Džonas Braunas (John Brown, 1800 m. gegužės 9 d. - 1859 m. gruodžio 2 d.)amerikiečių abolicionistas, atkakliai kovojęs prieš vergovę Jungtinėse Valstijose. Braunas tikėjo, kad vergovė yra moralinė ir dvasinė nuodėmė, todėl pateisino smurtinę rezistenciją kaip priemonę vergovės panaikinimui. Pirmą plačiai žinomą dėmesį jis pritraukė 1856 m., kai vadovavo mažoms ginkluotoms grupėms per vadinamąją "Kraujuojančio Kanzaso" krizę – tarp jų ir Pottawatomie upelio išpuolyje, kuriame buvo nužudyti keli provergoviniai gyventojai.

Kelius prie Harpers Ferry ir planai

Brauno tikslas buvo pradėti plačiau paplitusį vergų sukilimą ir sukurti prieglobstį išvadavusiems vergams pietuose. 1859 m. spalį jis vadovavo reidui į federalinį ginklų sandėlį Harpers Ferry, Virdžinijoje (dabar Vakarų Virdžinija). Braunas tikėjosi, kad užėmę sandėlį ir paviešinę ginklų atsargas, jo bendražygiai sugebės apginkluoti vietinius vergus ir pradėti masinį išsivadavimo judėjimą pietuose.

Reido eiga, suėmimas ir teisinės pasekmės

Reidas nesusilaukė tokio palaikymo, kokio tikėjosi. Nors Braunas ir jo vyrai užėmė sandėlį, priešo pasipriešinimas bei vietinių gyventojų, milicijų ir vėliau atsiųstų JAV jūrų pėstininkų veiksmai išardė jų planą. Žuvo ir buvo sužeista kelios dešimtys žmonių; septyni žuvusieji ir daugiau nei dešimt sužeistųjų buvo tarp reido dalyvių ir jų priešininkų. Per maždaug 36 valandas dauguma Brauno vyrų buvo nužudyti arba suimti.

Po suėmimo Braunas buvo nuteistas Virdžinijos teisme už kelis nusikaltimus, įskaitant kėslus kurstyti vergų maištą ir žmogžudystes. Jam 1859 m. gruodžio 2 d. buvo įvykdyta mirties bausmė pakariant už Virdžinijos valstybės išdavystę. Teismo procesas ir nuosprendis sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą tiek Šiaurėje, tiek Pietuose.

Ideologija ir asmenybė

Braunas buvo stipriai religingas žmogus; jis manė, kad Dievas skyrė jam užduotį naikinti vergovę. Jo požiūris į smurtą kaip politinį veiksmą, jo atkaklumas ir pasirengimas aukotis privertė dalį šiaurietiškos visuomenės laikyti jį didvyriu ar kankiniu, o Pietuose – teroristu ir pavojaus ženklu. Tarp jo pažįstamų ir oponentų buvo ir žymių asmenų: kai kurie abolicionistai jį gynė ar romantiškai idealizavo, kiti – atsargiai kritikavo jo taktiką.

Paveldas ir reikšmė

Brauno reidas smarkiai prisidėjo prie sustiprėjusios įtampos tarp Šiaurės ir Pietų. Daugeliui Pietų gyventojų tai buvo įrodymas, kad šiauriečiai nori įsikišti ir panaikinti jų visuomenės tvarką ginklu. Daugelis istorikų laiko Harpers Ferry vienu iš įvykių, kurie paskatino šalį link Pilietinio karo. Braunas liko prieštaringa figūra: vieni jį laiko drąsiu kankiniu, kovojusiu už lygybę, kiti – žiauriu fanatiku ar net teroristu.

  • Žinomumas: Braunas tapo simboliu radikaliems abolicionistams ir įkvėpimu vėlesnėms antivergovinėms iniciatyvoms.
  • Viešasis vertinimas: jo atminimas dalijamas – nuo garbinimo iki pasmerkimo.
  • Kultūrinė atmintis: Brauno veikla dažnai minima istorijoje, literatūroje ir mene kaip pavyzdys to, kaip moralinis įsitikinimas gali vesti prie ekstrémų veiksmų.

Jo veikla ir likimas parodė, kiek stiprios emocijos ir idealai galėjo suardyti jau ir taip susiskaldžiusią Amerikos visuomenę prieš Pilietinį karą.