Osawatomie mūšis (1856) — Džono Brauno susidūrimas Kraujuojančiame Kanzase
Osawatomie mūšis (1856): Džono Brauno lemtingas susidūrimas Kraujuojančiame Kanzase — aštrios kovos, tragedijos ir abolicionizmo istorija.
Osawatomie mūšis įvyko 1856 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienį, Osawatomie mieste, Kanzase. Tą dieną Džonas Braunas (John Brown) ir apie 40 vyrų bandė apginti miestą nuo maždaug 250–300 pasienio rufianų puolimo. Misūrio rufijonams vadovavo Džonas V. Ridas. Puolimas prasidėjo anksti ryte, kai už miesto ribų buvo nušautas Džono Brauno sūnus Frederikas Braunas — tai perspėjo Džoną Brauną ir kitus, kurie bandė ginti miestą. Nepaisant narsaus pasipriešinimo, dideli nuostoliai privertė Brauną ir kitus abolicionistus trauktis per netoliese tekančią upę. Miestas buvo apiplėštas ir sudegintas, tačiau Braunas nebuvo sučiuptas. Šis susidūrimas buvo vienas iš daugelio tarp vergijos šalininkų ir laisvųjų valstiečių per laikotarpį, vadinamą „Kraujuojančiu Kanzasu“.
Fonas
1854 m. priimtas Kansas–Nebraska aktas leido naujoms teritorijoms spręsti dėl vergijos teisėtumo balsavimu (populiarus suverenitetas). Tai sukėlė intensyvų migracijų srautą ir smurtinius susirėmimus tarp vergiją palaikančių kolonistų (dažnai remiamų iš kaimyninio Misūrio) ir į Kanzaso teritoriją atvykusių abolicionistų. Džonas Braunas tapo viena ryškiausių abolicionizmo figūrų Kanzase: jis vadovavo ginkluotam pasipriešinimui ir anksčiau 1856 m. surengė Pottawatomie užpuolimus prieš vergijos šalininkus. Osawatomie, esantis prie Marais des Cygnes upės, buvo laisvųjų pažiūrų bendruomenė ir todėl tapo rūsčios įtampos taikiniu.
Mūšio eiga
- Rytą rufijonų pajėgos, gerokai skaičiumi pranašesnės, užpuolė miestelį. Gynyboje dalyvavę Braunui ištikimi kovotojai kovojo atkakliai, nors jų buvo žymiai mažiau.
- Tarp gynėjų buvo keli žuvusieji ir sužeistieji; tarp žuvusiųjų — Frederikas Braunas, Džono Brauno sūnus, kurio mirtis dar labiau įaštrino konfliktą.
- Po intensyvių susirėmimų gynėjai pasitraukė per upę, o rufijonai surengė miesto plėšimą ir padegimus; daug pastatų buvo sunaikinta.
- Džonas Braunas vengė nelaisvės ir su likusiais kovotojais atsitraukė, vėliau pasirodydamas kitose su konfliktais susijusiose akcijose.
Pasekmės ir reikšmė
Osawatomie mūšis nebuvo didelis iš esmės karinis susidūrimas pagal žemesnių pajėgų skaičių, tačiau jis tapo simboliniu laisvųjų ir vergijos šalininkų konflikto etapu Kanzase. Štai svarbiausi padariniai:
- Žuvusių ir sužeistų skaičius bei miesto sunaikinimas sustiprino vietinę įtampą ir radikalizavo dalį abolicionistų.
- Džono Brauno vaidmuo padidino jo reputaciją ir padarė jį vienu labiausiai žinomų, tačiau prieštaringai vertinamų, veikėjų priešais vergiją.
- Incidentas parodė, kad ginčai dėl vergijos gali peraugti į atvirą smurtą — tai tapo vienu iš ankstyvųjų požymių, vedusių prie platesnio šalies susiskaldymo ir galiausiai Pilietinio karo.
