Kontuzija

Simptomai

Kovinio streso reakcija gali pasireikšti įvairiais simptomais. Šie simptomai gali paveikti kario kūną (fiziniai simptomai), jausmus (emociniai simptomai) ir elgesį (elgesio simptomai). Priklausomai nuo to, kokie stiprūs yra šie simptomai, kovinio streso reakcijos žymimos nuo lengvų (nelabai sunkių) iki sunkių (labai sunkių).

Fiziniai simptomai

Lengvi simptomai

Lengvi fiziniai simptomai gali būti šie:

• Jaučiasi pavargęs
• Jausmas nerimastingas
• Prakaitavimas
• Miego sutrikimai
• Greitas širdies plakimas
• Galvos svaigimas
• Pykinimas ar vėmimas
• Viduriavimas
• Daug šlapinasi
• Ne taip greitai kaip įprastai reaguojate į įvykius.
• Burnos džiūvimas
• Įtempti raumenys

Šie simptomai gali nesukelti saugos problemų ir netrukdyti kariui dirbti. Tačiau jei karys nesulaukia pagalbos, simptomai gali tapti sunkūs.

Sunkūs simptomai

Sunkūs simptomai gali būti šie:

• Negalėjimas ramiai sėdėti ar stovėti
• Labai lengvai išsigąsta
• Drebėjimas arba drebėjimas
• Silpnumas
• Paralyžius
• Klausos sutrikimai
• Jaučiasi išsekęs
• Negalėjimas judėti
• Žiūrėjimas tiesiai į priekį į nieką nežiūrint (kartais tai vadinama "tūkstančio jardų žvilgsniu").
• Palpitacijos (širdies plakimas)
• Hiperventiliacija (per greitas kvėpavimas)
• Jausmas, kad negalite kalbėti
• Negalėjimas užmigti

Emociniai simptomai

Emociniai simptomai gali būti šie:

• Nerimo jausmas
• sunku susikaupti arba sutelkti dėmesį į ką nors
• Košmarai
• Nepasitikėjimas savimi
• Jausmas pyktis
• Jaučiate įtampą arba labai nusivylę dėl mažų dalykų.

Elgesio simptomai

Elgesio simptomai gali būti šie:

• Negalėjimas priimti sprendimų
• Gerai nekreipia dėmesio
• Nesirūpinimas daiktais
• Būti labai budriam
• Nesijaučiate motyvuoti (nenorite nieko daryti).
• Agresyvus elgesys
• Verkia
• Negalėjimas atsipalaiduoti

Kairėje esančio kareivio žvilgsnis vadinamas "tūkstančio jardų žvilgsniu". Tai gali būti kovinio streso reakcijos arba potrauminio streso sutrikimo simptomas.

Istorija

Sigmundas Freudas tyrinėjo "karo neurozės" poveikį. Jis manė, kad be didelio streso žmonės gali subalansuoti impulsus (tai, ką jie nori daryti) ir draudimus (tai, ko jie žino, kad neturėtų daryti). Tačiau jis manė, kad trauminis stresas gali sukelti galingus impulsus, kurių žmogus nebegali kontroliuoti. Jis manė, kad kovinėse situacijose tai gali paskatinti karius bėgti arba aklai pulti. Jis manė, kad kareiviai bandys sustabdyti šiuos impulsus, o tai sukels emocinius simptomus ir net fizinių gebėjimų praradimą.

Pirmasis pasaulinis karas

Pirmojo pasaulinio karo metais kovinio streso reakcija buvo vadinama "apvalkalo šoku". 1916 m. pradžioje (vos įpusėjus karui) britų kareivių, patyrusių "apvalkalo šoką", buvo labai daug. Tik nedaugelis šių karių grįžo į mūšį. Į mūšį grįžo apie 30-40 proc. į ligonines Prancūzijoje išsiųstų "apvalkalo šoko" ištiktų karių. Į Jungtinės Karalystės ligonines išsiųstų karių grįžo tik apie 4-5 %.

Dėl to buvo sukurti nauji padaliniai. Jie buvo pavadinti "Dar nediagnozuoti, nervų centrai". Šiuose centruose nebuvo vartojami tokie terminai kaip "karo neurozė" ar "apvalkalų šokas". Jie taikė naują gydymo modelį, vadinamą "PIE", skirtą kareiviams, kuriems pasireiškė kovinio streso reakcija, gydyti. "PIE" reiškė "Proximity, Immediacy, and Expectancy" (artumas, betarpiškumas ir lūkesčiai):

• Artimumas reiškė, kad kariai, kuriems pasireiškė kovinio streso reakcija, turėtų būti gydomi netoli fronto linijos (netoli kovos veiksmų vietos).
• Neatidėliotinumas reiškė, kad šie kariai turi būti gydomi iš karto, o ne tik po to, kai bus gydomi fiziškai sužeisti kariai.
• Lūkesčiai reiškė, kad kiekvienas karys žinojo, jog iš jo tikimasi grįžti į kovą.

PIE gydymo modelį sukūrė Thomas W. Salmonas. Pradėjus taikyti "PIE" gydymą, apie 80 proc. karių, gydytų "Dar nediagnozuotų, nervų centruose", grįžo į kovą. (Tačiau kai kurie iš šių karių, grįžę į kovą, nesugebėjo gerai dirbti).

