Kovinio streso reakcija yra medicininė problema, su kuria susiduria kai kurie kariai dėl karo traumos. Anksčiau ji buvo vadinama koviniu šoku, karo neuroze arba koviniu nuovargiu. Ji sukelia tiek psichinių, tiek fizinių problemų. Ji panaši į ūminį streso sutrikimą ir dažnai gali tapti potrauminio streso sutrikimu.

Kovinio streso reakcija ne visus veikia vienodai. Kartais dėl jos kariai būna labai nelaimingi. Kartais ji sukelia kariams sunkią negalią.

Ūmi (ankstyvoji) kovinio streso reakcijos stadija yra geriausias laikas neleisti, kad situacija pablogėtų. Nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų ankstyvosios reakcijos į kovinį stresą kariai paprastai gydomi fronto linijose, t. y. netoli mūšio vietos.

Kas tai yra ir kodėl tai vyksta

Kovinio streso reakcija – tai organizmo ir psichikos trumpalaikis, intensyvus atsakas į tiesioginę grėsmę gyvybei ar sveikatai (pvz., mūšio, sprogimo, suniokotų mokamųjų vietų patyrimo metu). Stresas veikia nervų sistemą ir gali sutrikdyti mąstymą, jutimus bei elgesį. Dažnai įtaką turi:

  • intensyvūs arba ilgalaikiai pavojingi įvykiai;
  • ankstesnės traumos ar streso patirtys;
  • fizinio nuovargio, bado ar skausmo sąlygos;
  • socialinio palaikymo trūkumas.

Dažni simptomai

Simptomai gali pasireikšti iš karto arba per kelias valandas ir apima psichinius, emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius. Jie įvairuoja intensyvumu:

  • Psichiniai ir emociniai: didelis nerimas, sumišimas, sutrikusi orientacija, bėgiškumas ar sustingimas, šoko jausmas, liūdesys, beviltiškumas;
  • Fiziniai: drebulys, širdies plakimas, prakaitavimas, pykinimas, galvos skausmas, nuovargis, miego sutrikimai;
  • Elgesio: chaotiškas elgesys arba atvirkščiai – izoliuotumas, atsisakymas veikti, sumažėjęs atsakas į instrukcijas;
  • Kognityviniai: sudėtingumas sutelkti dėmesį, atminties spragos, sprendimų priėmimo sutrikimai;
  • Ekstremalūs požymiai: dezorientacija, kliedesiai, smurtinis elgesys ar savižudiškos mintys – tai skubios pagalbos reikalaujantys atvejai.

Kaip nustatoma diagnozė

Diagnozę paprastai nustato gydytojas ar kario sveikatos specialistas įvertinęs simptomų trukmę ir sunkumą. Trumpalaikė ūmi reakcija skiriasi nuo lėtesnių arba ilgalaikių sutrikimų (pvz., potrauminio streso sutrikimo). Svarbu įvertinti:

  • simptomų atsiradimo laiką ir trukmę;
  • ar simptomai sutrikdo kasdienes funkcijas;
  • gretutines medicinines ar psichologines problemas;
  • ar egzistuoja pavojus sau ar kitiems.

Gydymas ir pirmoji pagalba

Ūmios kovinio streso reakcijos atvejais svarbu veikti greitai ir vietoje, kur įmanoma suteikti saugą bei paramą. Tradiciškai fronto linijose taikoma schema, žinoma kaip PIES (proximity, immediacy, expectancy, simplicity), kuri lietuviškai gali būti suprantama kaip:

  • Artimumas (proximity): neremti evakuacija – laikytis arti vienetų, vengiant perteklinio išskyrimo;
  • Greitumas (immediacy): reaguoti nedelsiant, kad būtų išvengta pablogėjimo;
  • Lūkesčiai (expectancy): aiškinti, kad daugeliui žmonių simptomai praeina ir kai kuriems grįžimas prie užduočių yra įmanomas;
  • Paprastumas (simplicity): paprastų priemonių taikymas: ramina, pailsėti, skysčiai, kita bazinė medicininė pagalba.

Praktiniai veiksmai fronto arba artimoje aplinkoje:

  • užtikrinti saugią, ramią vietą;
  • skubus bazinių poreikių (poilsio, šilumos, skysčių, skausmo malšinimo) patenkinimas;
  • psichologinė parama iš kolegų arba gydytojo – empatija, ramus paaiškinimas;
  • laikinas uždavinio peržiūrėjimas (nedelsiant nukelti nuo intensyvaus užduoties, jeigu reikia);
  • atsargus vaistų naudojimas – stiprių raminamųjų (pvz., benzodiazepinų) vengimas be aiškios medicininės indikacijos dėl pablogėjimo rizikos vėliau.

Ilgalaikė priežiūra

Jeigu simptomai išlieka arba didėja per kelias savaites, reikia specialistų įsikišimo. Galimos intervencijos:

  • trauktis nuo kovinės veiklos ir suteikti atsigavimo laikotarpį;
  • psichoterapija (ypač traumos fokusinės terapijos, pavyzdžiui, kognityvinė-elgesio terapija orientuota į traumą, EMDR tam tikrais atvejais);
  • farmakoterapija – jeigu reikalinga, skiriami antidepresantai (pavyzdžiui, SSRI) ar kiti vaistai pagal specialistų nurodymus;
  • grįžtamoji socialinė, šeimos parama ir reintegracijos programos;
  • ankstyva intervencija gali sumažinti persitvarkymą į potrauminį streso sutrikimą ir kitus ilgalaikius padarinius.

Prevencija ir praktiniai patarimai

  • užtikrinkite gerą fizinį pasirengimą ir poilsį, kad sumažintumėte pažeidžiamumą;
  • skatinkite vienetų tarpusavio palaikymą ir atvirą komunikaciją;
  • mokymai atpažinti ankstyvus stresinius simptomus ir psichologinės pirmosios pagalbos įgūdžiai;
  • ribokite žalingus įveikos būdus (alkoholį, narkotikus) – jie gali pagilinti problemą;
  • operacijų vadovybė turėtų numatyti aiškias procedūras, kaip reaguoti į psichologines krizes.

Kada kreiptis pagalbos skubiai

Kreipkitės skubios pagalbos, jeigu pasireiškia:

  • savižudiškos mintys ar planai;
  • stiprus dezorientacijos, kliedesių ar psichozės požymiai;
  • agresyvus, nekontroliuojamas elgesys, pavojus sau ar kitiems;
  • simptomų, kurie rimtai trukdo gebėjimui rūpintis savimi ar atlikti svarbias užduotis.

Prognozė

Daugeliui žmonių ūmi kovinio streso reakcija praeina per kelias dienas ar savaites, ypač jei suteikiama skubi parama ir sąlygos atsigauti. Kai kuriais atvejais simptomai išlieka ir gali išsivystyti į ilgalaikį sutrikimą (pvz., potrauminio streso sutrikimą), todėl svarbi ankstyva stebėsena ir, prireikus, ilgalaikė pagalba.

Svarbu pabrėžti, kad kovinio streso reakcija yra natūralus atsakas į nenormalias ir grėsmingas situacijas. Teisinga, laiku suteikta pagalba gali ženkliai sumažinti ilgalaikes pasekmes ir padėti kariui atsigauti bei sugrįžti prie funkcijų ar tarnybos, kai tai saugu.