Potrauminio streso sutrikimas (kartais taip pat rašomas potrauminio streso sutrikimas, dažnai sutrumpintai - PTSS) yra nerimo sutrikimas. Jis gali išsivystyti, kai žmonės yra sunkiai sužalojami arba patiria ką nors labai sukrečiančio.

PTSS skiriasi nuo trauminio streso, kuris būna ne toks intensyvus ir trumpesnis, ir nuo kovinio streso reakcijos, kuri kariams pasireiškia karo metu ir paprastai praeina. Anksčiau potrauminio streso sutrikimas buvo vadinamas įvairiais pavadinimais, pavyzdžiui, apvalkalo šokas, trauminė karo neurozė arba potrauminio streso sindromas (PTSS).

Istorijoje buvo daugybė pasakojimų apie žmones, kuriems pasireiškė dabar vadinamo potrauminio streso sutrikimo simptomai. Viename iš jų aprašomas Samuelis Pepysas, kuris 1666 m. buvo Didžiojo Londono gaisro liudininkas. "Praėjus šešiems mėnesiams po šio įvykio, jis savo dienoraštyje rašė, kad naktimis negalėjo užmigti, nes jį apėmė didžiulė gaisro baimė; vieną naktį dėl tos baimės jis negalėjo užmigti iki antros valandos nakties."

Kas sukelia PTSS?

PTSS gali išsivystyti po bet kokio labai traumuojančio įvykio, kai asmuo jaučiasi grėsminamas gyvybei ar patiria rimtą sužalojimą. Dažniausios priežastys:

  • smurtas (fizinė arba seksualinė prievarta),
  • rimti avariniai įvykiai (kelių eismo įvykiai, avarijos),
  • karinės operacijos, karo veiksmai, teroro išpuoliai,
  • stebėjimas ar buvimas katastrofų, gaisrų, potvynių liudininku,
  • staigi netektis ar artimojo žūtis.

Toks patyrimas kartu su asmeninėmis ir socialinėmis aplinkybėmis lemia, ar žmogus susirgs PTSS. Ne visi, patyrę traumą, išsivysto PTSS.

Rizikos veiksniai

  • ankstesnės traumos arba ilgalaikis stresas,
  • ankstesni psichikos sutrikimai (pvz., depresija, nerimo sutrikimai),
  • silpna socialinė parama po traumos,
  • intensyvios traumos pobūdis arba daug kartų patirta trauma,
  • jaunas amžius arba priklausomybė nuo alkoholio / narkotikų.

PTSS simptomai

Simptomai paprastai skirstomi į kelias grupes. Jie gali pasireikšti netrukus po traumos arba po kelių mėnesių ir dažnai trunka ilgiau nei mėnesį.

  • Įkyrūs prisiminimai ir potyriai: nekviesti, skaudūs prisiminimai, grįžtantys sapnai ar atgaivinimai (flashback), tarsi įvykis vyksta iš naujo.
  • Vengimo elgesys: vengimas prisiminimų, pokalbių apie įvykį, vietų ar veiklų, kurios primena traumą.
  • Neigiami pokyčiai nuotaikoje ir mąstyme: užblokuoti prisiminimai, nuolatinė baimė, kaltės ar gėdos jausmas, sumažėjusi susidomėjimo kasdieniais dalykais, atsiribojimas nuo kitų.
  • Padidėjęs budrumas ir dirglumas: miego sutrikimai, lengvas išsigandimas, pyktis, sunkumai susikaupti, rizikingas elgesys.

Kaip diagnozuojamas PTSS?

PTSS diagnozuoja gydytojas arba psichikos sveikatos specialistas, remdamasis paciento anamneze, simptomų trukme ir poveikiu kasdienei veiklai. Dažnai naudojami standartiški klausimynai (pavyzdžiui, PCL-5) ir klinikinis interviu. PTSS paprastai nustatomas, jei simptomai trunka ilgiau nei vieną mėnesį ir sukelia reikšmingą sutrikimą darbe, moksluose ar santykiuose. Trumpesnio laiko simptominis laikotarpis gali būti vertinamas kaip ūmus trauminis streso sutrikimas.

Gydymas

Efektyviausias PTSS gydymas dažniausiai yra derinys psichoterapijos ir (kai reikia) vaistų. Svarbu kreiptis anksčiau — ankstyvas pagalbos suteikimas paprastai gerina prognozę.

  • Traumos orientuota kognityvinė-elgesio terapija (CBT): apima prisiminimų perdirbimą, mnemoninius pratimus ir kognityvinį darbą su kaltės ar gėdos jausmais.
  • EMDR (desensibilizacija ir perdirbimas akių judesiais): metodas, padedantis perdirbti trauminę patirtį ir sumažinti jos emocinį krūvį.
  • Medikamentai: dažniausiai skiriami SSRI tipo vaistai (pvz., sertralinas, paroksetinas) arba retai kiti antidepresantai; jie gali sumažinti nerimą, depresiją ir hiperarousal simptomus.
  • Grupinė terapija ir palaikymas: dalijimasis patirtimi su panašius dalykus išgyvenusiais žmonėmis, artimųjų palaikymas.
  • Krizinės intervencijos: sunkesniais atvejais gali būti reikalinga intensyvesnė priežiūra ar trumpalaikė hospitalizacija, ypač jei yra savižudiškų minčių.

Savarankiška pagalba ir kasdienė priežiūra

  • reguliari miego higiena, sveika mityba ir fizinis aktyvumas,
  • atsipalaidavimo technikos — gilus kvėpavimas, progresyvus raumenų atsipalaidavimas, mindfulness,
  • riboti alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą,
  • ieškoti socialinės paramos — kalbėtis su šeima, draugais arba paramos grupėmis,
  • naudoti grounding technikas krizių metu (susitelkti į aplinkinius objektus, kvėpavimą, čia ir dabar).

Prognozė

Daugelis žmonių sulaukę tinkamos pagalbos patiria žymų simptomų sumažėjimą ir gali grįžti prie kasdienių veiklų. Kai kuriems PTSS gali būti ilgalaikis ir pasikartojantis, ypač jei kartu yra kiti psichikos sutrikimai arba trūksta paramos. Ilgalaikė terapija ir nuoseklus darbas su specialistu pagerina galimybes pasveikti.

Kada kreiptis pagalbos?

  • jei simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites ar mėnesį ir trukdo gyventi kaip anksčiau,
  • jei jaučiate intensyvų nerimą, paniką arba kyla savižudiškos mintys,
  • jei pradeda nykti darbas, mokslai, santykiai arba kyla priklausomybių problemų dėl bandymo savarankiškai „nuslopinti“ simptomus.

Konsultacija su šeimos gydytoju, psichiatru arba psichologu yra pirmas žingsnis — jie gali paskirti reikiamas tyrimo priemones, nukreipti pas specialistus ar skirti gydymą.

Prevencija

Nors visiškai išvengti PTSS kartais neįmanoma, galima sumažinti jo riziką: greita emocinė pagalba po traumos, stipri socialinė parama, prieiga prie psichikos sveikatos paslaugų bei išmoktos įveikos strategijos padeda sumažinti ilgalaikes pasekmes.