Autizmas

Istorija

Ankstyvoji istorija

Žodis "autizmas" kilęs iš graikų kalbos žodžio "autos", reiškiančio "aš". Šis terminas apibūdina būsenas, kai žmogus yra atitrūkęs nuo socialinės sąveikos, todėl jis yra "izoliuotas aš". Terminą "autizmas" 1911 m. pirmą kartą pavartojo psichiatras Eugenas Bleuleris vienai šizofrenijos simptomų grupei apibūdinti. Sigmundas Freudas svarstė šią idėją ir manė, kad ji susijusi su narcisizmu.

Atradimas

Praėjus trims dešimtmečiams, JAV mokslininkai pradėjo vartoti autizmo terminą emocinių ar socialinių problemų turintiems vaikams apibūdinti. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje autizmo tyrimų pradininkai buvo du mokslininkai Hansas Aspergeris ir Leo Kanneris.

1943 m. Leo Kanneris (gydytojas iš Johnso Hopkinso universiteto) atliko 11 vaikų tyrimą. Vaikai buvo labai protingi. Jis nustatė, kad jie turėjo sunkumų, pavyzdžiui, keisti aplinką, buvo jautrūs tam tikriems dirgikliams, turėjo kalbos problemų ir alergijų maistui. Vėliau jis vaikų būklę pavadino ankstyvuoju kūdikių autizmu, dabar vadinamu autizmu.

1944 m. Hansas Aspergeris atskirai ištyrė grupę vaikų ir nustatė labai panašias būsenas. Hanso Aspergerio grupės vaikai nekartojo žodžių ir neturėjo tokių kalbos sutrikimų kaip Kannerio vaikai. Tačiau vaikai turėjo smulkiosios motorikos problemų, pavyzdžiui, laikydami pieštuką. Jo tirti vaikai atrodė nerangesni už kitus vaikus. Jie taip pat pasižymėjo "[...] empatijos stoka, menku gebėjimu užmegzti draugystę, vienpusišku pokalbiu, intensyviu įsitraukimu į ypatingą interesą ir nerangiais judesiais". Hansas Aspergeris aprašė "lengvesnę" autizmo formą, jo atradimas dabar vadinamas Aspergerio sindromu.

Šaldytuvo motinos teorija

1943 m. ir 1949 m. Kanneris savo tiriamus vaikus aprašė moksliniuose straipsniuose. Šiuose straipsniuose jis rašė, kad, jo nuomone, vaikų tėvai nepakankamai juos mylėjo. Jis rašė, kad tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl vaikai sirgo autizmu. Pavyzdžiui, 1949 m. jis rašė, kad vaikų tėvai nerodė savo vaikams šilumos arba meilės. Jis manė, kad tėvai buvo tokie "šalti", kad palygino juos su šaldytuvais:

"[Vaikai] buvo tvarkingai palikti šaldytuvuose, kurie neatšildavo. Atrodo, kad jų pasitraukimas yra nusigręžimo nuo tokios situacijos aktas, siekiant paguodos vienatvėje".

Ši idėja tapo žinoma kaip šaldytuvo motinos teorija. Ilgus dešimtmečius tėvai buvo kaltinami dėl to, kad nepakankamai mylėdami savo vaikus sukelia jų autizmą. Dabar jau žinoma, kad ši teorija negalioja. ^[]

Vėlesnė istorija

Šizofrenija ir autizmas buvo susiję daugelio mokslininkų tyrimuose. Tik nuo 1960 m. medikai pradėjo atskirai suprasti šiuos du sutrikimus. Nuo 1980 m. Kannerio vadinamasis ankstyvasis kūdikių autizmas įtrauktas į Psichikos sutrikimųdiagnostikos ir statistikos vadovą (DSM). Būtent dėl neaiškaus šizofrenijos ir autizmo atskyrimo 1987 m. DSM pateikė tikslesnį autizmo apibrėžimą. Nuo šiol ankstyvasis kūdikių autizmas vadinamas autizmo sutrikimu. Be to, DSM pirmą kartą nustatė standartizuotus autizmo diagnozavimo kriterijus. Ketvirtajame Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo leidime išplėsta autizmo apibrėžtis ir įtraukti lengvesni autizmo atvejai. Tačiau ypač 1994 m. buvo įtrauktas Aspergerio sindromas. 2013 m. išleidus penktąjį DSM leidimą, autizmo potipiai apibendrinti į bendrą terminą autizmo spektro sutrikimas (ASS). Dabar asmenims diagnozuojamas įvairaus intensyvumo (lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus) autizmo spektras.

