Savižala

Savęs žalojimo tipai

Savęs žalojimas yra bendras terminas, apimantis daugybę įvairių tyčinio kūno žalojimo būdų. Yra daug dalykų, kurie gali būti laikomi savęs žalojimu. Pavyzdžiui, jei kas nors per stipriai dirba savo kūnu, tai gali būti laikoma lengva savęs žalojimo forma. Kitais lengvesniais atvejais savęs žalotojas gali tyčia nubraukti šašus, kad įpjovimai ar įbrėžimai neužgytų. Priverstinis plaukų pešiojimas (trichotillomanija) ir priverstinis odos pešiojimas (dermotillomanija) - tai impulsų kontrolės sutrikimai, kurie taip pat yra lengvos savęs žalojimo formos.

Sunkesniais atvejais savigrauža gali susilaužyti ar išsinarinti kaulą arba prarasti pavojingą kiekį kraujo. Kiti savęs žalojimo būdai yra kandžiojimas, deginimas ir pjaustymas. Kitas dažnas savęs žalojimo būdas - vaistų perdozavimas.

Savęs žalojimas gali tapti tuo sunkesnis, kuo ilgiau žmogus tai daro. Taip yra todėl, kad žmogaus organizmas įgyja toleranciją (pripranta prie) sužalojimų sukeltam skausmui. Dėl to, norėdamas pasiekti tą patį efektą, jis turi save žaloti labiau. Kai kuriais atvejais tai gali lemti mirtinas arba beveik mirtinas traumas.

Asmuo gali savanoriškai kęsti skausmą dėl kitų priežasčių, kurios paprastai nelaikomos savęs žalojimu. Savęs susižalojimas yra tada, kai žmogus susižeidžia norėdamas ko nors išvengti, o ne dėl psichologinių problemų. Kai kurie žmonės susižaloja save karo metu, kad nereikėtų tarnauti kariuomenėje.

Kai kurie žmonės patiria skausmą, kad pakeistų savo išvaizdą, pavyzdžiui, auskarų vėrimas į ausis. Tai vadinama kūno modifikacija. Kūno modifikavimas nėra savęs žalojimas.

Skarifikacija - tai kūno modifikacijos rūšis, kai žmogus pjaunasi arba nudegina odą, norėdamas ją papuošti. Tai gali apimti ir ženklinimą, kuris paplitęs kai kuriose brolijose. Taip pat gali būti daugkartinis odos pjaustymas pagal tam tikrą raštą ar dizainą. Taip atsiranda labai dideli randai. Kai kurios Afrikos gentys naudoja skarifikaciją kaip grožio ir stiprybės simbolį.

Dažnas savęs žalojimo būdas yra dilbio pjaustymasis.

Savęs žalojimas tarp gyventojų

Ekspertų vertinimu, save žalojo apie 1 proc. gyventojų. Nors save žalojo įvairaus amžiaus ir etninių grupių žmonės, kai kurios grupės save žaloja dažniau nei kitos. Amžius, lytis ir rasė gali būti savęs žalojimo rizikos veiksniai. Kai kurie duomenys rodo, kad savęs žalojimas taip pat dažniau pasitaiko žmonėms, kurių šeimoje yra buvę savižudybių ar savęs žalojimo atvejų.

Amžius

Apskritai dėl savęs žalojimo gydoma daugiau jaunų žmonių nei bet kurioje kitoje amžiaus grupėje. Vieno Australijoje atlikto tyrimo duomenimis, 30 % paauglių teigia, kad yra save žaloję. Tai labiau paplitę tarp sergančiųjų psichikos ligomis. Vienas iš keturių (25 %) psichikos ligomis sergančių paauglių yra save žalojęs. Savęs žalojimasis tarp moterų labiausiai paplitęs tarp 15-24 metų amžiaus. Vyrai dažniausiai save žaloja 25-34 metų amžiaus.

Neseniai atliktas tyrimas, skirtas jaunimui, rodo, kad 10 proc. 15-16 metų jaunuolių yra save žaloję. Šiuo atveju savęs žalojimas dažniausiai buvo daromas pjaustantis.

