Savęs žalojimas: priežastys, simptomai, rizika ir pagalba
Savęs žalojimas: priežastys, simptomai, rizika ir pagalba — sužinokite, kodėl tai vyksta, kaip atpažinti požymius ir kur rasti profesionalią pagalbą bei prevencijos patarimus.
Savęs žalojimas (angl. self-harm, SH) reiškia tyčinį savo kūno sužalojimą. Nors kai kuriems žmonėms savęs žalojimas gali atrodyti kaip bandymas susidoroti su stipriomis emocijomis, jis paprastai nėra tas pats, kas savižudiškas elgesys. Daugelis savęs žalojančių žmonių sako, kad tai jiems padeda išgyventi sunkią emocinę būseną arba atitraukti dėmesį nuo psichologinio skausmo. Tačiau savęs žalojimas gali būti ir labai pavojingas: jis kartais baigiasi mirtimi, o savęs žalojantys asmenys turi didesnę savižudybės riziką nei tie, kurie to nedaro.
Kas tai gali apimti?
- Įvairūs tyčiniai sužalojimai: pjaustymas, deginimas, mušimas, savęs daužymas, įbrėžimai ar kitokio pobūdžio sužalojimai;
- Deliberatyvus žaizdų nesirūpinimas ar sąmoningas gijimo trukdymas;
- Perdozavimas ar kiti pavojingi elgesiai — svarbu atskirti ketinimą nusižudyti nuo kitų elgesio rūšių.
Dažnos priežastys
Priežasčių, kodėl žmogus gali save žaloti, yra daug ir jas kartais sunku tiksliai nustatyti. Dažniausiai minimos priežastys:
- Norėti palengvinti intensyvias ar nepakeliamas emocijas (pvz., gilią liūdesį, pyktį ar nerimą);
- Bandymas pajusti „tikrumą“ ar kovoti su nerealumo ar nejaukumo jausmais;
- Savęs baudimas dėl kaltės ar gėdos;
- Savęs žalojimas kaip simptomas kitų problemų — pavyzdžiui, jei asmuo patyrė fizinę prievartą ar seksualinę prievartą arba turi valgymo sutrikimus;
- Psichikos sveikatos sutrikimai (depresija, nerimo sutrikimai, trauminės patirtys, asmenybės ar impulsyvumo problemos) — taip pat gali prisidėti žema savivertė ar perfekcionizmas.
Dažnai savęs žalojimas yra kelių veiksnių derinys, o ne vienos „tikslios“ priežasties rezultatas. Tyrimų metu nustatyta, kad žmonės, kurie patiria smurtą ar traumą, yra labiau linkę į šį elgesį.
Simptomai ir požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
- Nepaaiškinami įpjovimai, randai, nudegimai, mėlynės ar dažnai užklijuotos vietos;
- Dažnas dėvėjimas ilgų rankovių ar drabužių, net kai karšta;
- Pasitraukimas iš socialinių ryšių, izoliacija, sumažėjęs susidomėjimas įprastine veikla;
- Staigūs nuotaikų svyravimai, padidėjęs dirglumas, liūdesys ar kaltės jausmas;
- Dažnas apsikabinimas ar pokalbiai apie beviltiškumą, beprasmiškumą ar norą „nusiraminti“ per skausmą;
- Medžiagos (ašmenys, degikliai ir kt.) požymių turėjimas be aiškaus paaiškinimo.
Rizika ir galimos pasekmės
- Fizinės komplikacijos: infekcijos, stiprūs randai, nervų ar audinių pažeidimai;
- Emocinė rizika: užburtas ciklas, kai žala trumpam sumažina emocinį skausmą, todėl elgesys kartojasi;
- Padidėjusi savižudybės rizika — nors ne visi, kurie save žaloja, nori nusižudyti, savęs žalojimas yra rimtas rizikos ženklas;
- Santykių, darbo ar mokymosi problemos dėl pasitraukimo arba gydymo poreikio.