Simptomai

Sąveika

• kūdikystėje gali patikti daiktai, o ne veidai.
• negali žiūrėti į veidus ilgiau nei sekundę.
• gali norėti būti vieni arba nenorėti draugauti.
• gali nereaguoti į meilės ženklus, pvz., apkabinimą.
• sunku suprasti, kaip jaučiasi kiti žmonės.
• juokas ar verksmas netinkamu metu.

Bendravimas

• gali mažai kalbėti ar bendrauti.
• gali kalbėti "robotiškai" (t. y. mažai keisti toną ar aukštį).
• sunkumai su žodžiais, kurie rašomi arba skamba vienodai, bet turi skirtingas reikšmes.
• sunku suprasti gestus ar veido išraiškas.

Ribotas elgesys

• gali pakartotinai atlikti tą patį veiksmą (stimuliavimas).
• gali turėti ribotų interesų (vadinamų specialiaisiais interesais).
• sunku susidoroti su įprastos veiklos pokyčiais.

Jautrumas

• Didesnis jautrumas
• Vengia tam tikrų maisto produktų, nes nemėgsta jų tekstūros, arba valgo tai, kas nėra maistas.
• potraukį konkretiems garsams.
• geras dėmesys detalėms
• geri pusiausvyros įgūdžiai (kartais)

Dažnis

Skirtingų tyrimų rezultatai rodo skirtingą autizmo spektro sutrikimų dažnumą. Viename tyrime nurodyta, kad 10 000 žmonių tenka 10 klasikinio autizmo atvejų, 2,5 Aspergerio sindromo ir 15 lengvo autizmo (PDD-NOS) atvejų. Kituose šaltiniuose kalbama apie 60 autizmo spektro sutrikimo atvejų 10 000 žmonių. Tačiau vyrų ir moterų autizmo atvejų skaičius nėra vienodas. Čia tyrimų rezultatai labai skiriasi. Apskritai mokslininkai teigia, kad kiekvienai diagnozuotai moteriai tenka 3-4 vyrai. Sunkiais atvejais šis santykis sumažėja iki 1:1. Jis didėja didelio funkcionavimo atvejų atveju ir Aspergerio sindromo atveju siekia 8:1. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad šis santykis gali būti toks didelis todėl, kad tyrimuose tiesiog trūksta autizmu sergančių moterų. Taip gali būti dėl to, kad autizmo testuose paprastai daugiausia dėmesio skiriama vyrų autizmo bruožams. Kitas galimas paaiškinimas yra tas, kad autizmu sergančios moterys gali geriau prisitaikyti prie socialinių lūkesčių ir slėpti savo socialines problemas. Tyrimai rodo, kad autizmu sergančių moterų smegenys gali būti veikiau panašios į neurotipinių to paties amžiaus vyrų (ne autistų) smegenis. Tai gali būti priežastys, kodėl ne taip lengva suprasti, ar moteris yra autistė, - ir todėl daugiau diagnozuojama vyrų nei moterų.

Lyčių skirtumai

Autizmo spektro sutrikimai (ASS) dažniau pastebimi arba diagnozuojami vyrams nei moterims.^[] Šis santykis yra beveik vienas moteriškos lyties atstovas iš keturių diagnozuotų vyriškos lyties atstovų. Tačiau yra įrodymų, kad moterims autizmas gali būti diagnozuojamas vėliau nei vyrams. Mokslininkai ginčijosi, ar gali būti, kad mergaitėms ir moterims nepakankamai diagnozuojama arba diagnozuojama vėlai, nesvarbu, ar yra lyčių šališkumas. Nors vyrams autizmo spektro sutrikimai gali pasireikšti dažniau, moterims autizmo simptomai pasireiškia kitaip nei vyrams. Autizmu sergančioms moterims taip pat būdingas kitoks elgesys.