Istorinė atmintis
Osawatomie mūšis dažnai minima kaip emblematiškas „Kraujuojančio Kanzaso“ laikotarpio epizodas. Vietos bendruomenės ir istorikai prisimena tiek materialines žalas, tiek žmonių kančias bei politines pasekmes. Džono Brauno veiksmai Kanzase vėliau, 1859 m., atvedė prie jo garsiojo Harpers Ferry reido, o jo paveldas iki šiol kelia diskusijas apie teisėtą sukilimą prieš neteisingumą ir apie smurto ribas politinėje kovoje.
Džono Brauno muziejus Osawatomyje, Kanzaso valstijoje - tai vieta, kur galima daugiau sužinoti apie mūšį
Pagrindinė informacija
1854 m. priėmus Kanzaso-Nebraskos aktą, Jungtinėse Valstijose pradėta vykdyti liaudies suvereniteto politika. Jis leido Kanzaso teritorijos gyventojams visuotiniu balsavimu nuspręsti, ar Kanzasas bus priimtas į Jungtines Valstijas kaip vergų, ar kaip laisva valstija. Dėl to į Kanzasą plūstelėjo abiejų pusių aktyvistai, kurie bandė paveikti balsavimo rezultatus. Dėl to prasidėjo smurto laikotarpis, kuris tęsėsi iki Amerikos pilietinio karo.
Džonas Braunas buvo abolicionistas, kuris 1855 m. spalio 7 d. atvyko į Kanzaso teritoriją, kad padėtų keliems savo sūnums, kurie ten jau buvo atvykę. Vieni jį laikė ekstremistu, kiti - kankiniu. Būdamas abolicionistas, jis bet kokią vergiją laikė amoralia. 1856 m. gegužės 24 d. naktį Braunas su keliais pasekėjais užpuolė ir nužudė penkis vyrus nedidelėje gyvenvietėje prie Potavatomio upelio netoli Manhatano, Kanzaso valstijoje. Žudynės buvo itin žiaurios. Vienas po kito gyvenvietės gyventojai buvo išvilkti iš savo namų ir sukapoti plačiakakčiais bei sušaudyti. Iki tol tarp vergovės šalininkų ir laisvųjų valstijų grupuočių nebuvo didelio kraujo praliejimo. Browno reidas sukėlė atsakomąjį smūgį.
Mūšis
Rugpjūčio viduryje Misūrio pasienio riaušininkai plėšikavo ir žudė vietovėje netoli Osawatomie. Rugpjūčio 25 d. netoliese stovyklavo apie 150 misūriečių, kurie planavo netikėtai užimti miestą. Jie buvo aptikti ir netvarkingai išvyti. Rugpjūčio 29 d. naktį prie Osawatomie priartėjo maždaug 400 rufianų būrys, kuriam vadovavo Johnas Williamas Reidas. Jie planavo pulti auštant. Maždaug tuo metu, kai turėjo prasidėti puolimas, misūriečiai, vadovaujami dvasininko Martino Vaito, susidūrė su dviem iš miesto išeinančiais vyrais. M. Vaitas atpažino, kad vienas iš jų yra Frederikas Braunas, Džono Brauno sūnus. Baltasis iš karto nušovė Brauną. Šūvį išgirdę naujakuriai perspėjo Džoną Brauną ir miestelio gyventojus. Vyrai buvo surinkti į skubią miestelio gynybą. Iš pradžių jie ketino pasinaudoti blokhauzu. Tačiau sužinojus, kad chuliganai turi patrankų, buvo nuspręsta išsidėstyti miške už Marais des Cygnes upės. Abolicionistai kurį laiką gynė miestą, bet galiausiai buvo įveikti. Jie pasitraukė ir paliko miestą Misūrio gyventojams apiplėšti ir sudeginti. Tarp buvusio Osawatomie kaimo griuvėsių liko tik keturi pastatai.