Kaip padėti sau ar kitam
Jeigu patiriate norą save žaloti arba pastebite tokį elgesį artimoje aplinkoje, svarbu imtis žingsnių, kurie mažintų riziką ir užtikrintų saugumą:
- Būkite atidus ir negalvenkite: svarbu išklausyti be teismo, parodyti dėmesį ir supratimą;
- Paskatinkite ieškoti profesionalios pagalbos: pasikalbėti su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru;
- Padėkite sudaryti saugos planą: aptarkite, ką daryti krizinėse situacijose, su kuo susisiekti (artimas žmogus, pagalbos linija);
- Jeigu įmanoma, laikinai sumažinkite prieigą prie priemonių, galinčių padaryti rimtą žalą;
- Skatinkite sveikesnius emocijų reguliavimo būdus: kvėpavimo ir atpalaidavimo pratimus, kūno judesius, kūrybą, pokalbį su draugu ar specialistu;
- Jei jūs — artimas žmogus, priimkite, kad negalite „išspręsti“ problemos vienas, tačiau parama ir pagalba nukreipiant į profesionalus yra labai vertinga.
Gydymas ir intervencijos
Gydymas priklauso nuo priežasčių ir sunkumo laipsnio. Dažniausiai taikomos priemonės:
- Psichoterapija: kognityvinė-elgesio terapija (KET), dialektinės elgesio terapija (DET/DBT) ir traumos orientuota terapija gali būti veiksmingos;
- Medikamentai: skiriami, jei yra lydinčios psichikos ligos (pvz., depresija, nerimo sutrikimas);
- Krizinės intervencijos: trumpalaikė intensyvi pagalba, skubi hospitalizacija, jei asmuo yra pavojingas sau;
- Grupinė terapija ir paramos grupės: suteikia supratimą ir socialinę paramą.
Kada reikalinga skubi pagalba
- Jei yra aiškūs ketinimai nusižudyti arba planas tai įgyvendinti — kreiptis į skubios pagalbos tarnybas ar artimiausią ligoninę;
- Jei yra sunkūs, gyvybei pavojingi sužalojimai — skubi medicininė pagalba;
- Jei nerimaujate dėl kieno nors saugumo ir jis nepriima pagalbos, nedelskite: kreipkitės į specialistus ar skubiąją pagalbą.
Prevencija ir savipagalba
Prevencija apima ankstyvą psichikos sveikatos problemų atpažinimą, stiprių ryšių palaikymą ir įgūdžių valdyti emocijas ugdymą. Naudingi metodai gali būti:
- Mokymasis atpažinti savo jausmus ir perspėjamąsias mintis;
- Konstruktyvūs įgūdžiai: streso valdymas, problemų sprendimas, emocijų reguliavimas;
- Socialinė parama: artimieji, draugai, paramos grupės;
- Reguliarus fizinis aktyvumas, miegas ir sveika mityba kaip bendros psichikos sveikatos stiprinimo priemonės.
Jeigu patiriate ar pastebite savęs žalojimą, svarbu nedelsiant ieškoti pagalbos. Kreipkitės į pirminės sveikatos priežiūros specialistą, psichikos sveikatos profesionalus arba skubiąją pagalbą — ypač jeigu kyla mintys apie savižudybę. Pagalba ir gydymas gali padėti nutraukti žalojimosi ciklą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Savęs žalojimo tipai
Savęs žalojimas yra bendras terminas, apimantis daugybę įvairių tyčinio kūno žalojimo būdų. Yra daug dalykų, kurie gali būti laikomi savęs žalojimu. Pavyzdžiui, jei kas nors per stipriai dirba savo kūnu, tai gali būti laikoma lengva savęs žalojimo forma. Kitais lengvesniais atvejais savęs žalotojas gali tyčia nubraukti šašus, kad įpjovimai ar įbrėžimai neužgytų. Priverstinis plaukų pešiojimas (trichotillomanija) ir priverstinis odos pešiojimas (dermotillomanija) - tai impulsų kontrolės sutrikimai, kurie taip pat yra lengvos savęs žalojimo formos.
Sunkesniais atvejais savigrauža gali susilaužyti ar išsinarinti kaulą arba prarasti pavojingą kiekį kraujo. Kiti savęs žalojimo būdai yra kandžiojimas, deginimas ir pjaustymas. Kitas dažnas savęs žalojimo būdas - vaistų perdozavimas.
Savęs žalojimas gali tapti tuo sunkesnis, kuo ilgiau žmogus tai daro. Taip yra todėl, kad žmogaus organizmas įgyja toleranciją (pripranta prie) sužalojimų sukeltam skausmui. Dėl to, norėdamas pasiekti tą patį efektą, jis turi save žaloti labiau. Kai kuriais atvejais tai gali lemti mirtinas arba beveik mirtinas traumas.
