Martinas Van Burenas — aštuntasis JAV prezidentas: biografija (1782–1862)
Martinas Van Burenas (1782–1862) — aštuntasis JAV prezidentas: biografija, politinė karjera, pirmasis gimęs JAV pilietis ir jo prezidentavimo ekonominiai iššūkiai.
Martinas Van Burenas (1782 m. gruodžio 5 d. – 1862 m. liepos 24 d.) buvo aštuntasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1837–1841). Jis yra žinomas kaip pirmasis prezidentas, gimęs po Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo, taigi pirmasis, kuris gimė jau JAV piliečio teisėmis. Van Burenas buvo svarbi politinė figūra XIX a. Amerikoje — gabus partijos organizatorius, Džeksono sąjungininkas ir vienas iš Demokratų partijos kūrėjų.
Ankstyvieji metai ir išsilavinimas
Van Burenas gimė 1782 m. Kinderhuke, Niujorko valstijoje, kilęs iš angliškai kalbančių olandų šeimos. Jis kalbėjo ir gimtąja olandų tarmėle, kas formavo jo ryšius su vietos bendruomene. Jaunystėje jis studijavo teisę, dirbdamas pas teisės praktikantą (tekste paminėtas kaip Fransisą Silvestrą), ir 1803 m. buvo priimtas į advokatūros gretas — jis tapo advokatu. Teisinė praktika leido jam užmegzti politinius ryšius ir pradėti karjerą viešajame gyvenime.
Politinė karjera iki prezidentūros
Per artimuosius dešimtmečius Van Burenas aktyviai dalyvavo valstijos ir federalinėje politikoje. 1821 m. jis buvo išrinktas į Jungtinių Valstijų Senatą, kur atstovavo Niujorkui. Artimas ryšys su Andrew Jacksonu nulėmė jo pakilimą: 1820–1830 m. jis užėmė kelias svarbias pareigas ir 1829–1831 m. tapo Džeksono paskirtu valstybės sekretoriumi. Vėliau jis buvo Džeksono viceprezidento pareigose — 1832 m. rinkimuose jis buvo pasirinktas kartu su Džeksonu ir pradėjo eiti viceprezidento pareigas 1833 m.
Prezidentūra (1837–1841)
1836 m. Van Burenas laimėjo prezidento rinkimus ir 1837 m. prisiekė kaip JAV prezidentas. Jo kadenciją visų pirma pažymėjo sunki ekonominė krizė: 1837 m. prasidėjusi finansinė panika („Panic of 1837“) sukėlė bankrotus, didelį nedarbą ir ekonominę recesiją, dėl kurios Van Burenas susilaukė daug kritikos. Kaip prezidentas, jis siekė ir propagavo sprendimus, kurie, jo manymu, stabilizuotų federalinės finansų sistemos padėtį, tarp jų buvo ir idėja atskirti valdžios fondus nuo komercinių bankų — vėliau žinoma kaip nepriklausomos iždo sistemos iniciatyvos.
Politikoje Van Burenas išsiskyrė kaip puikus organizatorius ir strategas (jo retkarčiais vadindavo „Mažuoju magu“ dėl gebėjimo kurti politines koalicijas). Tačiau jo laikotarpis Baltuosiuose rūmuose dažnai vertinamas kritiškai dėl ekonominių sunkumų ir dėl to, kad jis vengė radikalių sprendimų, kurie kai kam atrodė reikalingi krizės akivaizdoje.
Vėlesnė politinė veikla ir gyvenimas
1840 m. Van Burenas pralaimėjo antrąją prezidento kadenciją — rinkimus laimėjo Williamas Henry Harrisonas. 1848 m. jis vėl stojo į prezidentinę kovą, šįkart priklausydamas Laisvosios dirvos partijai (Free Soil), kuri kėlė klausimą dėl vergovės plėtros į naujas teritorijas; Van Burenas dėl to sulaukė palaikymo tarp tų rinkėjų, kurie buvo prieš vergovės plėtrą, tačiau ir šįkart nesurinko daugumos balsų. Po pralaimėtų rinkimų jis palaipsniui pasitraukė iš aktyvios politinės kovos ir gyveno savo dvare Lindenvalde (Lindenwald) Kinderhuke, kur rūpinosi žemės ūkio reikalais ir vietine bendruomene.
Asmeninis gyvenimas ir mirtis
Van Burenas buvo vedęs ir turėjo šeimą; šeimos gyvenimas ir regioniniai ryšiai su Niujorko valstija išliko svarbūs visą jo karjerą. Jis mirė 1862 m. liepos 24 d. savo Lindenvaldo dvare nuo širdies nepakankamumo po astmos priepuolio. Lindenvaldas vėliau tapo istorinės reikšmės vieta ir priminimu apie jo vaidmenį amerikietinėje politikoje.
Paveldas
Martinas Van Burenas paliko mišrų politinį palikimą. Jis yra vertinamas kaip vienas iš pagrindinių Demokratų partijos organizatorių ir taktikų XIX a., pirmasis prezidentas, gimęs jau JAV piliečiu (piliečiu), o taip pat kaip politikas, kurio laikotarpį stipriai paveikė pasaulinės ir vietinės ekonominės jėgos. Jo sprendimus ir veiklos būdus istorikai vertina įvairiai — vieni pabrėžia jo partijos kūrimo nuopelnus ir diplomatinius gebėjimus, kiti kritikuoja reakciją į ekonominę krizę. Vis dėlto Van Burenas išlieka reikšmingu politiniu veikėju JAV istorijoje.
