Pervaziniai raidos sutrikimai (PDD): apibrėžimas, autizmo spektro tipai

Pervaziniai raidos sutrikimai (PDD) – tai viena sutrikimų grupė, kuriai priskiriami sutrikimai, paveikiantys vaiko socialinę sąveiką, kalbą, komunikaciją ir elgesį. Šiai grupei tradiciškai priklauso penki atskiri sutrikimai. Visi jie gali lėtinti vaiko gebėjimą mokytis kalbėti, suprasti kitus ir prisitaikyti prie kasdienių situacijų, taip pat sukelti elgesio ir sensorines problemas.

Penki sutrikimai:

Kitaip nepatikslintas pervazinis sutrikimas (PDD-NOS).
Autizmas
Aspergerio sindromas
Retto sindromas
Vaikystės dezintegracinis sutrikimas (CDD)

Pirmieji trys iš šių sutrikimų dažnai minimi kaip autizmo spektro sutrikimai. Pastaraisiais metais tarptautiniuose diagnostikos vadovuose (pvz., DSM‑5) dauguma šių būklių buvo sugrupuotos po bendru terminu „autizmo spektro sutrikimas (ASS)“, tačiau praktikoje ir toliau vartojami ir tradiciniai pavadinimai. Retto sindromas ir vaikystės dezintegracinis sutrikimas yra retesni ir turi savitų požymių.

Dažni požymiai ir simptomai

Vėluojanti arba ribota kalba ir bendravimas: mažai žodžių, vengiama žiūrėti į akis, sunkumai dalintis dėmesiu (joint attention).
Socialinės sąveikos sutrikimai: silpnas emocinis ryšys, sunku užmegzti draugystes, nesupranta neverbalinės komunikacijos.
Pakartotinas arba ribotas elgesys: ritualai, pasikartojantys judesiai (flapping, vingavimas), stipri priklausomybė nuo rutinų.
Sensorinės problemos: padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas garsams, šviesai, prisilietimams ar maistui.
Regresija: kai kuriems vaikams (ypač CDD ir Retto sindromui) po tam tikro normalios raidės periodo gali prasidėti įgūdžių praradimas.

Kada požymiai pasirodo

Vaiko tėvai PDD požymius gali pastebėti dar vaikui esant kūdikiui, bet įprastai aiškesni požymiai pasireiškia iki trejų metų amžiaus. Kai kuriems vaikams ankstyvieji ženklai būna subtilūs, todėl svarbu stebėti vystymosi raidą ir kreiptis į specialistus, jei kyla abejonių.

Kaip nustatomas sutrikimas

Pradinis įvertinimas: vystymosi stebėsena pas pediatrą arba šeimos gydytoją, raidos klausimynai ir ekrano testai.
Išsamus vertinimas: daugiadisciplininė specialistų komanda (psichologas, neuropediatras, logopedas, ergoterapeutas) atlieka išsamesnius testus.
Naudojami diagnostikos instrumentai: struktūrizuoti interviu ir stebėjimo priemonės, kurios padeda nustatyti socialinius, kalbinius ir elgesio kriterijus.

Priežastys

Tikslios priežastys kinta priklausomai nuo tipo. Autizmo spektro sutrikimų atsiradimą lemia sudėtingas genetinių ir aplinkos faktorių derinys. Retto sindromas dažniausiai susijęs su MECP2 genu, o vaikystės dezintegraciniam sutrikimui gali būti būdingas staigus įgūdžių praradimas po ankstyvos normalaus vystymosi fazės.

Gydymas ir parama

Nėra vieno „išgydymo“, tačiau ankstyva ir nuosekli pagalba gali labai pagerinti vaiko gebėjimus ir gyvenimo kokybę. Dažniausiai taikomos priemonės:

Elgesio terapijos (pvz., taikomoji elgesio analizė – ABA), kurios padeda lavinti socialinius įgūdžius ir mažinti problemišką elgesį.
Logopedinė terapija – kalbos ir bendravimo įgūdžiams gerinti.
Ergoterapija – kasdienių įgūdžių, sensorinės integracijos ir savarankiškumo stiprinimui.
Specialiojo ugdymo priemonės mokykloje ir individualios ugdymo programos.
Medikamentai gali būti skiriami ne pačiam PDD gydyti, bet palengvinti lydimus simptomus (pvz., nerimą, hiperaktyvumą, agresiją) – tik gydytojo paskirti.
Šeimos parama: tėvų mokymai, paramos grupės, konsultacijos dėl elgesio strategijų ir švietimo galimybių.

Kas toliau ir prognozė

Prognozė labai priklauso nuo sutrikimo tipo, jo sunkumo, ankstyvos intervencijos ir šeimos bei mokyklos paramos. Kai kurie asmenys su lengvesniais spektro sutrikimais vėliau tampa gana savarankiški ir dirba, kiti gali reikėti nuolatinės pagalbos. Svarbu individualizuotas planas ir palaikymas visą gyvenimą.

Kada kreiptis pagalbos

Jei vaikas gerai nesureaguoja į vardą, vengia akių kontakto, vėluoja kalba arba praranda anksčiau turėtus įgūdžius.
Jei pastebite pasikartojančius ir intensyvius ritualus ar elgesį, trukdantį kasdieniam gyvenimui.
Jei šeimos nariai ar pedagogai kelia susirūpinimą dėl vaiko socialinių, kalbinių ar elgesio įgūdžių.

Jeigu kyla įtarimų dėl vaiko raidos, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju arba vaikų raidos specialistu, kuris nukreips tolimesniam išsamumui ir reikalingai pagalbai.