir kiti psichikos sveikatos specialistai diagnozuoja BPD sergančius asmenis remdamiesi knyga, vadinama Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM-IV-TR). Jie nagrinėja asmens elgesį ir jo savijautą. Jei asmuo turi penkis ar daugiau iš toliau išvardytų požymių, DSM-IV-TR teigiama, kad jis serga BPD.
- Baiminasi ir labai stengiasi, kad nebūtų paliktas ar atstumtas.
- Bėdų santykiuose modelis, kai dažnai manoma, kad kiti žmonės yra daug geresni arba daug blogesni, nei yra iš tikrųjų, ir greitai keičiasi tarp šių dviejų nuomonių.
- Painiojasi dėl savo asmeninės tapatybės.
- Impulsyvūs ir pavojingi veiksmai (pavyzdžiui, atsitiktiniai lytiniai santykiai, per didelis alkoholio kiekis ar piktnaudžiavimas narkotikais, nevalgymas arba per didelis valgymas, pavojingas vairavimas).
- Bandymas nusižudyti arba susižaloti.
- Nuotaikos svyravimai - staiga pasijuntate labai laimingi, liūdni ar neramūs ir taip jaučiatės kelias valandas.
- Jaučiate vidinę tuštumą arba nuolat jaučiatės nuobodžiaujantis.
- Turi didelių pykčio problemų, daug kartų mušasi.
- Sunkios paranojinės mintys
Komorbidiškumas
Beveik visi BPD sergantys žmonės turi ir kitų psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos sutrikimų, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimų, valgymo sutrikimų, nerimo sutrikimų (ypač potrauminio streso sutrikimų) ir kitų asmenybės sutrikimų. Dauguma jų piktnaudžiauja arba piktnaudžiavo psichoaktyviosiomis medžiagomis ir (arba) turėjo priklausomybių. Taip pat dažnai pasitaiko savęs žalojimo ir savižudiško elgesio atvejų.
Kitos ligos, kuriomis dažnai sergama sergant BPD, yra diabetas, aukštas kraujospūdis, lėtinis nugaros skausmas, artritas ir fibromialgija.
Priežastis
BPD priežastis nėra žinoma. Gali būti kelios priežastys, dėl kurių žmonės suserga BPD. Kai kurie mokslininkai mano, kad ją gali sukelti vaikystėje patirtos traumos, pavyzdžiui, seksualinė prievarta, fizinis smurtas ir nepriežiūra. Daugelis žmonių, sergančių BPD, vaikystėje patyrė prievartą. Šiuolaikinis mąstymas, kurį rodo veikiančios magnetinio rezonanso tomografijos, yra toks, kad neurotransmiteriai smegenyse veikia netinkamai ir pranešimai vyksta ne įprastu būdu.
Gydymas
BPD gydymas yra labai sudėtingas ir užtrunka ilgai. Šiandien dauguma BPD sergančių žmonių gydomi įvairiomis psichoterapijos priemonėmis. Viena iš jų vadinama dialektine elgesio terapija. Be terapijos, dažnai vartojami vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai, antipsichotikai arba nuotaikos stabilizatoriai. Daugelis sergančiųjų pasveiksta per 10 metų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ribinis asmenybės sutrikimas (BPD)?
A: BPD yra ilgalaikė psichikos liga, priskiriama B grupės asmenybės sutrikimų tipui. Žmonėms, kuriems diagnozuotas BPD, dažnai būdingas impulsyvus elgesys, žema savivertė ir greitai besikeičiančios nuotaikos, dėl kurių gali būti sunku palaikyti stabilius santykius.
Klausimas: Kokios kitos būklės dažniausiai siejamos su BPD?
A: BPD sergantys žmonės taip pat gali sirgti klinikine depresija arba žaloti save.
K: Kaip gydomas BPD?
A.: BPD sergantiems žmonėms gydyti paprastai taikomas terapijos ir medikamentų derinys.
Klausimas: Kas pirmasis pavartojo terminą "ribinė sritis", apibūdinant su psichikos sveikatos problemomis susijusias būkles?
A: C. H. Hugesas buvo pirmasis asmuo, pavartojęs terminą "Pasienis", apibūdindamas su psichikos sveikatos problemomis susijusias būkles.
K: Kada atsirado terminas "pasienio grupė"?
A: Terminą "pasienio grupė" 1938 m. sugalvojo Adolfas Sternas, kai aprašė kai kuriuos simptomus, susijusius su ribiniu asmenybės sutrikimu (BPD).
K: Ką reiškia terminas "ribinė grupė"?
A: Terminas "ribinė grupė" reiškia daugybę būklių, kurios ribojasi su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis, kokios būdingos žmonėms, kuriems diagnozuotas ribinis asmenybės sutrikimas (RPL).
