Millardas Fillmore'as (1800 m. sausio 7 d. – 1874 m. kovo 8 d.) buvo 13-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, prezidento pareigas ėjęs 1850–1853 m. Jis buvo paskutinis vigų partijos narys Baltuosiuose rūmuose ir paskutinis prezidentas, kuris nebuvo nei demokratas, nei respublikonas.

Ankstyvoji veikla ir karjera

Fillmore'as gimė Summerhill mieste (Niujorko valstija) skurdžioje ūkininko šeimoje ir buvo beveik savamokslis. Pradėjęs nuo sunkaus fizinio darbo ir mokydamasis vakarais, jis tapo mokytoju, vėliau studijavo teisę ir įgijo advokato kvalifikaciją. Prieš įžengiant į nacionalinę politiką, Fillmore dirbo vietos valdžioje ir keletą kartų buvo išrinktas į Niujorko valstijos institucijas bei kelis kartus atstovavo savo apygardai JAV Atstovų rūmuose. Jis įsitvirtino kaip pragmatiškas ir nuosaikus politikas vigų partijoje.

Viceprezidentūra ir perėmimas į prezidentus

Fillmore'as tapo viceprezidentu kartu su prezidentu Zachary Tayloru 1849 m. Tačiau 1850 m. liepos 9 d., mirus Taylorui, Fillmore'as perėmė prezidento pareigas. Jo įstatymų leidybinė ir administracinė patirtis leido greitai imtis vadovavimo užduočių, tačiau jis paveldėjo ir sudėtingą politinę aplinką – šalyje augo įtampa dėl vergovės ir naujų teritorijų statuso.

Prezidentavimo laikotarpis: sprendimai ir pasiekimai

Fillmore'o laikotarpis Baltuosiuose rūmuose pasižymėjo keliomis reikšmingomis iniciatyvomis ir ginčais:

  • Kompromisas 1850 m. – Fillmore'as pasirašė įstatymus, sudarančius vadinamąjį Kompromisą (Compromise of 1850). Šis teisės aktų rinkinys apėmė Kalifornijos priėmimą kaip laisvą valstiją, teritorijų Niujorko–Meksikos teritorijų statuso sprendimą pagal liaudies valią, Texas finansinius klausimus ir kitus punktus. Viena ginčų lydimų dalių buvo griežtinamas pabėgusių vergų sugrąžinimo (Fugitive Slave Act) taikymas – Fillmore'o administracija jį įgyvendino, o tai smarkiai suskaldė visuomenės nuomones, ypač šiaurėje.
  • Užsienio politika ir prekybos atvėrimas į Aziją – Fillmore'as siekė plėsti Amerikos prekybinius ryšius. Jo administracija parėmė ir įgali komandą, vadovaujamą admirolui Matthew C. Perry, išsiųsti misijai į Japoniją, kurios tikslas buvo atverti šalį prekybai su JAV. Ši linija vėliau prisidėjo prie Japonijos atvėrimo XIX a. 50‑aisiais.
  • Kultūra ir švietimas – pirmoji ponia Abigail Fillmore ypatingai rūpinosi švietimu ir kultūra; ji inicijavo pirmąją Baltųjų rūmų bibliotecą, kurią vėliau papildė rėmėjai ir leidiniai.

Politinis nuosmukis ir vėlesnis gyvenimas

Po kadencijos Fillmore'o padėtis vigų partijoje susilpnėjo – partija neparėmė jo kaip kandidato 1852 m., o 1856 m. Fillmore'as kandidatavo į prezidentus už Amerikos partiją (dar žinomą kaip „Know Nothing“ arba „Amerikos“ partija). Jo bandymas sugrąžinti politinį svorį baigėsi nesėkme – jis nepritraukė pakankamai paramos ir pralaimėjo. Po to Fillmore mažiau aktyviai dalyvavo nacionalinėje politikoje, tačiau liko visuomenės figūra, gyveno Bufale (Niujorko valstija) ir dalyvavo vietos iniciatyvose.

Paveldas ir vertinimas

Istorijos vertinimas Fillmore'o atžvilgiu yra mišrus. Jam priskiriama nuopelnų už laikiną JAV vienybės išsaugojimą per Kompromisą 1850 m. ir už pastangas plėsti prekybinius ryšius su Azija. Tuo pat metu jis kritikuojamas už aktyvų pabėgusių vergų sugrąžinimo įstatymo įgyvendinimą, kas padidino įtampą tarp Šiaurės ir Pietų ir prisidėjo prie tolesnio poliarizacijos prieš pilietinį karą.

Millardas Fillmore'as mirė 1874 m. kovo 8 d. Bufale. Jo prezidentavimas dažnai vertinamas kaip laikinas sprendimas sudėtingame pereinamuoju laikotarpiu JAV istorijoje – nors kai kurie jo veiksmai padėjo atitolinti atviresnius konfliktus, kiti gilino prieštaravimus, kurie galiausiai vedė prie pilietinio karo.