Millard Fillmore: 13-asis JAV prezidentas — biografija ir pasiekimai

Millardas Fillmore'as (1800 m. sausio 7 d. – 1874 m. kovo 8 d.) buvo 13-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, prezidento pareigas ėjęs 1850–1853 m. Jis buvo paskutinis vigų partijos narys Baltuosiuose rūmuose ir paskutinis prezidentas, kuris nebuvo nei demokratas, nei respublikonas.

Ankstyvoji veikla ir karjera

Fillmore'as gimė Summerhill mieste (Niujorko valstija) skurdžioje ūkininko šeimoje ir buvo beveik savamokslis. Pradėjęs nuo sunkaus fizinio darbo ir mokydamasis vakarais, jis tapo mokytoju, vėliau studijavo teisę ir įgijo advokato kvalifikaciją. Prieš įžengiant į nacionalinę politiką, Fillmore dirbo vietos valdžioje ir keletą kartų buvo išrinktas į Niujorko valstijos institucijas bei kelis kartus atstovavo savo apygardai JAV Atstovų rūmuose. Jis įsitvirtino kaip pragmatiškas ir nuosaikus politikas vigų partijoje.

Viceprezidentūra ir perėmimas į prezidentus

Fillmore'as tapo viceprezidentu kartu su prezidentu Zachary Tayloru 1849 m. Tačiau 1850 m. liepos 9 d., mirus Taylorui, Fillmore'as perėmė prezidento pareigas. Jo įstatymų leidybinė ir administracinė patirtis leido greitai imtis vadovavimo užduočių, tačiau jis paveldėjo ir sudėtingą politinę aplinką – šalyje augo įtampa dėl vergovės ir naujų teritorijų statuso.

Prezidentavimo laikotarpis: sprendimai ir pasiekimai

Fillmore'o laikotarpis Baltuosiuose rūmuose pasižymėjo keliomis reikšmingomis iniciatyvomis ir ginčais:

  • Kompromisas 1850 m. – Fillmore'as pasirašė įstatymus, sudarančius vadinamąjį Kompromisą (Compromise of 1850). Šis teisės aktų rinkinys apėmė Kalifornijos priėmimą kaip laisvą valstiją, teritorijų Niujorko–Meksikos teritorijų statuso sprendimą pagal liaudies valią, Texas finansinius klausimus ir kitus punktus. Viena ginčų lydimų dalių buvo griežtinamas pabėgusių vergų sugrąžinimo (Fugitive Slave Act) taikymas – Fillmore'o administracija jį įgyvendino, o tai smarkiai suskaldė visuomenės nuomones, ypač šiaurėje.
  • Užsienio politika ir prekybos atvėrimas į Aziją – Fillmore'as siekė plėsti Amerikos prekybinius ryšius. Jo administracija parėmė ir įgali komandą, vadovaujamą admirolui Matthew C. Perry, išsiųsti misijai į Japoniją, kurios tikslas buvo atverti šalį prekybai su JAV. Ši linija vėliau prisidėjo prie Japonijos atvėrimo XIX a. 50‑aisiais.
  • Kultūra ir švietimas – pirmoji ponia Abigail Fillmore ypatingai rūpinosi švietimu ir kultūra; ji inicijavo pirmąją Baltųjų rūmų bibliotecą, kurią vėliau papildė rėmėjai ir leidiniai.

Politinis nuosmukis ir vėlesnis gyvenimas

Po kadencijos Fillmore'o padėtis vigų partijoje susilpnėjo – partija neparėmė jo kaip kandidato 1852 m., o 1856 m. Fillmore'as kandidatavo į prezidentus už Amerikos partiją (dar žinomą kaip „Know Nothing“ arba „Amerikos“ partija). Jo bandymas sugrąžinti politinį svorį baigėsi nesėkme – jis nepritraukė pakankamai paramos ir pralaimėjo. Po to Fillmore mažiau aktyviai dalyvavo nacionalinėje politikoje, tačiau liko visuomenės figūra, gyveno Bufale (Niujorko valstija) ir dalyvavo vietos iniciatyvose.

