Stresas (biologija)
Stresas - tai biologijoje ir medicinoje vartojamas žodis, apibūdinantis organizmuose pastebimus pokyčius. Stresas gali būti fizinis arba psichinis. Stresas gali apibūdinti spaudimą, pavyzdžiui, žmogaus viršutinių dantų spaudimą į apatinius dantis kramtant. Stresas taip pat gali apibūdinti smūgį, kai vienas objektas atsitrenkia į kitą.
Stresas apibūdina gyvos būtybės reakciją į grėsmę ar kitus aplinkos pokyčius. Šis pokytis gali būti vadinamas "stresoriumi". Stresoriai gali būti įvairaus dydžio ir poveikio. Stresorius gali būti vidinis ir kilti iš gyvosios būtybės vidaus, pavyzdžiui, liga. Stresorius gali būti išorinis, ateinantis iš išorės, pavyzdžiui, užpuolimas.
Streso rūšys
Yra įvairių streso rūšių. Kiekvienam tipui būdingi skirtingi požymiai ir simptomai.
- ūmus: stresas sukelia tiesioginę žalą per trumpą laiką. Šio tipo streso pavyzdys - būtinybė greitai užbaigti užduotį arba išvengti automobilio avarijos.
- lėtinis: stresas sukelia nuolatinę žalą ir nusivylimą. Tokio streso pavyzdys - nuolatinis nepasitenkinimas mokykla. Šio tipo stresas nualina organizmus.
- trauminis: stresas po baisaus ir pavojingo įvykio. Šis stresas sukelia baimę. Tokio streso pavyzdys - išgyventas karas arba uraganas. Tai gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS).
Reakcija į stresą
Organizmai į stresą gali reaguoti įvairiai.
- fiziniai: organizme vykstantys pokyčiai. Pavyzdžiui, greitas širdies plakimas po kalbos sakymo.
- psichikos: pokyčiai, vykstantys galvoje. Pavyzdys - nesusikaupimo jausmas dėl sunkumų darbe.
- emociniai: organizmo emocijų pokyčiai. Pavyzdys - jaudinimasis ar nerimas dėl artėjančio egzamino.
Stresas taip pat gali lemti prisitaikymą, kuris leidžia tam tikriems organizmams geriau susidoroti su streso veiksniais. Stresas patiriamas kasdien ir yra kiekvienos gyvos būtybės gyvenimo dalis. Per didelis stresas yra blogai ir gali sukelti sveikatos problemų. Stresas turi įtakos kai kurioms fizinėms problemoms, pavyzdžiui, širdies ligoms. Stresas taip pat yra daugelio psichikos ligų, tokių kaip nerimas, ūmus streso sutrikimas ir potrauminio streso sutrikimas, priežastis. Ūmus streso sutrikimas ir potrauminio streso sutrikimas yra psichikos ligos, kurios gali pasireikšti, kai žmogus patiria kažką labai baisaus, pavyzdžiui, didelę avariją arba karą. Kitas streso sutrikimo tipas yra "psichosomatinė liga", kai asmuo turi fizinių simptomų, kuriuos sukelia ne fizinė žala, o emocinis stresas.
Streso valdymas
Su stresu galima kovoti įvairiais būdais. Vienas iš patarimų - atsitraukti nuo stresą keliančio veiksnio. Pavyzdžiui, jei stresą kelia užduotis mokykloje, naudinga padaryti pertrauką. Tokia pertrauka gali būti miegas arba hobis. Fizinis aktyvumas ir mankšta mažina stresą. Gali padėti draugų ir šeimos socialinė parama. Sveikatos priežiūros specialistai gali padėti, kai stresas yra blogas ir turi įtakos fizinei ar psichinei sveikatai. Atsipalaidavimas medituojant ir giliai kvėpuojant taip pat gali padėti suvaldyti stresą.