Sąskaitos
Toliau pateikiamas Johno W. Reido (vadovavusio "Border Ruffians") pasakojimas apie mūšį:
| " | CAMP BELL CREEK, rugpjūčio 31 d. Džentelmenai - užvakar vakare su 250 vyrų pajudėjau į Osawatomie fortą ir miestą - Senojo Brauno būstinę; nužygiavau keturiasdešimt mylių ir vakar, apie saulėtekio rytą, užpuoliau miestą neišsilaipinęs vyrų. Buvo sužeisti penki vyrai, bet nė vienas pavojingai - kapitonas Boyce'as, Williamas Gordonas ir dar trys. Nužudėme apie trisdešimt jų, tarp jų, be abejo, senojo Brauno sūnų ir beveik neabejotinai patį Brauną; sunaikinome visą jų amuniciją ir atsargas, o berniukai būtų sudeginę miestą. Niekuo negalėjau padėti. Mus turi palaikyti draugai. Mums reikės daugiau vyrų ir amunicijos - visų rūšių amunicijos. Nuolat šauksime: milteliai, muškietos, kulkos ir kepurės. Rašau labai skubėdamas, nes buvau balne, nuvažiavau 100 mylių ir kovojau be poilsio. Jūsų draugas, REID | " |
Maždaug po savaitės Džonas Braunas laiške žmonai rašė:
| " | Rugpjūčio 30 d. rytą Osawatomie užpuolė apie 400 žvalgų, kurių žvalgai be įspėjimo nušovė mūsų brangųjį Fredką, nes jis manė, kad jie yra laisvosios valstijos vyrai, arba, kiek mums pavyko sužinoti, buvo nušauti. Maždaug tuo pačiu metu jie nužudė dar vieną vyrą, pono Adairo pusbrolį. Tuo metu aš buvau maždaug už 3 mylių nuo namų, kur per naktį nakvojo apie 14 ar 15 vyrų, kuriuos ką tik užverbavau tarnauti pas mane kaip eilinius. Ten susirinkau, kiek galėjau, su dar 12 ar 15 vyrų ir maždaug per ¾ valandos puoliau juos iš miško su tankia paklote, su tokiomis pajėgomis mes įvarėme jiems sumaištį maždaug 15-20 minučių, per kurias, kaip sakoma, nukovėme ir sužeidėme nuo 70 iki 80 priešų, o paskui pabėgome, kiek galėjome, vienas žuvo bėgdamas, du ar trys buvo sužeisti ir dar tiek pat dingo be žinios. Per dieną taip pat buvo nužudyti keturi ar penki Laisvosios valstijos vyrai. Džeisonas drąsiai kovėsi šalia manęs ir pabėgo kartu su manimi, liko nesužeistas. Į mane pataikė iš dalies iššautas vynuogių kanistras arba šautuvo šūvis, kuris mane šiek tiek sumušė, bet rimtai nesužeidė. "Iki šiol Viešpats man padėjo", nepaisant mano nelaimių. Dabar viskas atrodo gana ramu, bet ką atneš kita valanda, negaliu pasakyti... | " |
Klausimai ir atsakymai
K: Kur vyko Osawatomie mūšis?
A: Osawatomie mūšis vyko Osawatomie mieste, Kanzaso valstijoje.
K: Kada įvyko Osawatomie mūšis?
A: Osawatomie mūšis įvyko 1856 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienį.
K: Kas vadovavo pasienio rufijonų grupei per Osawatomie mūšį?
A: Per Osawatomie mūšį pasienio riaušininkų grupei vadovavo Johnas W. Reidas.
K: Kiek vyrų buvo su Džonu Braunu per Osawatomie mūšį?
A: Per Osawatomie mūšį su Džonu Braunu buvo apie 40 vyrų.
K: Kokia buvo Osawatomie mūšio puolimo priežastis?
Atsakymas: Osawatomie mūšio metu užpuolimas įvyko dėl vergijos šalininkų ir laisvųjų valstiečių susirėmimų laikotarpiu, kuris buvo žinomas kaip "Kraujuojantis Kanzasas".
K: Kaip baigėsi Osawatomie mūšis?
A: Osawatomie mūšis baigėsi dideliais nuostoliais, privertusiais Browną ir kitus abolicionistus grįžti atgal per netoliese esančią upę; miestas buvo apiplėštas ir sudegintas, tačiau Brownas nebuvo persekiojamas.
Klausimas: Kas buvo nušautas už miesto Osawatomie mūšio pradžioje?
A: Frederikas Braunas, Džono Brauno sūnus, buvo nušautas už miesto Osawatomie mūšio pradžioje.
Ieškoti