Kas yra konservatizmas? Apibrėžimas, kilmė ir pagrindinės idėjos
Kas yra konservatizmas? Sužinokite apibrėžimą, kilmę nuo Chateaubriand’o ir Burke’o, pagrindines idėjas, skirtumus tarp tradicijų išsaugojimo, laipsniškumo ir politinių krypčių.
Konservatizmas - politinė ir socialinė minties kryptis, kuri pabrėžia atsargumą prieš skubotus ir radikalius pokyčius bei siekia išsaugoti visuomenės normas, institucijas ir tradicijas. Konservatoriai dažnai mano, kad pokyčiai turi būti vykdomi laipsniškai ir atsižvelgiant į istoriją bei patirtį — viena iš konservatizmo formų yra laipsniškumas.
Kilmė ir istorinės šaknys
Pirmą kartą šį terminą politiniame kontekste 1818 m. pavartojo François-René de Chateaubriand'as. Tai nutiko Burbonų restauracijos laikotarpiu, kai dalis politikų ir intelektualų siekė paneigti tam tikras Prancūzijos revoliucijos pasekmes ir grąžinti arba pritaikyti ankstesnes politines formas. Konservatizmas vystėsi kaip reakcija į revoliucijas, racionalistinį ir utopistinį politikos projektavimą bei staigius socialinius lūžius.
Pagrindinės idėjos
Konservatizmas nėra vienalytė doktrina — jo reikšmė priklauso nuo laiko, vietos ir konkrečių istorinių aplinkybių. Tačiau dažniausiai sutinkamos pagrindinės idėjos yra:
- Tradicijų ir institucijų vertinimas: institucijos (šeima, bažnyčia, vietos bendruomenės, teisinės struktūros) laikomos sukaupta patirtimi, kuri saugo visuomenę nuo klaidų.
- Laipsniškumas: pokyčiai turi būti atsargūs, evoliuciniai, o ne revoliuciniai.
- Skepticizmas prieš abstrakčias teorijas: šalinama idėja, kad visuomenę galima perprojektuoti pagal vieną ideologinį modelį be detalaus supratimo apie jos sudėtingumą.
- Tvarka ir autoritetas: pabrėžiama socialinė tvarka, hierarchija ir atsakomybė, kuri suteikia stabilumą.
- Nuosavybės ir rinkos vaidmuo: daug konservatorių vertina privačią nuosavybę ir rinkos mechanizmus kaip ekonominės laisvės ir gerovės šaltinį.
- Religinės ir moralinės vertybės: tradicinės religijos ir moralės normas konservatoriai dažnai laiko bendruomenės pagrindu.
Edmundo Burke'o įtaka ir pavyzdžiai Europoje
Viena ryškiausių klasikinių konservatizmo figūrų yra Edmundo Burke'o idėjos. Anglijoje išleidus jo knygą "Apmąstymai apie revoliuciją Prancūzijoje", Burke'as kritikavo revoliucinį radikalizmą, pabrėžė įsipareigojimą tradicijoms ir institucijoms bei siūlė, kad pokyčiai turi būti grindžiami atsargiu vertinimu ir rūpesčiu dėl visuomenės stabilumo. Burke'o požiūris apjungia pripažinimą, kad tam tikri pokyčiai gali būti reikalingi, kartu su įspėjimu prieš skubotus eksperimentus.
Skirtingos konservatizmo srovės
Konservatoriai nevienodi: vieni siekia, kad dabartinė tvarka išliktų, kiti nori atkurti tam tikras ankstesnes normas ar vertybes. Pavyzdžiui, Anglijoje susiformavo viena konservatorių tradicija, kuri stengėsi skatinti bendradarbiavimą tarp turtingųjų ir vargingųjų, palaikė demokratijos elementus ir tam tikrus gerovės valstybės bruožus — tai dažnai vadinama „vienos tautos“ (one‑nation) konservatizmu. Panašios tendencijos buvo pastebimos ir Prancūzijos bei kitų Europos šalių konservatorių praktikoje, kur tradicija derinama su pragmatišku socialiniu valdymu.
Konservatizmas Jungtinėse Valstijose ir kitur
Jungtinėse Valstijose konservatyvumas formavosi kitaip: čia daugelis konservatorių nerimavo dėl pernelyg didelio centralizmo, pasisakė už mažesnę vyriausybės įtaką ekonomikai, abejojo plačia gerovės valstybės plėtra ir rėmė laisvąją rinką bei verslą. Jie tikėjo, kad rinkos mechanizmai, tokie kaip atlyginimai ir kainos, gali efektyviai reguliuoti ekonominę veiklą. Ši tradicija vėliau įgavo įvairių atšakų — nuo klasikinių liberalių rinkų šalininkų iki socialiai ir kultūriškai konservatyvių judėjimų.
Konservatizmas šiandien
Modernus konservatizmas yra dinamiškas ir prisitaikantis: jis susiduria su iššūkiais, tokiais kaip globalizacija, migracija, klimato kaita ir kultūrinės permainos. Dėl to atsirado naujų formų — nuo ekologinio konservatizmo iki tautinio ir populistinio judėjimų. Nepaisant skirtumų, bendras konservatyvumo bruožas išlieka: akcentas į istoriją, institucijų svarbą ir atsargų požiūrį į radikalius pokyčius.
Apibendrinant, konservatizmas nėra vienas griežtas šablonas, o kompleksiškas idėjų ir praktikų rinkinys, kurio pagrindas — pagarba praeičiai, institucijoms ir palaipsniui vykstantiems pokyčiams.
Susiję puslapiai
- Konservatyvusis
- Politinė ekonomika
- Konstitucinė ekonomika
- Liberalizmas
- Libertarianizmas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra konservatizmas?
Atsakymas: Konservatizmas - tai politinių įsitikinimų rūšis, pabrėžianti tradicines vertybes ir besiremianti individo pastangomis išlaikyti visuomenę.
K: Kada pirmą kartą buvo pavartotas šis terminas?
A: Pirmą kartą šį terminą pavartojo François-René de Chateaubriand 1818 m., Burbonų restauracijos metu.
K: Ar konservatizmas siejamas su dešiniąja politika?
A: Taip, konservatizmas siejamas su dešiniąja politika.
K: Ar yra kokių nors konkrečių politikos krypčių, kurios laikomos konservatyviomis?
Atsakymas: Ne, nėra vienos politikos, kuri būtų laikoma konservatyvia, nes konservatizmo reikšmė priklauso nuo konkrečios vietos ir laiko.
K.: Kam paprastai prieštarauja konservatoriai?
A.: Konservatoriai paprastai kokiu nors būdu priešinasi modernizmui ir nori grįžti prie senųjų vertybių.
K: Ką Vakarų kultūroje stengiasi išlaikyti konservatoriai?
A: Vakarų kultūroje konservatoriai stengiasi išlaikyti tokius dalykus kaip organizuota religija, nuosavybės teisės, parlamentinė valdžia ir šeimos vertybės.
Ieškoti