Autizmo spektro sutrikimų tipai

Pastaraisiais metais žmonės vartoja sąvokas "autizmas" ir "autizmo spektro sutrikimas", tarsi jos reikštų tą patį. Autizmas yra spektro sutrikimas. Tai reiškia, kad kai kurie autizmu sergantys žmonės turi tik lengvą sutrikimą. Šie žmonės gali lankyti įprastas mokyklas, dirbti, turėti partnerius ir šeimas. Kai kuriems žmonėms autizmas pasireiškia stipriau nei kitiems. Šie žmonės gali sugebėti pasirūpinti daugeliu savo poreikių namuose, pavyzdžiui, apsirengti ir gauti maisto, tačiau negali turėti įprasto darbo ar keliauti vieni. Sunkia autizmo forma sergančiam asmeniui gali prireikti slaugos visą gyvenimą. Tik nedaugelis autizmu sergančių žmonių yra nepaprastai gabūs ar talentingi. Sakoma, kad tokie žmonės turi savanto sindromą. Dažnai jiems labai gerai sekasi tik vienas konkretus dalykas, pavyzdžiui, matematika, grojimas pianinu arba futbolo rungtynių rezultatų įsiminimas.

Bendra autizmo spektro sutrikimo kategorija vadinama plintančiu raidos sutrikimu. Šiuo pavadinimu apibūdinamos medicininės būklės, susijusios su raidos sutrikimais įvairiose srityse. Dažniausiai, kalbėdami apie autizmo spektro sutrikimą, turime omenyje dažniausiai pasitaikančius sutrikimus:

Autizmo tipas	Vaikystės autizmas	Atipinis autizmas	Aspergerio sindromas
ICD-10	F84.0	F84.1	F84.5
Pradžios amžius	bendravimo, kalbos, žaidimų ir pažintinės raidos vėlavimas arba sutrikimai iki trejų metų amžiaus.	Atipinis autizmas gali skirtis nuo vaikiško autizmo pagal pasireiškimo amžių. Šiuo atveju nenormalus elgesys pasireiškia tik sulaukus trejų metų. Be to, tik viena arba dvi iš trijų kategorijų (socialinė sąveika, bendravimas ir elgesys) yra paveiktos.	Jokio pastebimo bendravimo, kalbos, žaidimų ar pažintinės raidos vėlavimo vaikystėje.
Sąveika	Turi įtakos		Turi įtakos
Bendravimas	Turi įtakos		Nėra kalbos vėlavimo
Elgesys	Turi įtakos		Turi įtakos

Skirtingas kategorijas, vadinamąją "Tarptautinę ligų klasifikaciją" (TLK), nustato Pasaulio sveikatos organizacija. Kaip parodyta lentelėje, ligos skiriasi keliais punktais. Tai ligos pradžios amžius, socialinė sąveika, bendravimas ir elgesys. Asmuo priklauso tam tikrai kategorijai, priklausomai nuo sutrikimų sričių. Visų trijų ligų simptomai gali atrodyti panašūs, tačiau nėra vienodi. Vis dėlto vienos grupės žmonėms būdingi panašūs simptomai. Grupės gali būti naudojamos ieškant pagrindinės ligos priežasties ir taikant geresnį gydymą.

Priežastys

Mokslininkai tiksliai nežino, kas sukelia autizmą. Gali būti, kad skirtingi autizmo spektro sutrikimo tipai gali turėti daugybę skirtingų priežasčių. Mokslininkai žino kai kuriuos dalykus, dėl kurių yra didesnė tikimybė, kad žmogus turės autizmo spektro sutrikimą.

Genetika ir paveldimumas

Autizmo spektro sutrikimai yra labai paveldimi. Tai reiškia, kad labai tikėtina (daugiau nei 90 %), jog autizmu sergančio asmens vaikas taip pat bus autistas. Tai lemia tam tikri genai. Šie genai yra susiję su autizmu ir yra perduodami iš tėvų vaikui. Jau Leo Kanneris ir Hansas Aspergeris pastebėjo, kad autistiškų vaikų tėvai dažnai mieliau renkasi pabūti vieni nei su žmonėmis. Todėl Kanneris ir Aspergeris įtarė genetinę priežastį. Šiai teorijai ištirti buvo atlikti tyrimai su šeimomis, kuriose augo autizmo spektrą turintis vaikas. Jie nustatė, kad kartais vaikų tėvai (tiek tėvai, tiek motinos) taip pat pasižymi socialiniais sunkumais, drovumu ir sunkumais suprantant kontekstinę informaciją, kai su kuo nors kalbasi. Kai kuriuose tyrimuose tai nustatyta tik 10 iš 100 šeimų, kai kuriuose - net 45 iš 100 šeimų.