Lytis

2000 m. Oksforde atlikto tyrimo duomenimis, maždaug 300 iš 100 000 (0,3 %) 15-24 metų amžiaus vyrų ir 700 iš 100 000 (0,7 %) to paties amžiaus moterų buvo paguldyti į ligoninę po savęs žalojimo. Remdamiesi tokia statistika, dauguma sutinka, kad dažniausiai save žaloti linkusios jaunos baltaodės moterys. Galbūt dėl to paprastai manoma, kad moterys dažniau save žaloja nei vyrai. Tačiau tai gali būti netiesa, nes moterys dažniau sulaukia pagalbos dėl savęs žalojimo. Vyrų savęs žalojimo rodikliai gali būti tokie patys arba panašūs į moterų. Kai kurie duomenys netgi rodo, kad 30-ies metų amžiaus viduryje dėl savęs žalojimo gydosi daugiau vyrų nei moterų.

Diskriminacija

Diskriminaciją patiriančios mažumų grupės taip pat dažniau save žaloja. Jei iš žmogaus tyčiojamasi dėl to, kad jis yra kitoks (pavyzdžiui, dėl rasės, etninės priklausomybės ar seksualinės orientacijos), tai gali lemti žemą savivertę ir bejėgiškumo jausmą emocijų atžvilgiu. Dėl to kai kurie žmonės gali pradėti save žaloti.

Asmeninė istorija

Tyrimai rodo, kad tie, kurie patyrė prievartą, dažniau save žaloja. Seksualinė prievarta, fizinis smurtas ir emocinė prievarta gali sukelti žemą savivertę, ypač vaikams. Ji taip pat gali sukelti kitų emocinių problemų. Kai kurie žmonės gali griebtis savęs žalojimo, kad palengvintų šias emocijas. Dėl žemos savivertės prievartos aukos gali manyti, kad dėl prievartos kaltos jos pačios. Dėl to jie gali pradėti save žaloti.

Nestabilios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, nedarbas ar skyrybos, taip pat gali padidinti savęs žalojimo tikimybę.

Kaliniai taip pat dažniau save žaloja. Taip gali būti dėl kalėjimuose patiriamų nuolatinių traumų, įskaitant seksualinį ir fizinį smurtą bei bauginimą. Tokioje aplinkoje kaip kalėjimas, kur kalinių galimybės yra ribotos, kaliniai gali griebtis savęs žalojimo. Anglijoje ir Velse Hovardo lygos ataskaitoje teigiama, kad 2007 m. save žalojo daugiau kaip 22 000 kalinių.

Mokymosi ir raidos sutrikimų, tokių kaip autizmas, turintys asmenys dažniau save žaloja. To priežastis neaiški. Kai kurių atvejų tyrimai parodė, kad tai gali būti savęs stimuliavimo forma. Gali būti, kad save žalojantys autistai bando išreikšti nusivylimą, kurio negali paaiškinti žodžiais. Autistiški vaikai, kurie save žaloja, gali save žaloti daužydami galvą arba kąsdami.

Gydymas

Savęs žalojimas yra priklausomybę sukeliantis elgesys. Kai žmogus pradeda save žaloti, jam sunku sustoti, net jei jis to nori. Todėl profesionali pagalba ir gydymas yra svarbi sveikimo nuo savęs žalojimo dalis.

Kiekvienam asmeniui taikomas skirtingas veiksmingiausias gydymo būdas. Yra daug įvairių gydymo būdų, kurie buvo taikomi siekiant padėti save žalojantiems žmonėms.

Kognityvinė elgesio terapija gali padėti žmogui suprasti, kodėl jis save žaloja. Kognityvinė elgesio terapija taikoma siekiant padėti pacientams suprasti jų problemos priežastis. Tai daroma tam, kad pacientas sužinotų, kas sukelia jo savęs žalojimą, ir išmoktų spręsti šias problemas kitaip nei save žalojant.

Taip pat gali padėti terapija, taikoma potrauminio streso sutrikimui gydyti. Taip yra todėl, kad daugelis save žalojančių žmonių yra patyrę prievartą. Tokio gydymo pavyzdys - akių judesių desensibilizacijos ir perdirbimo terapija (EMDR).

Vaistai taip pat gali būti naudojami savęs žalojimui gydyti. Manoma, kad dėl savęs žalojimo į smegenis gali išsiskirti cheminiai endorfinai. Laikui bėgant šios cheminės medžiagos gali sukelti priklausomybę. Yra vaistų, kurie gali padėti nuo šios priklausomybės, tačiau nėra įrodyta, kad jie padeda save žalojantiems žmonėms. Naltreksonas ir naloksonas yra du vaistai, kurie tiriami tokiam gydymui. Tyrimai, susiję su endorfinais, daugiausia buvo atliekami su gyvūnais. Neaišku, ar jų smegenų cheminė sudėtis keičia tyrimų rezultatus.