Asmuo gali savanoriškai kęsti skausmą dėl kitų priežasčių, kurios paprastai nelaikomos savęs žalojimu. Savęs susižalojimas yra tada, kai žmogus susižeidžia norėdamas ko nors išvengti, o ne dėl psichologinių problemų. Kai kurie žmonės susižaloja save karo metu, kad nereikėtų tarnauti kariuomenėje.
Kai kurie žmonės patiria skausmą, kad pakeistų savo išvaizdą, pavyzdžiui, auskarų vėrimas į ausis. Tai vadinama kūno modifikacija. Kūno modifikavimas nėra savęs žalojimas.
Skarifikacija - tai kūno modifikacijos rūšis, kai žmogus pjaunasi arba nudegina odą, norėdamas ją papuošti. Tai gali apimti ir ženklinimą, kuris paplitęs kai kuriose brolijose. Taip pat gali būti daugkartinis odos pjaustymas pagal tam tikrą raštą ar dizainą. Taip atsiranda labai dideli randai. Kai kurios Afrikos gentys naudoja skarifikaciją kaip grožio ir stiprybės simbolį.
Dažnas savęs žalojimo būdas yra dilbio pjaustymasis.
Savęs žalojimas tarp gyventojų
Ekspertų vertinimu, save žalojo apie 1 proc. gyventojų. Nors save žalojo įvairaus amžiaus ir etninių grupių žmonės, kai kurios grupės save žaloja dažniau nei kitos. Amžius, lytis ir rasė gali būti savęs žalojimo rizikos veiksniai. Kai kurie duomenys rodo, kad savęs žalojimas taip pat dažniau pasitaiko žmonėms, kurių šeimoje yra buvę savižudybių ar savęs žalojimo atvejų.
Amžius
Apskritai dėl savęs žalojimo gydoma daugiau jaunų žmonių nei bet kurioje kitoje amžiaus grupėje. Vieno Australijoje atlikto tyrimo duomenimis, 30 % paauglių teigia, kad yra save žaloję. Tai labiau paplitę tarp sergančiųjų psichikos ligomis. Vienas iš keturių (25 %) psichikos ligomis sergančių paauglių yra save žalojęs. Savęs žalojimasis tarp moterų labiausiai paplitęs tarp 15-24 metų amžiaus. Vyrai dažniausiai save žaloja 25-34 metų amžiaus.
Neseniai atliktas tyrimas, skirtas jaunimui, rodo, kad 10 proc. 15-16 metų jaunuolių yra save žaloję. Šiuo atveju savęs žalojimas dažniausiai buvo daromas pjaustantis.
Lytis
2000 m. Oksforde atlikto tyrimo duomenimis, maždaug 300 iš 100 000 (0,3 %) 15-24 metų amžiaus vyrų ir 700 iš 100 000 (0,7 %) to paties amžiaus moterų buvo paguldyti į ligoninę po savęs žalojimo. Remdamiesi tokia statistika, dauguma sutinka, kad dažniausiai save žaloti linkusios jaunos baltaodės moterys. Galbūt dėl to paprastai manoma, kad moterys dažniau save žaloja nei vyrai. Tačiau tai gali būti netiesa, nes moterys dažniau sulaukia pagalbos dėl savęs žalojimo. Vyrų savęs žalojimo rodikliai gali būti tokie patys arba panašūs į moterų. Kai kurie duomenys netgi rodo, kad 30-ies metų amžiaus viduryje dėl savęs žalojimo gydosi daugiau vyrų nei moterų.
Diskriminacija
Diskriminaciją patiriančios mažumų grupės taip pat dažniau save žaloja. Jei iš žmogaus tyčiojamasi dėl to, kad jis yra kitoks (pavyzdžiui, dėl rasės, etninės priklausomybės ar seksualinės orientacijos), tai gali lemti žemą savivertę ir bejėgiškumo jausmą emocijų atžvilgiu. Dėl to kai kurie žmonės gali pradėti save žaloti.
Asmeninė istorija
Tyrimai rodo, kad tie, kurie patyrė prievartą, dažniau save žaloja. Seksualinė prievarta, fizinis smurtas ir emocinė prievarta gali sukelti žemą savivertę, ypač vaikams. Ji taip pat gali sukelti kitų emocinių problemų. Kai kurie žmonės gali griebtis savęs žalojimo, kad palengvintų šias emocijas. Dėl žemos savivertės prievartos aukos gali manyti, kad dėl prievartos kaltos jos pačios. Dėl to jie gali pradėti save žaloti.