Be tyrimų, atliktų su vaikais, kurių tėvai sirgo autizmu, neseniai buvo atlikta keletas tyrimų su vaikais, kurių broliai ir seserys arba dvyniai pasižymėjo autizmo požymiais. Panašiai kaip ir autizmu sergančių tėvų tyrimų rezultatai, daugumai autizmu sergančių vaikų, turinčių autizmu sergančių brolių ir seserų arba dvynių, buvo nustatyti autizmo požymiai. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, maždaug penkiasdešimčiai procentų autizmą turinčių brolių ir seserų buvo būdingas netipiškas elgesys, maždaug ketvirtadaliui kūdikių buvo pastebėtas vėlavimas ir trūkumai siekiant kūdikystės etapų, o maždaug 17 proc. iš jų vėliau buvo diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas (ASS).

Be to, dvyniųtyrimai parodė, kad yra daug didesnė tikimybė, jog identiški dvyniai abu serga autizmu, nei kad neidentiški dvyniai abu serga autizmu. Identiški dvyniai turi beveik tokią pačią DNR. Todėl labai tikėtina, kad jie abu serga autizmu arba abu neserga autizmu. Neidentiški dvyniai turi tik pusę bendrų genų, todėl mažiau tikėtina, kad jie abu turi šį sutrikimą. Mokslininkai įrodė, kad pasikartojimo rizika (tikimybė, kad vaikas yra autistas, jei jis turi seserį arba brolį, kurie taip pat serga autizmu) yra nuo 20 iki 80 kartų didesnė nei vidutinės populiacijos tikimybė turėti šį sutrikimą.

Tačiau autizmo spektro sutrikimų riziką didina ne vienas genas. Su šiuo sutrikimu susiję keli genai. Visi nustatyti genai iš viso gali paaiškinti tik vieną ar du iš dešimties autizmo atvejų. Nė vienas iš nustatytų genų, kurie turi įtakos autizmui, negali paaiškinti daugiau nei vieno iš 100 autizmo atvejų.

Genetinė įtaka yra tokia:

• mutacijos,
• genetiniai sindromai (pvz., trapus X sindromas),
• de novo (naujai atsiradusios šeimoje) ir paveldėtos kopijų skaičiaus variacijos (CNV) - CNV yra geno dubliavimas arba išbraukimas - ir
• vieno nukleotido variantai (SNV) - SNV yra vieno nukleotido pokytis, kuris pasitaiko labai retai.

Paveikti genai daro įtaką:

• smegenų ląstelių sąveika ir sinapsių veikimas,
• neuronų augimas ir migracija (neuronų judėjimas nuo gimimo vietos iki galutinės vietos smegenyse) ir
• slopinamosios ir jaudinamosios neurotransmisijos.

Nerviniai koreliacijos veiksniai

Mokslininkai nerado nė vieno neuroninio autizmo spektro sutrikimų koreliato, t. y. joks smegenų veiklos sutrikimas nėra vienintelė autizmo priežastis. Vis dėlto mokslininkai nustatė tam tikrų skirtumų tarp autistų smegenų ir tipiškų žmogaus smegenų. Šie skirtumai glūdi smegenų anatomijoje, tam tikrų smegenų sričių aktyvume, taip pat jungtyse tarp smegenų sričių. Pastebima bendra tendencija, kad autistai naudojasi tomis pačiomis smegenų sritimis kaip ir kiti žmonės, tačiau jų aktyvumas skiriasi. Vienose srityse aktyvumas yra mažesnis, kitose - stipresnis. Tačiau tai gali būti būdinga tik autistams vyrams. Per pastaruosius metus atlikti tyrimai parodė, kad autizmu sergančių moterų smegenys gali būti panašios į normalių vyrų smegenis.

