Aspergerio sindromas: apibrėžimas, simptomai, priežastys ir pagalba
Aspergerio sindromas yra autizmo spektro sutrikimo forma, kuri veikia žmogaus socialinę sąveiką, kalbėjimą ir gebėjimą suprasti kitų žmonių elgesį bei jausmus. Aspergerio sindromas paprastai laikomas raidos sutrikimu ir nėra psichikos liga. Dažnai žmonės su Aspergerio sindromu turi vidutinį arba aukštą intelektą, gali turėti nuoširdžių interesų ir stiprių įgūdžių tam tikrose srityse. Dauguma suaugusiųjų su Aspergerio sindromu gali išmokti susirasti draugų, dirbti ir gyventi pilnavertį gyvenimą su tinkama pagalba ir prisitaikymu. Aspergerio sindromas tradiciškai priskiriamas aukšto funkcionavimo autizmo spektro sutrikimų grupei.
Simptomai
Simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, tačiau dažniausiai pasitaikantys požymiai:
- Socialinės sąveikos sunkumai: sunku pradėti ar palaikyti pokalbį, suprasti neverbalinius ženklus (mimika, gestai), užmegzti ir išlaikyti draugystes;
- Repetityvūs elgesio modeliai ir griežtos rutinos poreikis: ritualai, pasipriešinimas pokyčiams, stiprus dėmesys tvarkai;
- Intensyvūs, siauri ar neįprasti interesai: gili susidomėjimo sritis, kuriai skiriama daug laiko ir žinių;
- Klausos, šviesos ar smūgių jutiminiai padariniai (sensorinės jautrumo problemos): diskomfortas triukšme, papildomas jautrumas tekstūroms ar kvapams;
- Kalbos ypatumai: daugeliui kalba vystosi laiku, bet gali būti neįprastas intonavimas, tiesioginis bendravimas arba monotonija;
- Motorikos sunkumai: nekaislus arba klampus judesys, koordinacijos problemos;
- Emocijų atpažinimas ir reguliavimas: sunkumai įvardinant ar suprantant savo ir kitų jausmus — tai yra dažna problema, kurią apibūdina negebėjimas lengvai suprasti emocijų.
Priežastys ir diagnostika
Aspergerio sindromo tikslinės priežastys nėra visiškai aiškios — manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka genetiniai veiksniai ir ankstyvos smegenų vystymosi ypatybės. Diagnozė paprastai nustatoma remiantis ankstyvais vystymosi požymiais, elgesio stebėjimu ir specialisto (psichiatro, psichologo, vaikų neurologų arba kitų raidos specialistų) vertinimu. Pastaraisiais metais diagnostikos sistemos buvo atnaujintos — daugelyje šalių Aspergerio sindromas dabar priskiriamas platesnei autizmo spektro sutrikimų kategorijai.
Gydymas ir parama
Aspergerio sindromui tiesioginio „išgydymo“ nėra, tačiau yra daug priemonių, padedančių sumažinti sunkumus ir pagerinti kasdienį funkcionavimą:
- Elgesio ir socialinių įgūdžių mokymas — praktiniai užsiėmimai, vaidmenų žaidimai ir grupinės terapijos padeda lavinti pokalbio, bendradarbiavimo ir empatiškumo įgūdžius;
- Kognityvinė-elgesio terapija (CBT) pritaikyta autizmui — padeda valdyti nerimą, obsesinius išgyvenimus bei stiprias emocijas;
- Logopedija — jei yra bendravimo sunkumų, padeda gerinti pragmatinius (socialinius) kalbos įgūdžius;
- Ergoterapija ir sensorinė integracija — gerina kasdienius įgūdžius, motoriką ir jutiminį prisitaikymą;
- Medicininė pagalba — medikamentai, skirti tam tikriems simptomams gali būti panaudoti, pavyzdžiui, sumažinti agresiją, kontroluoti stiprų nerimą ar miego sutrikimus; vaistus skiria gydytojas pagal individualią situaciją ir gretutines problemas (nuoroda į pavyzdines simptomams, gydymo sritis);
- Švietimo ir darbo pritaikymai — individualūs ugdymo planai, aiškios instrukcijos, struktūruota darbo aplinka ir poreikiams pritaikytos užduotys padeda sėkmei mokykloje ir darbe.