Nestabilios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, nedarbas ar skyrybos, taip pat gali padidinti savęs žalojimo tikimybę.
Kaliniai taip pat dažniau save žaloja. Taip gali būti dėl kalėjimuose patiriamų nuolatinių traumų, įskaitant seksualinį ir fizinį smurtą bei bauginimą. Tokioje aplinkoje kaip kalėjimas, kur kalinių galimybės yra ribotos, kaliniai gali griebtis savęs žalojimo. Anglijoje ir Velse Hovardo lygos ataskaitoje teigiama, kad 2007 m. save žalojo daugiau kaip 22 000 kalinių.
Mokymosi ir raidos sutrikimų, tokių kaip autizmas, turintys asmenys dažniau save žaloja. To priežastis neaiški. Kai kurių atvejų tyrimai parodė, kad tai gali būti savęs stimuliavimo forma. Gali būti, kad save žalojantys autistai bando išreikšti nusivylimą, kurio negali paaiškinti žodžiais. Autistiški vaikai, kurie save žaloja, gali save žaloti daužydami galvą arba kąsdami.
Gydymas
Savęs žalojimas yra priklausomybę sukeliantis elgesys. Kai žmogus pradeda save žaloti, jam sunku sustoti, net jei jis to nori. Todėl profesionali pagalba ir gydymas yra svarbi sveikimo nuo savęs žalojimo dalis.
Kiekvienam asmeniui taikomas skirtingas veiksmingiausias gydymo būdas. Yra daug įvairių gydymo būdų, kurie buvo taikomi siekiant padėti save žalojantiems žmonėms.
Kognityvinė elgesio terapija gali padėti žmogui suprasti, kodėl jis save žaloja. Kognityvinė elgesio terapija taikoma siekiant padėti pacientams suprasti jų problemos priežastis. Tai daroma tam, kad pacientas sužinotų, kas sukelia jo savęs žalojimą, ir išmoktų spręsti šias problemas kitaip nei save žalojant.
Taip pat gali padėti terapija, taikoma potrauminio streso sutrikimui gydyti. Taip yra todėl, kad daugelis save žalojančių žmonių yra patyrę prievartą. Tokio gydymo pavyzdys - akių judesių desensibilizacijos ir perdirbimo terapija (EMDR).
Vaistai taip pat gali būti naudojami savęs žalojimui gydyti. Manoma, kad dėl savęs žalojimo į smegenis gali išsiskirti cheminiai endorfinai. Laikui bėgant šios cheminės medžiagos gali sukelti priklausomybę. Yra vaistų, kurie gali padėti nuo šios priklausomybės, tačiau nėra įrodyta, kad jie padeda save žalojantiems žmonėms. Naltreksonas ir naloksonas yra du vaistai, kurie tiriami tokiam gydymui. Tyrimai, susiję su endorfinais, daugiausia buvo atliekami su gyvūnais. Neaišku, ar jų smegenų cheminė sudėtis keičia tyrimų rezultatus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra savęs žalojimas arba savęs žalojimas?
A: Savęs žalojimas arba savęs žalojimas - tai kai žmogus tyčia žaloja savo kūną.
K: Ar savęs žalojimas laikomas savižudišku elgesiu?
A: Ne, savęs žalojimas nelaikomas savižudišku elgesiu, nors tam tikrais atvejais gali privesti prie savižudybės.
K: Kodėl kai kurie žmonės save žaloja?
A: Kai kurie žmonės žaloja save, nes mano, kad tai vienintelis būdas išlikti gyviems arba numalšinti nepakeliamas emocijas.
K: Kokios yra priežastys, dėl kurių žmogus gali save žaloti?
A: Kai kurios priežastys, dėl kurių žmogus gali save žaloti, yra fizinė prievarta, seksualinė prievarta, valgymo sutrikimai, žema savivertė arba perfekcionizmas.
K: Ar lengva nustatyti tikslią savęs žalojimo priežastį?
A.: Ne, dažnai sunku nustatyti tikslią savęs žalojimo priežastį.
K: Kodėl sunku ištirti savęs žalojimo priežastis?
A: Sunku tirti savęs žalojimo priežastis, nes daugelis save žalojančių asmenų stengiasi nuslėpti savo sužalojimus.
K: Ar save žalojantys asmenys dažniau nusižudo nei tie, kurie savęs nežaloja?
A: Taip, save žalojantys asmenys dažniau nusižudo nei tie, kurie savęs nežaloja.
Ieškoti