Kai kurie tyrėjai, norėdami ištirti autistų sunkumus, suskirstė juos į tris pagrindines sritis, kad galėtų ištirti jų neuroninį pagrindą.

Proto teorija

Mokslininkai teigia, kad proto teorijos kūrimas yra viena iš pagrindinių autistų problemų. Dėl to jiems sunku bendrauti su kitais žmonėmis. Socialinės sąveikos problemas tikriausiai dar labiau apsunkina maža pirmenybė socialiniams dirgikliams, pavyzdžiui, veidams. Šis polinkis nustatytas atliekant tyrimus, kuriais stebimi asmens akių judesiai, ir EEG tyrimus. EEG tyrimai parodė mažesnį nei įprastai aktyvumą fusiforminėje veido srityje (FFA) - smegenų srityje, kuri paprastai būna aktyvi matant veidus. Tačiau kitų tyrimų rezultatai to negalėjo parodyti.

Be to, mokslininkai fMRI metodu išmatavo autizmo spektrą turinčių žmonių smegenų aktyvumą, kai jie galvojo apie savo emocijas. Jie nustatė aktyvumą tose pačiose smegenų srityse kaip ir autizmu nesergančių žmonių. Skirtumas buvo tas, kad kai kurios sritys, kurios yra svarbios galvojant apie save ir emocijas (ypač priekinė insula), autistų buvo mažiau aktyvios. Kitos smegenų sritys buvo daug aktyvesnės. Šios išvados gali paaiškinti sunkumus, kuriuos patiria autizmu sergantys žmonės, bandydami suprasti sudėtingas veido išraiškas ir emocijas (pavyzdžiui, gėdą, pavydą).

Vykdomoji funkcija

Autizmo spektro žmonės pasižymi prastesniais vykdomosios funkcijos gebėjimais. Vykdomoji funkcija - tai fizinė, emocinė ir kognityvinė savikontrolė. Tai apima veiksmų planavimą, dėmesio sutelkimą, dėmesio perkėlimą ir elgesio bei mąstymo lankstumą. Autistų gebėjimai gali pagerėti, tačiau jie išliks žemesni už autizmu nesergančių žmonių vykdomosios funkcijos gebėjimus.

Vykdomosios funkcijos problemas tikriausiai sukelia dideli smegenų tinklai. Pilkosios ir baltosios medžiagos pažeidimai turi neigiamos įtakos tam, kaip skirtingos smegenų sritys veikia kartu (funkcinė integracija). Mažesnis smegenų kūnas lemia darbinės atminties (aktyvaus atminties saugojimo, kol jos prireikia, proceso) ir veiksmų planavimo sutrikimus.

Centrinė darna

Pagrindinė darna - tai gebėjimas iš dalių sukurti visumą. Autizmu sergantiems žmonėms jis yra silpnas. Tai reiškia, kad autistai daugiau dėmesio skiria detalėms. Jie negali iš jų sukurti visumos. Nesugebėjimas atkreipti dėmesį į visumą lemia suvokimo ir kalbos sunkumus. Todėl autizmu sergantiems žmonėms paprastai reikia daugiau laiko iš aplinkos gaunamai informacijai apdoroti. Todėl jiems paprastai reikia daugiau laiko reaguoti. Tačiau autizmo spektro žmonių veikla skiriasi. Be to, sąvoka "centrinė darna" gali apimti daug tarpusavyje sąveikaujančių aspektų. Dėl to sunku rasti jo priežastį smegenyse. Kol kas nėra žinomi centrinio darnumo nerviniai koreliatai.

Šeiminiai rizikos veiksniai

Autizmo spektro sutrikimų rizika gali padidėti, jei motina nėštumo metu vartoja talidomidą, valproinę rūgštį arba vartoja per daug alkoholio. Autizmo rizika taip pat didėja priklausomai nuo tėvo ir motinos amžiaus nėštumo metu.

Mokslininkai žino, kad tėvai nesukelia vaikų autizmo dėl to, kad nepakankamai myli.

Vakcinos

Mokslininkai tikrai žino, kad vakcinos nesukelia autizmo. Vakcinos net nepadidina autizmo tikimybės, net jei autizmo rizika buvo didelė dar prieš skiepijimą.

