Osawatomie mūšis įvyko 1856 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienį, Osawatomie mieste, Kanzase. Tą dieną Džonas Braunas (John Brown) ir apie 40 vyrų bandė apginti miestą nuo maždaug 250–300 pasienio rufianų puolimo. Misūrio rufijonams vadovavo Džonas V. Ridas. Puolimas prasidėjo anksti ryte, kai už miesto ribų buvo nušautas Džono Brauno sūnus Frederikas Braunas — tai perspėjo Džoną Brauną ir kitus, kurie bandė ginti miestą. Nepaisant narsaus pasipriešinimo, dideli nuostoliai privertė Brauną ir kitus abolicionistus trauktis per netoliese tekančią upę. Miestas buvo apiplėštas ir sudegintas, tačiau Braunas nebuvo sučiuptas. Šis susidūrimas buvo vienas iš daugelio tarp vergijos šalininkų ir laisvųjų valstiečių per laikotarpį, vadinamą „Kraujuojančiu Kanzasu“.

Fonas

1854 m. priimtas Kansas–Nebraska aktas leido naujoms teritorijoms spręsti dėl vergijos teisėtumo balsavimu (populiarus suverenitetas). Tai sukėlė intensyvų migracijų srautą ir smurtinius susirėmimus tarp vergiją palaikančių kolonistų (dažnai remiamų iš kaimyninio Misūrio) ir į Kanzaso teritoriją atvykusių abolicionistų. Džonas Braunas tapo viena ryškiausių abolicionizmo figūrų Kanzase: jis vadovavo ginkluotam pasipriešinimui ir anksčiau 1856 m. surengė Pottawatomie užpuolimus prieš vergijos šalininkus. Osawatomie, esantis prie Marais des Cygnes upės, buvo laisvųjų pažiūrų bendruomenė ir todėl tapo rūsčios įtampos taikiniu.

Mūšio eiga

  • Rytą rufijonų pajėgos, gerokai skaičiumi pranašesnės, užpuolė miestelį. Gynyboje dalyvavę Braunui ištikimi kovotojai kovojo atkakliai, nors jų buvo žymiai mažiau.
  • Tarp gynėjų buvo keli žuvusieji ir sužeistieji; tarp žuvusiųjų — Frederikas Braunas, Džono Brauno sūnus, kurio mirtis dar labiau įaštrino konfliktą.
  • Po intensyvių susirėmimų gynėjai pasitraukė per upę, o rufijonai surengė miesto plėšimą ir padegimus; daug pastatų buvo sunaikinta.
  • Džonas Braunas vengė nelaisvės ir su likusiais kovotojais atsitraukė, vėliau pasirodydamas kitose su konfliktais susijusiose akcijose.

Pasekmės ir reikšmė

Osawatomie mūšis nebuvo didelis iš esmės karinis susidūrimas pagal žemesnių pajėgų skaičių, tačiau jis tapo simboliniu laisvųjų ir vergijos šalininkų konflikto etapu Kanzase. Štai svarbiausi padariniai:

  • Žuvusių ir sužeistų skaičius bei miesto sunaikinimas sustiprino vietinę įtampą ir radikalizavo dalį abolicionistų.
  • Džono Brauno vaidmuo padidino jo reputaciją ir padarė jį vienu labiausiai žinomų, tačiau prieštaringai vertinamų, veikėjų priešais vergiją.
  • Incidentas parodė, kad ginčai dėl vergijos gali peraugti į atvirą smurtą — tai tapo vienu iš ankstyvųjų požymių, vedusių prie platesnio šalies susiskaldymo ir galiausiai Pilietinio karo.

Istorinė atmintis

Osawatomie mūšis dažnai minima kaip emblematiškas „Kraujuojančio Kanzaso“ laikotarpio epizodas. Vietos bendruomenės ir istorikai prisimena tiek materialines žalas, tiek žmonių kančias bei politines pasekmes. Džono Brauno veiksmai Kanzase vėliau, 1859 m., atvedė prie jo garsiojo Harpers Ferry reido, o jo paveldas iki šiol kelia diskusijas apie teisėtą sukilimą prieš neteisingumą ir apie smurto ribas politinėje kovoje.