Kasdienė pagalba ir patarimai šeimai
- Teikite aiškią rutiną ir iš anksto praneškite apie pokyčius;
- Mokykite socialinių situacijų modelių per vaidmenų žaidimus ir praktinius pavyzdžius;
- Suteikite erdvę intensyviems interesams — tai gali būti stipri motyvavimo ir įgūdžių ugdymo priemonė;
- Dirbkite su specialistais (psichologu, logopedu, ergoterapeutu) ir ieškokite paramos grupių — tai padeda šeimai ir pačiam žmogui prisitaikyti;
- Skatinkite savarankiškumą po truputį ir pripažinkite mažus pasiekimus;
- Venkite stigmos ir neigiamų etikečių — svarbu naudoti pagarbų, asmenį gerbiantį požiūrį.
Komorbidinės būklės
Žmonėms su Aspergerio sindromu dažnai sutinkamos kitos būklės, tokios kaip nerimo sutrikimai, depresija, ADHD, miego sutrikimai ar sensoriniai sutrikimai. Kiekvieną papildomą problemą svarbu vertinti ir gydyti atskirai, nes jos gali žymiai paveikti kasdienį gyvenimą.
Stiprybės ir perspektyvos
Asmenys su Aspergerio sindromu dažnai turi ir stipriųjų pusių: taisyklių bei detalių suvokimas, gili specializuota žinios sritis, sąžiningumas, nuoseklumas ir gebėjimas susitelkti. Su tinkama parama dauguma gali būti savarankiški, užimti prasmingą darbo vietą ir palaikyti artimus santykius.
Apibendrinant, Aspergerio sindromas yra ilgalaikis raidos bruožas, tačiau daug priemonių gali palengvinti kasdienį gyvenimą. Ankstyva diagnostika, švietimas, terapinė pagalba ir socialinė parama padeda žmonėms su šia neurologine įvairove gyventi pilnavertį gyvenimą.
Aspergerio sindromu sergantiems žmonėms dažnai būdingi riboti interesai, pavyzdžiui, šiam berniukui patinka krauti skardines.
Priežastys ir valdymas
Aspergerio sindromas gali būti pastebėtas ir diagnozuotas ankstyvoje vaikystėje. Niekas tiksliai nežino, kas jį sukelia, tačiau manoma, kad tai yra genetinė priežastis. Aspergerio sindromu sergančio asmens smegenų dalis, kontroliuojanti asmens "socialinį elgesį" (supratimą ir bendravimą su kitais žmonėmis), gali augti arba veikti kitaip. Kita smegenų dalis, kuri gali būti kitokia, yra ta, kuri kontroliuoja kai kuriuos kūno judesius, pavyzdžiui, pusiausvyrą. Šia liga sergantis asmuo gali vaikščioti ar elgtis nerangiai ir turėti sunkumų atliekant kūno veiksmus, pavyzdžiui, sportuojant. Jie taip pat gali atlikti pasikartojančius fizinius veiksmus, pavyzdžiui, krūpčioti, mosikuoti rankomis ar stuksenti kojomis. Atrodo, kad ši būklė būdinga šeimoms. Aspergerio sindromą turintys tėvai dažnai turi vaikų, kurie serga šiuo arba kitos rūšies autizmu.
Aspergerio sindromas negali būti nustatytas tiriant kraują ar žiūrint į kieno nors kūną. Gydytojas turi pasikalbėti su asmeniu ir kitais jį gerai pažįstančiais žmonėmis, stebėti, kaip asmuo juda ir elgiasi, sužinoti apie jo praeitį. Kartais gydytojas per klaidą mano, kad asmuo vietoj to serga šizofrenija, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, ADHD ar protiniu atsilikimu. Tureto sindromas su "tikais" (pasikartojančiais, nekontroliuojamais veiksmais, tokiais kaip trūkčiojimas, mirksėjimas ir kosulys) kartais pasireiškia kartu su Aspergerio sindromu. Daugelis Aspergerio sindromu sergančių žmonių taip pat turi ADHD ir (arba) OKS. Apskaičiuota, kad daugiau nei pusei žmonių, turinčių šį sindromą, taip pat būdingas ir kitas sindromas, sutrikimas, negalia, liga ar susirgimas. MSD vadove teigiama, kad "tvirti įrodymai patvirtina genetinį komponentą".
