Walt Whitman (1819 m. gegužės 31 d. – 1892 m. kovo 26 d.) – amerikiečių poetas, eseistas ir žurnalistas. Jis yra viena žymiausių XIX a. Amerikos literatūros figūrų, kurio darbai stipriai paveikė vėlesnę poetiką ir kultūrinę mintį.
Gyvenimas trumpai
Gimė Long Ailende (Netoli Hantingtono, Niujorko valstijoje). Anksti pradėjo dirbti kaip mokytojas, spaudos darbininkas ir žurnalistas, todėl gerai susipažino su kasdienio miesto gyvenimo vaizdais ir įvairiais visuomenės sluoksniais. Dvidešimto amžiaus viduryje, per Amerikos pilietinį karą, Whitmanas praleido laiką slaugydamas sužeistuosius Vašingtono ligoninėse – tai patirtis, kuri paveikė jo humanistinę pasaulėžiūrą ir kūrybą.
Kūryba ir „Žolės lapai“
Garsiausias jo eilėraščių rinkinys – "Žolės lapai" („Leaves of Grass“). Pirmą kartą jis šią knygą išleido 1855 m. savo lėšomis, o vėliau nuolat praplėtė ir perredagavo: per visą gyvenimą pasirodė kelios rinkinio redakcijos. Whitmano poezija pasižymi laisva forma (free verse), ilgomis eilutėmis, katalogavimo ir anaforų naudojimu, tiesioginiu, intymiu tonusu bei gausių sensoriškų detalumų naudojimu. Pagrindinės temos – demokratija, individo vertė, gamta, kūnas, mirtis ir atsinaujinimas.
Stilius, idėjos ir religija
Whitmano kūryboje ryškūs demokratijos idealai: jis šventino paprastą žmogų, socialinę lygybę ir asmeninę laisvę. Daugelyje eilėraščių jis skelbė pasitikėjimą žmogaus kūnu ir jutimais kaip keldu į transcendenciją. Jam taip pat darė įtaką deizmas ir įvairios liberalios religinės idėjos; Whitmanas neigė konkrečios doktrinos pranašumą ir išreiškė pagarbą skirtingoms tikėjimo formoms bei individualiai dvasinei patirčiai.
Kontroversijos ir priėmimas
„Žolės lapai“ nuo pat pasirodymo buvo vertinami kontraversiškai. Knyga sulaukė kritikų pasipiktinimo dėl atvirai išreikšto seksualumo ir intymumo – kai kurie skaitytojai ją laikė nepadoria. Tuo pačiu metu Whitmanui ir jo rinkinys pelnė nuoširdžių gerbėjų už drąsų, naują poezijos žodyną ir demokratinę viziją.
Asmeninis gyvenimas ir seksualumas
Whitmano asmeninis gyvenimas ir seksualumas ilgą laiką buvo aptarinėjami. Istorikai ir literatūros tyrinėtojai diskutuoja, ar jis buvo biseksualus ar homoseksualus, o taip pat apie tai, kokią intymią patirtį jis turėjo su vyrais. Jo eilėraščiuose — ypač skyriuje „Calamus“ iš „Žolės lapų“ — matomi stiprūs jausminiai ryšiai tarp vyrų, tačiau dėl kultūrinio konteksto ir fragmentiškų biografinių duomenų visiškai vienareikšmiškos išvados neretai išlieka diskutuotinos.
Paskutinieji metai ir palikimas
Whitmanas nuolat redagavo ir papildė „Žolės lapus“ iki gyvenimo pabaigos; sveikata jam smarkiai pablogėjo po kelių insultų ir ilgalaikių ligų, o mirė 1892 m. kovo 26 d. Po mirties jo kūryba ir idėjos stipriai paveikė XX a. poeziją, modernizmą ir socialinę literatūros kritiką. Whitmanas tapo simboliu laisvos, atviros, tiesioginės kalbos poezijoje ir demokratiškos poetinės vizijos propaguotoju.
Poveikis ir vertinimas
Jo įtaka matoma vėlesniuose anglų kalbos poetų darbuose ir pasaulinėje literatūroje: Whitmano laisvos formos linijos ir teminė atvira žmogaus ir gamtos samprata atvėrė naujas galimybes poetiniam raiškos būdui. Jo vardas dažnai minima kartu su moderniosios poezijos kūrėjais, nors vertinimai ir interpretacijos apie jo gyvenimą bei kūrybą tebėra įvairios ir kartais prieštaringos.