Antrasis pasaulinis karas

Antrojo pasaulinio karo metu britų pajėgos nesivadovavo PIE principais. Vietoj to jos siuntė kareivius, kuriems pasireiškė reakcija į kovinį stresą, į psichiatrijos ligonines.

Jungtinių Valstijų kariuomenė nesitikėjo, kad kariai, pradėję karą, patirs streso reakcijas. Jie tikrino karius, kai jie buvo priimami į karinę tarnybą. Jie tikėjo, kad šis testavimas parodys, kurie žmonės yra "psichologiškai silpni", ir tokiems žmonėms nebus leista eiti į karą. Tačiau, kadangi kovinio streso reakcija nėra sukeliama silpnumo, tai nepasiteisino, ir daug amerikiečių karių patyrė kovinio streso reakciją.

Gydant šiuos karius, kapitonas Frederikas Hansonas vėl pradėjo taikyti PIE principus. Jis teigė, kad 70 % iš 494 jo gydytų pacientų po 48 valandų PIE gydymo grįžo į tarnybą. Generolas Omaras Bredlis (Omar Bradley) nusprendė kovinio streso reakciją vadinti "išsekimu", taip pat nusprendė "išsekusiems" kariams suteikti septynių dienų poilsį.

Pagrindinis PIE tikslas buvo grąžinti "išsekusius" karius į kovą, o ne gydyti sutrikimą sukėlusią traumą. Dėl šios priežasties daugelis karių, kurie grįžo į tarnybą - galbūt net 70 % - grįžo į nekovines pozicijas.

Korėjos karas

Per Korėjos karą JAV pradėjo taikyti PIE principus per pirmąsias 8 karo savaites. Ataskaitos rodo, kad 65-75 proc. karių, patyrusių kovinio streso reakcijas, grįžo į tarnybą. Tačiau tik 44 % jų sugebėjo atlikti savo darbą vidutiniškai ar geriau.

Vietnamo karas

Vietnamo karo pradžioje JAV kariuomenė per 8 savaites nuo karo pradžios sukūrė veiksmingas psichiatrijos tarnybas. Gydymas buvo grindžiamas PIE principais. Buvo sukurti specialūs mobilieji psichiatrijos padaliniai - kariai, kurie galėjo teikti PIE gydymą įvairiose vietose.

Karo metu nebuvo užregistruota daug kovinio streso reakcijos atvejų. Todėl daugelis žmonių manė, kad kovinio streso reakcijos nebeturės didelės reikšmės karo veiksmams.

Tačiau grįžę namo daugelis karių turėjo problemų dėl reakcijos į kovinį stresą. Dėl susvetimėjimo pradėta piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis, o tai slėpė kovinio streso reakcijas, kurios niekada nebuvo gydomos. Jei Vietnamo veteranų potrauminio streso sutrikimo rodikliai yra teisingi, PIE principai neužkirto kelio psichikos sutrikimų epidemijai.

Pirmasis Persijos įlankos karas

Jungtinių Valstijų kariuomenė į šį karą ėjo tikėdamasi didelio psichologinių aukų skaičiaus. Gydymas apėmė tradicinę psichiatriją, taip pat dėmesį šeimos problemoms. Kadangi šis karas vyko labai greitai, diagnozuoti kareiviams reakciją į kovinį stresą buvo sudėtinga.

Kai kurie vadai naudojo kovinio streso reakciją kaip pasiteisinimą, kad neleistų kariams grįžti į kariuomenę arba išmestų juos iš kariuomenės. Dėl to psichikos sveikatos problemos kariuomenėje dar labiau buvo stigmatizuojamos.

Gydymas ir diagnostika šiandien

Šiandien Jungtinių Valstijų kariuomenė naudoja akronimą BICEPS, reiškiantį trumpumą, betarpiškumą, kontaktą, laukiamumą, artumą ir paprastumą:

• Trumpumas - tai trumpas poilsio laikotarpis. Daugelis karių po šio trumpo poilsio grįžta į tarnybą. Sunkiau sergantys pacientai nukreipiami į kitą lygį.
• Nedelsiant reiškia, kad gydymas turi būti pradėtas iš karto, kai tik atsiranda simptomų.
• Ryšiai reiškia, kad gydantis karys turi turėti galimybę matytis su savo padalinio nariais. Tai gali padėti kariui ir toliau jaustis kariu ir padalinio nariu, o ne pacientu.
• Lūkesčiai reiškia, kad kariams reikia pasakyti, jog jų reakcija į stresą yra normali ir kad jie turėtų grįžti į savo dalinį.
• Artimumas (artumas) reiškia, kad kariai turėtų būti gydomi netoli savo padalinio, bet atokiau nuo fiziškai sužeistų pacientų (išskyrus atvejus, kai nieko kito neįmanoma padaryti).
• Paprastumas reiškia, kad gydymas turėtų apimti paprastus būdus, kaip pagerinti karių pasitikėjimą savimi ir fizinę sveikatą.

Šiandienos gydymas taip pat apima "5 R":

• Užtikrinti normalumą (nuraminti karius, kad jų reakcijos į stresą yra normalios).
• Poilsis
• papildykite kūno poreikius (įsitikinkite, kad karių organizmas gauna tai, ko jam reikia, pvz., pakankamai maisto ir gėrimų).
• Atkurti pasitikėjimą
• Palaikyti (palaikyti) ryšį su kitais kariais ir padaliniu

Šiandien kariai gydomi dėl jų reakcijos į kovinį stresą, o ne dėl emocinių problemų.