Aspergerio sindromą turintys žmonės pasižymi normaliu arba aukštu intelektu. Vaikystėje jiems gali prireikti specialios pagalbos namuose ir mokykloje, kad išmoktų socialinio elgesio. Sindromo negalima pagerinti vartojant vaistus. Šia liga sergantiems žmonėms kartais duodami vaistai, padedantys kovoti su depresija, kurią dažnai patiria šį sindromą turintys žmonės.
Aspergerio sindromu sergantiems žmonėms gali būti sunku pritapti prie kitų žmonių. Šis socialinis nerangumas vadinamas "aktyviu, bet keistu". Juo sergantys suaugusieji paprastai išmoksta pakankamai "susidorojimo įgūdžių", kad elgtųsi taip, kaip atrodo normalu, bet dažnai su keliais skirtumais. Dauguma šį sindromą turinčių žmonių gali aiškiai bendrauti su draugais ir šeima. Jiems gali būti sunkiau bendrauti su naujais žmonėmis. Sindromą turintys žmonės kartais gali atrodyti nemandagūs ar nesuinteresuoti pokalbio metu, nieko blogo nenorėdami. Jie taip pat gali būti įsitempę ar sutrikę, kai reikalai klostosi ne taip, kaip jiems norėtųsi.
Charakteristikos
Aspergerio sindromui būdingi šie bruožai:
- Įsitraukimas į ilgus, vienpusiškus pokalbius, nepastebint, ar klausytojas klausosi, ar bando pakeisti temą.
- Neįprastas neverbalinis bendravimas, pavyzdžiui, akių kontakto nebuvimas, mažai veido išraiškų arba nepatogi kūno poza ir gestai.
- Intensyvi manija vienam ar dviems konkretiems, siauriems dalykams, pavyzdžiui, beisbolo statistikai, traukinių tvarkaraščiams, orams ar gyvatėms.
- Atrodo, kad nesupranta kitų žmonių jausmų, nesugeba jų užjausti ar būti jautrūs jų jausmams.
- Sunkiai sekasi "skaityti" kitus žmones ar suprasti humorą
- Kalbėjimas monotonišku, griežtu ar neįprastai greitu balsu.
- Gali norėti būti vieni
- Užstringa savo galvose
- turi keistų minčių ir išankstinių nuostatų apie išorinį pasaulį.
- Problemos susipažįstant su naujais žmonėmis
- Nemėgsta momentinių pokyčių
- Nejaukiai jaučiasi prie žmonių, dažniausiai nepažįstamų.
- Akylai stebi detales ir pastebi smulkmenas
- laikosi savo įpročių, rutinos ir tradicijų, pavyzdžiui, visada perka tą patį maistą ir gėrimus arba vis klausosi tos pačios dainos.
Aspergerio sindromas pastebimas, kai asmuo socialinėse situacijose elgiasi kitaip. Jų socialiniai sutrikimai gali būti įvairaus lygio. Ne visi, turintys Aspergerio sindromą, yra tokio paties lygio. Šis požymis nėra vienintelis. Žmogus, kuris apskritai nemėgsta žmonių, nebūtinai turi Aspergerio sindromą. Kiti bruožai, kuriuos galima išskirti, yra tai, kad Aspergerio žmonės nekenčia bet kokių savo rutinos pokyčių. Jie taip pat nemėgsta akių kontakto. Dažniausiai jie stengiasi jo vengti. Jie žiūrės į šalį. Paprastai Aspergerio sindromu sergantys žmonės turi mažiau veido išraiškos nei visi kiti. Jiems būdinga daugybė bruožų. Jei kam nors būdingos tik kai kurios iš šių savybių, greičiausiai su jais nėra jokių problemų. Paprastai žmonės, turintys šį sindromą, linkę niūniuoti arba tarti sau įvairius garsus, kuriuos girdėjo aplinkoje, pavyzdžiui, žurnalistų balsą, žmogų per radiją, dainų žodžius, žodžius, perskaitytus dalykus arba tai, ką paprastai sako aplinkiniai. Šiuos žodžius ar frazes jie gali kartoti vis iš naujo.