1997 m. A. Veikfildas ir kiti mokslininkai nustatė autizmo požymių praėjus mėnesiui po to, kai buvo paskiepyti tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcina. Jie išleido straipsnį, kuriame teigė, kad autizmą sukelia MMR vakcina. Tačiau tyrimas turėjo keletą trūkumų:

1. jie neišbraukė vaikų, kurių genetinė priežastis buvo žinoma,
2. jie neįvertino vaikų gebėjimų prieš skiepijimą,
3. neuropsichologiniai ir endoskopiniai vertinimai nebuvo akli,
4. jie neturėjo kontrolinių subjektų.

Be to, joks tikėtinas biologinis mechanizmas negali paaiškinti, kaip MMR vakcina sukelia autizmą. Nuo to laiko buvo atlikta daugybė atvejų kontrolės tyrimų, skirtų vakcinų ir autizmo ryšiui ištirti. Tai reiškia, kad buvo lyginama grupė, kuri buvo paskiepyta, su grupe, kuri nebuvo skiepyta, bet, išskyrus tai, buvo identiška. Jų metu nenustatyta, kad MMR vakcinos būtų autizmo priežastis. Jie taip pat nenustatė, kad skiepai padidintų autizmo riziką.

Tėvai taip pat nerimavo, kad tiomersalis (JAV - tiomersalis - medžiaga, dėl kurios vakcinos ir kiti vaistai gali būti naudojami ilgesnį laiką) gali sukelti autizmą, nes jo sudėtyje yra gyvsidabrio. Nebuvo žinoma, kad etilgyvsidabrio kiekis vakcinose kenkia. Vis dėlto kūdikiams skirtos vakcinos, kuriose buvo gyvsidabrio, buvo išimtos iš rinkos. Nepaisant to, tiomersalis kaip autizmo priežastis biologiškai taip pat nėra biologiškai. Apsinuodijimas gyvsidabriu sukelia aiškiai kitokius simptomus nei autizmas. Vis dėlto mokslininkai atliko tyrimus šia tema. Jie nenustatė ryšio tarp tiomersalio ir autizmo.

Galiausiai buvo pasiūlyta trečioji teorija. Buvo teigiama, kad daug vakcinų vienu metu susilpnintų kūdikių imuninę sistemą. Tačiau autizmas nėra su imunine sistema susijęs sutrikimas. Be to, pavienės, taip pat ir daug vakcinų nesusilpnina imuninės sistemos.

Diagnozė

Diagnozuoti autizmą yra sudėtinga, nes nėra tokio medicininio tyrimo kaip kraujo tyrimas. Vietoj to vertinimą atlieka gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų komanda, turinti patirties autizmo srityje ir pažįstanti konkretų asmenį.

Diagnozė vaikams

Pirmą kartą patikima diagnozė gali būti nustatyta sulaukus dvejų metų. 18 ir 24 mėnesių amžiaus vaikai turėtų būti tikrinami. Pastebėjus ką nors negero, atliekamas tolesnis įvertinimas. Jo metu specialistų komanda apklausia vaiko globėjus apie vaiko elgesį ir stebi, koks jis yra įvairioje aplinkoje. Taip pat gali būti atliekamas elgesio ar fizinis įvertinimas, taip pat intelekto ar raidos testai. Dažnai diagnozei gauti labai naudinga gera, išsami vaiko anamnezė.

Diagnozė suaugusiesiems

Suaugusiesiems gali būti diagnozuojama ir suaugusiųjų, ir vaikų liga. Tai gali būti sudėtinga, nes autizmo simptomai gali sutapti su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, OKS, kurie gali būti pasireiškę suaugus. Ekspertas paprastai klausia suaugusiojo apie rūpesčius, gyvenimo iššūkius (pavyzdžiui, socialinius ar elgesio), taip pat atlieka standartizuotus šių sričių testus. Jie taip pat dažnai prašo pateikti raidos istoriją.

Diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-5)

2013 m. Amerikos psichiatrų asociacija paskelbė penktąjį Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo (DSM-V) leidimą. Kad būtų diagnozuotas autizmas, asmuo turi atitikti du standartizuotus kriterijus. Svarbu, kad asmenims simptomai turi pasireikšti nuo ankstyvosios vaikystės, net jei tie simptomai atpažįstami vėliau. Šie simptomai turi riboti kasdienį funkcionavimą. Be to, šių simptomų negalima paaiškinti intelekto sutrikimu ar raidos atsilikimu.