Ankstyvasis gyvenimas
Martinas Van Burenas gimė 1782 m. gruodžio 5 d. Kinderhuke, Niujorko valstijoje, į pietus nuo Olbanio. Van Burenas buvo trečias iš penkių vaikų. Jo tėvas Abraomas Van Burenas buvo ūkininkas ir smuklės savininkas. Jo motina buvo Maria Hoes Van Buren, olandų imigranto anūkė. Martinas Van Burenas mokėsi Kinderhooko akademijoje, esančioje kaime, kuriame gyveno. Kinderhooko akademijoje jam puikiai sekėsi anglų ir lotynų kalbos. Van Burenas paliko mokyklą, kai jam buvo 14 metų.
Kaip teisininkas
1796 m. Van Burenas pradėjo dirbti Kinderhooko mieste dirbusio advokato Fransio Silvesterio kontoroje. Jis rūpinosi biuro švara, kopijavo dokumentus ir dirbo kitus darbus. Dirbdamas ten jis mokėsi teisės. Po šešerių metų pas F. Sylvesterį jis paskutinius praktikos metus praleido Niujorko advokato Williamo P. Van Nesso kontoroje. 1803 m. Van Burenas išlaikė Niujorko valstijos advokatūros egzaminą ir tapo advokatu.
Tapęs teisininku, 1803 m. Van Burenas grįžo į Kinderhuką dirbti advokatu kartu su savo pusbroliu Džeimsu J. Van Alenu.
Po penkerių metų Van Burenas tapo Kolumbijos apygardos surogatu (teisiniu pareigūnu). Jo kadencija nebuvo nustatyta. Tai reiškia, kad Van Burenas būdavo ten tol, kol opozicinė partija sugebėdavo į jo vietą išrinkti kitą žmogų. Van Burenas šias pareigas ėjo apie penkerius metus, kol 1813 m. kovo 19 d. buvo atstatydintas.
Politinė karjera
1821-1828 m. Van Burenas atstovavo Niujorkui Jungtinių Valstijų Senate. Jis paliko Senatą ir 1829 m. tapo Niujorko gubernatoriumi. 1829 m. kovo 5 d. jam tapus gubernatoriumi, prezidentas Endriu Džeksonas paskyrė Van Bureną valstybės sekretoriumi, taigi Van Burenas gubernatoriumi buvo tik du mėnesius.
1833-1837 m. jis buvo viceprezidentas. (tuo metu Džeksonas tebebuvo prezidentas.) Taip pat buvo pagrindinis Laisvosios dirvos partijos narys ir sulaukė didelės rinkėjų paramos.
Praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Van Burenas tapo prezidentu, kilo 1837 m. finansų krizė, vadinamoji panika. Van Burenas tikėjo ribota valdžia ir nereagavo taip, kaip norėjo daugelis žmonių. Daugelis žmonių kaltino jį dėl pablogėjusios ekonomikos, ir dėl to jis tapo mažiau populiarus. Dėl savo gudrios politikos jis pelnė pravardes "Mažasis burtininkas" ir "Raudonoji lapė".
Asmeninis gyvenimas
1807 m. vasario 21 d. Van Burenas vedė pusseserę Haną Hoes. Jie kartu susilaukė penkių vaikų: Abraomą, Džoną, Martiną jaunesnįjį, Smitą ir Vinfildą Skotą.
Mirtis
1861 m. rudenį Martinas Van Burenas susirgo plaučių uždegimu. Dėl to jis buvo prikaustytas prie lovos. 1862 m. liepą Van Bureną ištiko rimtas astmos priepuolis ir jis ėmė silpti. Van Burenas mirė 1862 m. liepos 24 d. savo namuose Kinderhuke, Niujorko valstijoje, nuo širdies nepakankamumo. Jam buvo 79 metai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kada gimė Martinas Van Burenas?
A: Martinas Van Burenas gimė 1782 m. gruodžio 5 d.
K: Kur jis gimė?
A: Jis gimė Kinderhooke, Niujorko valstijoje.
Klausimas: Ką jis veikė prieš tapdamas prezidentu?
A: Prieš tapdamas prezidentu, M. Van Burenas studijavo teisę ir dirbo pas Fransisą Silvestrą, o 1803 m. tapo advokatu. 1821 m. jis buvo išrinktas Jungtinių Valstijų Senato nariu, atstovavusiu Niujorkui, o 1827 m. prezidentas Endriu Džeksonas pasirinko jį valstybės sekretoriumi.
Klausimas: Kam jis vadovavo kaip viceprezidentas?
Atsakymas: 1832-1836 m. jis buvo prezidento Andrew Jacksono viceprezidentas.
K: Kiek laiko jis ėjo prezidento pareigas?
A: Jungtinių Valstijų prezidentu jis buvo 1836-1840 m.
K: Kodėl jis yra istoriškai svarbus?
A: Jis istoriškai reikšmingas, nes yra pirmasis JAV pilietis, išrinktas prezidentu po Amerikos revoliucijos, nes iki jos visi jo pirmtakai buvo Didžiosios Britanijos pavaldiniai.
K: Kas jam nutiko po pralaimėtų 1840 m. rinkimų?
A: Pralaimėjęs 1840 m. rinkimus, Van Burenas 1848 m. vėl kandidatavo į prezidentus su Laisvosios dirvos partija, bet vėl pralaimėjo ir 1862 m. liepos 24 d. mirė dėl širdies nepakankamumo, ištiktas astmos priepuolio savo Lindenvaldo dvare.
Ieškoti