Istorija
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje gydytojas Hansas Aspergeris ištyrė keletą vaikų, kurie skyrėsi nuo daugumos kitų jo pažįstamų vaikų, tačiau buvo panašūs vienas į kitą. Jis pavadino juos "mažaisiais profesoriais", nes manė, kad jie įdomūs, ir parašė apie juos knygą. Daktaras Aspergeris manė, kad jo "mažieji profesoriai" pasižymėjo kitokia asmenybe.
XX a. devintajame dešimtmetyje daktarė Lorna Wing, tyrinėdama Hanso Aspergerio darbus, sugalvojo pavadinimą "Aspergerio sindromas" žmonėms, turintiems didelės funkcijos autizmą.
1994 m. Aspergerio sindromas buvo įtrauktas į Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-IV).
2013 m. Aspergerio sindromas buvo pašalintas iš DSM.
Aspergerio liga yra vienas iš daugelio atskirų ICD autizmo sutrikimų, kuriuos vis dar galima diagnozuoti pagal ICD, tačiau DSM jie gali būti įvardyti kaip autizmo spektro sutrikimas arba autizmo sutrikimas; dėl aiškumo dažnai vadinami autizmo spektro sutrikimu. Paslaugų teikėjai, kurie naudoja DSM, gali dokumentuoti ir nurodyti jūsų ICD autizmo sutrikimą, pateikti jums papildomą DSM autizmo sutrikimą arba pateikti abiejų etikečių derinį (pvz., autizmo spektro sutrikimas "Aspergeris" 299.00 (F84.0), su specifiniu mokymosi sutrikimu, lengvas).
Statistika
Aspergerio sindromas daug dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Statistikos duomenimis, kiekvienai moteriai tenka trys vyrai.
Plačiai diskutuojama, kiek šis sindromas paplitęs, nes yra duomenų, rodančių labai skirtingus skaičius. Tačiau tikėtina, kad tai yra nuo 1 iš 250 iki 1 iš 10 000 atvejų. 2003 m. atlikta vaikų epidemiologinių tyrimų apžvalga parodė, kad autizmo atvejų skaičius svyruoja nuo 0,03 iki 4,84 iš 1000, o autizmo ir Aspergerio sindromo santykis svyruoja nuo 1,5:1 iki 16:1.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Aspergerio sindromas?
A: Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimo rūšis, turinti įtakos asmens supratimui, kalbėjimui ir bendravimui su kitais žmonėmis.
K: Kaip Aspergerio sindromas veikia asmens gebėjimą bendrauti su kitais?
A: Aspergerio sindromą turintis asmuo gali nepritapti prie kitų žmonių ir nesugebėti elgtis kaip visi kiti įvairiose socialinėse situacijose.
K: Kas yra neurotipinis (NT) sindromas?
A: Neurotipinis (NT) - tai terminas, kuris buvo sukurtas autistų bendruomenėje kaip etiketė tiems kitiems žmonėms, kurie nepriklauso autizmo spektrui.
K: Ar Aspergerio sindromas laikomas psichikos liga?
A: Manoma, kad Aspergerio sindromas pasireiškia kaip raidos sutrikimas ir nėra laikomas psichikos liga.
K: Ar dauguma suaugusiųjų, turinčių Aspergerio sindromą, gali išmokti susirasti draugų, dirbti naudingą darbą ir sėkmingai gyventi?
A: Taip, dauguma suaugusiųjų, turinčių Aspergerio sindromą, gali išmokti susirasti draugų, dirbti naudingą darbą ir sėkmingai gyventi.
K.: Koks yra vienas iš sprendimų, kuriuos Aspergerio sindromą turintys žmonės gali išbandyti, kad sumažintų tokius simptomus kaip agresija?
Atsakymas: Vienas iš sprendimų gali būti vaistai, kuriais galima apriboti įvairius simptomus, pavyzdžiui, agresiją.
Klausimas: Kokį metodą naudoja terapeutai, norėdami padėti Aspergerio sindromą turintiems žmonėms suprasti emocijas?
A: Terapeutai atlieka daugybę veiksmų, pavyzdžiui, suvaidina kokią nors emociją ir leidžia Aspergerio sindromą turintiems žmonėms atspėti, kas tai yra, kad padėtų jiems suprasti emocijas.
