Johnas Wilkesas Boothas (1838 m. gegužės 10 d. – 1865 m. balandžio 26 d.) buvo garsus amerikiečių aktorius ir Konfederacijos šalininkas, geriausiai žinomas kaip 1865 m. balandžio 14 d. Vašingtone nužudęs JAV prezidentą Abraomą Linkolną. Boothas gimė Bel Air, Harfordo apygardoje, Merilando valstijoje, anglų imigrantų šeimoje. Iš garsios aktorių šeimos kilęs Boothas tapo plačiai žinomu teatro scenoje; jo tėvas buvo aktorius Junius Brutus Booth, o brolis – garsus aktorius Edwin Booth.
Karjera ir politinės pažiūros
Boothas ilgą laiką vaidino įvairiuose teatre ir sulaukė pripažinimo už savo vaidmenis. Per JAV pilietinį karą jis aktyviai rėmė Konfederaciją ir jautė pasipiktinimą dėl prezidento politikos, ypač dėl sprendimų, susijusių su vergų išvadavimu ir juos palengvinančiomis reformomis. Jis ypač pyko ant Linkolno už tai, kad šis rėmė buvusių vergų balsavimo teises, ir manydavo, kad prezidento mirtis gali sustiprinti Konfederacijos reikalą arba paskatinti konfliktą tęstis.
Planas ir nužudymas
Pradžioje Boothas dalyvavo bandymuose pagrobti Linkolną ir mainais išmainyti jį į Konfederacijos kalinius, bet vėliau, kūnui karui artėjant prie pabaigos, jo planai virto žudymu. 1865 m. balandžio 14 d., kai Linkolnas lankėsi spektaklyje Fordo teatre, Boothas pateko į prezidento ložę, iššovė į prezidentą iš po žiūrovų ložės ir pabėgo. Lincolnas buvo sunkiai sužalotas ir mirė kitą rytą, 1865 m. balandžio 15 d. Per nužudymą teatre taip pat buvo paleista panika: Boothas, kaip rašo liudininkai, gali būti ištaręs lotynišką frazę „Sic semper tyrannis“, nušoko nuo ložės ant scenos ir sužeidė koją šuolio metu, po to pabėgo.
Tiriamoji operacija ir persekiojimas
Po nužudymo Boothas pabėgo iš Vašingtono; jis keliavo per Merilandą ir galiausiai persikėlė į Virdžiniją. Jį persekiojo Jungtinių Valstijų kariai ir federalinės pajėgos, vedamos įvairių karininkų ir detektyvų, įskaitant karinę patranką ir ieškojimo grupes. Kartu su Boothu dalyvavo ir keletas sąmokslininkų, kurie turėjo užduotis užpulti kitus aukštus valdžios pareigūnus: Lewis Powell (sugadino valstybės sekretoriaus Williamo Sewardo šeimą), George Atzerodt (nepavyko nužudyti viceprezidento Andrew Johnsono) ir David Herold, kuris paspartino Bootho pabėgimą. Po arešto buvo suimta ir Mary Surratt – ji vėliau buvo nuteista kaip sąmokslininkė.
Bootho mirtis ir teisminės pasekmės
Praėjus 12 dienų po nužudymo, 1865 m. balandžio 26 d., Boothas buvo surastas ūkyje Virdžinijoje, žinomoje kaip Garrettų ūkis. Jį aptiko Jungtinių Valstijų kariai; prižiūrint ėmusiam sugauti, Boothas buvo sužeistas ir suimtas, bet netrukus (dalies šaltinių duomenimis – po ginklo neiškvėpimo įsakymo) jį šaudė kareivis Boston Corbett, ir Boothas mirė tą pačią dieną. Jo kūnas vėliau buvo išvežtas į Vašingtoną, kur atlikta identifikacija, o po kelių metų jį perlaidojo šeima.
Teismo procesai ir paveldas
Po nužudymo JAV valdžia surengė karinius teismus daugeliui įtariamųjų. Keli sąmokslininkai buvo nuteisti ir nurašyti mirties bausmę, tarp jų Mary Surratt, Lewis Powell, David Herold ir George Atzerodt. Kiti gavo laisvės atėmimo bausmes. Lincolnui nužudymas paliko ilgalaikį poveikį šalies istorijai: tai buvo vienas tragiškiausių įvykių JAV politinėje istorijoje, padaręs įtaką Rekonstrukcijos politikai ir tautos atminčiai.
Įvertinimas ir kontroversijos
Bootho asmenybė ir motyvai iki šiol kelia didelį susidomėjimą istorikų ir visuomenės tarpe. Jo išsilavinimas, teatro karjera ir politinės pažiūros sudarė sudėtingą paveikslą: vieni jį laiko fanatišku nusikaltėliu, kiti – apgailėtinu žmogumi, užgautu praeities pranašystėmis. Taip pat atsirado įvairių konspiracinių teorijų, teigiančių, kad Boothas suklastavo savo mirtį, tačiau istorinis konsensusas remiasi tuo, kad Boothas žuvo Garrettų ūkyje 1865 m. balandžio 26 d.
- Gimė: 1838 m. gegužės 10 d., Bel Air, Merilendas
- Nužudymas: 1865 m. balandžio 14 d., Fordo teatras, Vašingtonas (prezidentas Abraomas Linkolnas mirė kitą rytą)
- Mirtis: 1865 m. balandžio 26 d., buvo nušautas per persekiojimą Virdžinijoje
Johnas Wilkesas Boothas išliko viena labiausiai aptarinėjamų figūrų JAV istorijoje – jo veiksmai pakeitė tautos likimą ir ilgai buvo bei tebėra istorikų, teologų ir kultūros tyrinėtojų analizės objektas.