Paveldas ir vertinimas

Istorijos vertinimas Fillmore'o atžvilgiu yra mišrus. Jam priskiriama nuopelnų už laikiną JAV vienybės išsaugojimą per Kompromisą 1850 m. ir už pastangas plėsti prekybinius ryšius su Azija. Tuo pat metu jis kritikuojamas už aktyvų pabėgusių vergų sugrąžinimo įstatymo įgyvendinimą, kas padidino įtampą tarp Šiaurės ir Pietų ir prisidėjo prie tolesnio poliarizacijos prieš pilietinį karą.

Millardas Fillmore'as mirė 1874 m. kovo 8 d. Bufale. Jo prezidentavimas dažnai vertinamas kaip laikinas sprendimas sudėtingame pereinamuoju laikotarpiu JAV istorijoje – nors kai kurie jo veiksmai padėjo atitolinti atviresnius konfliktus, kiti gilino prieštaravimus, kurie galiausiai vedė prie pilietinio karo.

Ankstyvasis gyvenimas

Millardas Fillmore'as užaugo neturtingoje šeimoje. Jis sunkiai dirbo, kad jam gerai sektųsi mokykloje, ir mokėsi koledže. 1823 m. gavo advokato darbą. 1828 m. jis buvo išrinktas į Niujorko kongresą ir susirado draugų vigų partijoje. Tai padėjo jam būti išrinktam kandidatu į viceprezidentus 1848 m.

Pirmininkavimas

Būdamas viceprezidentu, Millardas Fillmore'as vadovavo Jungtinių Valstijų Senatui, kai šis kovojo dėl sprendimo dėl vergijos, susijusio su Teksasu ir Naująja Meksika.

Kai jis tapo prezidentu, vergovės klausimas buvo labai aštrus (pietinės valstijos buvo beveik nusprendusios nebebūti Jungtinių Valstijų dalimi).

Fillmore'as pasirašė 1850 m. kompromisą (penki įstatymai, kuriais buvo siekiama sušvelninti vergijos problemą, patenkinant tiek šiaurines, tiek pietines valstijas). Nors 1850 m. kompromisas padėjo šiaurinėms ir pietinėms valstijoms susitaikyti, taika netruko amžinai. 1850-ųjų pabaigoje šiaurė ir pietūs nustojo sutarti.

1850 m. rugsėjo 9 d. Kalifornija tapo JAV dalimi. Ji tapo 31-ąja valstija.

Dėl jo sprendimo pasirašyti 1850 m. kompromisą daugelis jo vigų partijos narių supyko ant jo. Jie neleido jam kandidatuoti į prezidentus 1852 m.

Jis Baltuosiuose rūmuose įkūrė pirmąją biblioteką.

Tapęs prezidentu

Po Fillmoro 14-uoju prezidentu tapo Franklinas Pierce'as. Fillmore'as gavo darbą Bafalo universitete. Fillmoras įstojo į "Nieko nežinančiųjų" partiją ir bandė vėl kandidatuoti į prezidentus, tačiau "Nieko nežinančiųjų" partijai nelabai sekėsi.

Niujorke, Bafalo mieste, prie rotušės stovi Milardo Fillmoro statula.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo 13-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas?


A: Millardas Fillmore'as buvo 13-asis JAV prezidentas.

K: Kada jis ėjo prezidento pareigas?


A: Prezidento pareigas jis ėjo 1850-1853 m.

K: Kokiai partijai jis priklausė?


A: Jis priklausė vigų partijai.

K: Kaip jis tapo prezidentu?


A: Jis tapo prezidentu 1850 m., kai mirė ankstesnis prezidentas Zachary Tayloras.

K: Ar jo partija pasirinko jį kandidatuoti 1852 m.?


A: Ne, jo partija nepasirinko jo kandidatuoti 1852 m. perrinkimo rinkimuose.
K: Ar jis kandidatavo perrinkimo rinkimuose 1856 m.? A: Taip, 1856 m. jis kandidatavo perrinkimo rinkimuose su Amerikos partija, bet pralaimėjo.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3