Autizmo spektro sutrikimui būdingi socialinės sąveikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo bei pasikartojančio elgesio sunkumai.

Gretutinės ligos

Autizmo spektro sutrikimas apima daugybę simptomų, įgūdžių ir negalios lygių. Kai kurie autistai taip pat turi mokymosi sutrikimų, psichikos sveikatos problemų ar kitų susirgimų. Tai reiškia, kad autizmas taip pat gali pasireikšti kartu su kitomis ligomis ir šių sutrikimų simptomais:

• Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
• Mokymosi negalia
• Intelekto raidos sutrikimas
• Nerimo sutrikimas
• Intelekto negalia

Pagal DSM-V autizmo diagnozę negalima oficialiai diagnozuoti kitų psichikos sutrikimų. Todėl autistui gali būti nediagnozuoti kiti psichikos sutrikimai, nes neįmanoma nustatyti gretutinės klinikinės diagnozės.

Gydymas

Kadangi autizmas yra spektras, kiekvienas autizmu sergantis žmogus yra skirtingas. Skirtingi gydymo būdai padeda skirtingiems žmonėms. Yra kelios skirtingos gydymo kategorijos. Pagrindinės iš jų yra vaistai, įvairios terapijos ir dietos. Gydymas pritaikomas atsižvelgiant į tai, ko reikia autizmu sergančiam asmeniui.

Vaistai

Vis dar neaišku, kas sukelia autizmą. Gali būti kelios priežastys. Šiuo metu galima tik sumažinti autizmo simptomus. Visiškai pasveikti nuo autizmo neįmanoma. Jei terapija negali sumažinti autizmo simptomų, papildomai naudojami vaistai. Dažnai skirtingiems autizmo simptomams gydyti vienu metu vartojami keli vaistai.

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)

Serotoninas yra cheminis pasiuntinys, kuris perduoda signalus tarp ląstelių ir yra labai svarbus normaliam funkcionavimui, pavyzdžiui, jutiminiam suvokimui, atminčiai, mokymuisi ir miegui, kurie sutrinka autistams.

Mokslininkai dar nenustatė autizmo ir serotonino ryšio, nors jiems pavyko sėkmingai gydyti autizmą SSRI, kurie stabdo ląstelių serotonino įsisavinimą, todėl daugiau jo panaudojama signalams.

Jais galima gydyti pasikartojantį elgesį, agresiją, hiperaktyvų elgesį ir pykčio protrūkius. SSRI gali turėti daug šalutinio poveikio. Paprastai vaistus geriau toleruoja suaugusieji nei vaikai. SSRI pavyzdžiai: klomipraminas, fluvoksaminas, sertralinas, venlafaksinas, trasodonas ir mirtazapinas.

Antipsichoziniai vaistai

Dopaminas yra cheminis smegenų pasiuntinys. Jis padeda atlikti judesius, išskiria hormonus ir stiprina pažintinius gebėjimus. Mokslininkai nustatė, kad padidėjus dopamino kiekiui smegenyse pablogėja autizmo simptomai. Medžiagos, padedančios sumažinti autizmo simptomus, yra antipsichoziniai vaistai. Yra dviejų rūšių antipsichoziniai vaistai. Viena iš rūšių yra tipiniai antipsichotikai. Jie blokuoja vietas, kuriose dopaminas prisijungtų prie ląstelės. Kita vertus, netipiniai antipsichoziniai vaistai blokuoja vietas, kuriose dopaminas arba serotoninas jungiasi prie ląstelės. Antipsichotiniai vaistai yra sėkmingiausias autizmo sujaudinimo gydymo būdas. Jis taip pat gali padėti sumažinti agresiją, savęs žalojimą, hiperaktyvumą ir pasikartojimą, nors gali turėti daug šalutinių poveikių. Iš pradžių antipsichotiniai vaistai buvo naudojami psichikos sutrikimams, tokiems kaip depresija, bipolinis sutrikimas ar šizofrenija, gydyti. Antipsichozinių vaistų pavyzdžiai yra haloperidolis, klozapinas, risperidonas ir paliperidonas.

