Narkotikų priklausomybė: apibrėžimas, priežastys, simptomai ir gydymas

Narkotikų priklausomybė: sužinokite apibrėžimą, priežastis, simptomus ir veiksmingą gydymą — pagalba sergantiems ir jų artimiesiems.

Priklausomybė nuo narkotikų, dar vadinama priklausomybe nuo narkotinių medžiagų arba priklausomybės sindromu, yra būklė, kai žmogus jaučia stiprų poreikį vartoti narkotikus. Priklausomybė apima sunkumus kontroliuoti vartojimą ir elgesį, susijusį su narkotikų paieška ir vartojimu — pavyzdžiui, jausmą, kad narkotikų vartojimas yra svarbesnis už įprastesnius dalykus, tokius kaip šeima, darbas ar mokslai. Kai asmuo kurį laiką nevartoja narkotikų, jį gali ištikti abstinencijos priepuolis.

Kai žmogus yra priklausomas, dažniausiai jis būna priklausomas nuo tam tikros klasės (tam tikros rūšies) narkotikų. Pavyzdžiui: heroinas yra opiatų klasės narkotikas. Tai reiškia, kad asmuo, priklausomas nuo heroino, gali būti priklausomas ir nuo kitų opiatų, pavyzdžiui, morfino.

Sakoma, kad žmogus, kuris lengvai tampa priklausomas nuo narkotikų, yra priklausoma asmenybė. Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove priklausomybė nuo narkotikų apibrėžiama kaip psichikos sutrikimas. Priklausomybė nuo narkotikų dažnai siejama su kitais psichikos sutrikimais, pavyzdžiui, depresija, nerimo sutrikimais ar asmenybės sutrikimais.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Priklausomybė susiformuoja dėl sudėtingo biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos:

• Biologiniai faktoriai: genetinė polinkis, smegenų neurocheminiai pokyčiai, kurie keičia atlygio ir kontrolės sistemas;
• Psichologiniai veiksniai: stresas, traumos, emocijų reguliavimo problemos, asmenybės bruožai;
• Socialiniai veiksniai: artimųjų ar draugų įtaka, prieinamos medžiagos, socialinė atskirtis, sunkumai darbe ar mokykloje;
• Pradinis vartojimo kontekstas: skausmo gydymas (pvz., opiatų receptai), eksperimentavimas ar bandymas sumažinti nerimą ar depresiją gali pradėti vartojimą, kuris vėliau perauga į priklausomybę.

Simptomai ir požymiai

Priklausomybę galima atpažinti iš elgesio, emocinių bei fizinių požymių. Bendrai pastebimi simptomai:

• stiprus, nuolatinis noras vartoti narkotikus arba nesugebėjimas sumažinti vartojimo;
• tolerancija — noras didinti dozes norint pasiekti ankstesnio poveikio;
• abstinencijos simptomai (pvz., drebulys, prakaitavimas, pykinimas, miego sutrikimai, nerimas) nutraukus vartojimą;
• laiko sąnaudų padidėjimas (daug laiko skiriama narkotikų gavimui, vartojimui ar pasveikimui po jų veikimo);
• veiklos ir interesų sumažėjimas — asmuo mažina socialinę veiklą, pomėgius, darbingumą;
• tęsiamas vartojimas, nepaisant žalos sveikatai, tarpusavio santykiams ar teisinių problemų;
• finansiniai ir socialiniai sunkumai dėl narkotikų vartojimo.

Tolerancija ir abstinencija

Tolerancija reiškia, kad laikui bėgant organizmas reikalauja didesnės dozės, kad pasiektų tą patį efektą. Abstinencija — tai fiziniai ir psichologiniai simptomai, kurie atsiranda nutraukus arba sumažinus vartojamą medžiagą; intensyvumas ir trukmė priklauso nuo medžiagos rūšies ir vartojimo trukmės. Kai kam abstinencijos epizodai gali būti pavojingi gyvybei, todėl kartais reikalinga medicininė priežiūra.

Diagnozė

Diagnozė remiasi klinikine anamneze, pacientų ir artimųjų pasakojimais bei kriterijais, nurodytais diagnostikos vadovuose. Gydytojas (psichiatrą, priklausomybės specialistas) vertina vartojimo modelį, toleranciją, abstinencijos požymius ir sunkumą bei galimas gretutines psichikos ar fizines ligas.

Gydymas

Priklausomybės gydymas yra kompleksiškas ir dažnai apima kelis lygius:

• Detoksikacija (medicininis nutraukimas) — saugus abstinencijos valdymas, ypač svarbus stipriems fiziniams simptomams;
• Medikamentinė terapija — kai kuriems priklausomybių tipams yra veiksmingi vaistai (pvz., metadonas ar buprenorfinas opiatų priklausomybei, naltreksonas tam tikroms priklausomybėms), kurie mažina potraukį bei abstinencijos simptomus;
• Psichoterapija — kognityvinė elgesio terapija, motyvacinis interviu, šeimos terapija ir kitos metodikos padeda keisti elgesį, spręsti priežastis ir išvengti atkryčių;
• Reabilitacija ir palaikymas — stacionarinės arba ambulatorinės programos, socialinių įgūdžių mokymas, profesinis integravimas;
• Paramos grupės — anoniminiai narkomanai, savitarpio pagalbos grupės ir kiti bendruomeniniai tinklai suteikia emocinę paramą ir ilgalaikį palaikymą;
• Harm reduction (žalos mažinimo) priemonės — saugesnio vartojimo informacija, švirkštų mainų programos, prieiga prie naloksono, kuris padeda gelbėti nuo perdozavimo.

Prevencija ir praktiniai patarimai

• šviesti jaunimą apie narkotikų rizikas ir pasekmes;
• stiprinti problemų sprendimo, emocijų valdymo ir atsparumo stresui įgūdžius;
• skirti pakankamai dėmesio rizikos grupėms ir teikti laiku psichosocialinę paramą;
• jei vartojamas vaistas (pvz., opiatas nuo skausmo), aptarti su gydytoju alternatyvas ir aiškias vartojimo taisykles;
• jei įtariate priklausomybę artimajame, kreipkitės į specialistus — ankstyva intervencija padidina sėkmės tikimybę.

Kada kreiptis pagalbos

Kreiptis į gydytoją ar priklausomybės specialistą verta, jei:

• vartojimas pradeda trikdyti darbą, mokslą ar santykius;
• jaučiami abstinencijos simptomai ar noras sumažinti vartojimą, bet nepavyksta;
• atsiranda sveikatos problemų arba rizika perdozavimo;
• artimieji nerimauja dėl jūsų vartojimo.

Priklausomybė yra gydomas sutrikimas: su tinkama pagalba daug žmonių sugeba pasveikti, atkurti santykius ir grįžti į pilnavertį gyvenimą. Svarbu pripažinti problemą ir ieškoti profesionalios pagalbos kuo anksčiau.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra narkomanija?

K: Kas nutinka, kai priklausomybę turintis asmuo nustoja vartoti narkotikus?

K: Ar žmonės paprastai būna priklausomi nuo vienos konkrečios rūšies narkotikų?

Klausimas: Ar yra toks dalykas kaip "priklausomybę turinti asmenybė"?

K: Kaip priklausomybę nuo narkotikų apibrėžia Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas?

K: Ar dažnai tarp psichikos sutrikimų ir priklausomybės nuo narkotikų yra ryšys?

Paieška pagal raidę