Psichostimuliatoriai

Iš pradžių psichostimuliatoriai buvo vartojami tik pacientams, sergantiems dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimu. Mokslininkai nustatė, kad jie gali padėti ir autizmu sergantiems pacientams. Vaistai gali sumažinti autizmu sergančių žmonių hiperaktyvumą ir neatidumą. Vaistai gali turėti daug šalutinių poveikių. Pavyzdžiai yra metilfenidatas, klonidinas ir guanfacinas.

Dieta

Autizmu sergantys žmonės dažnai turi virškinimo organų, pavyzdžiui, skrandžio ar žarnyno, problemų. Šios problemos gali būti uždegimai, pilvo skausmas, dujų kaupimasis, viduriavimas arba bakterijų dauginimasis. Priežastys gali būti netinkama mityba, maisto netoleravimas arba alergija. Iš mitybos raciono išbraukiami konkretūs maisto produktai, sukeliantys šias problemas. Daugeliu atvejų iš maisto raciono išbraukiami produktai, kurių sudėtyje yra glitimo arba kazeino - pagrindinio pieno produktuose esančio baltymo. Daugeliu atvejų papildomai tiekiami vitaminai, mineralai ir nepakeičiamosios riebalų rūgštys. Didelė problema yra ta, kad daugelis autistų negali pasakyti, kad jiems skauda. Todėl daugelis problemų, susijusių su virškinimo organais, lieka nepastebėtos.

Terapijos

Ergoterapija

Terapija gali būti taikoma siekiant sumažinti jutiminės perkrovos sukeltą distresą. Sudaromi individualūs terapijos planai. Terapeutas stengiasi padėti autistui įvairiais aspektais.

Viena iš šio proceso dalių yra sensorinė integracija. Terapeutas padeda pacientui suprasti įvairių jutimų poveikį. Pavyzdžiui, jis gali paprašyti vaiko paciento žaisti su pirštų dažais arba rinkti objektus iš džiovintų pupelių indelio.

Kita dalis - kasdienės veiklos mokymas. Terapeutas gali padėti pacientui išmokti apsirengti, valgyti, laikytis higienos, apsipirkti ir tvarkyti finansus. Tai gali būti daroma po vieną, jei veikla apima kelis etapus, pavyzdžiui, maisto gaminimas.

Taip pat naudinga žaidimų terapija, ypač vaikams. Ji gali būti naudinga siekiant pažinti tam tikras emocijas, kurios autistams gali būti sunkios. Tai taip pat gali padėti išmokti socialinių konvencijų, pavyzdžiui, susitikus su nepažįstamuoju paduoti ranką, o ne apkabinti.

Terapija su gyvūnais

Dažnai gyvūnai pasitelkiami padėti autizmu sergantiems žmonėms. Dažniausiai naudojami šunys arba arkliai. Autizmu sergantys žmonės gali rūpintis šiais gyvūnais, juos glostyti, o žirgo atveju - net jodinėti. Tyrimai parodė, kad autisto ir gyvūnų sąveika gali sustiprinti bendravimą, sumažinti stresą, baimę, agresiją ir sumažinti autizmo simptomų sunkumą.

Muzikos terapija

Muzikos terapiją sudaro dvi dalys: Pirmoji - aktyvaus klausymosi dalis. Čia terapeutas pats kuria muziką arba groja muziką iš įrašo. Kitoje dalyje autistas gali pats kurti muziką, pavyzdžiui, groti instrumentu arba dainuoti. Muzikos terapija pagerins įvairius bendravimo aspektus.

Meno terapija

Čia paveikslams piešti naudojamos įvairios medžiagos ir technikos. Dailės terapijos tikslas - padaryti autistą lankstesnį ir ramesnį, pagerinti bendravimo, savęs vertinimo ir mokymosi įgūdžius. Terapijos poveikis gali būti ilgalaikis ir persikelti į mokyklą, darbą ar namus.

Susiję puslapiai

• Neverbalinis mokymosi sutrikimas (būdingas autizmo spektro sutrikimų turintiems žmonėms)
• Aspergerio sindromas (autizmo spektro sutrikimas)