Norėdami perskaityti Getisburgo kreipimąsi, žr. Getisburgo kreipimąsi Vikisvorykštėje
Getisburgo kalba – tai JAV prezidento Abraomo Linkolno kalba, pasakyta 1863 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienį, po pietų. Ji buvo ištarta per JAV pilietinį karą, pašventinant kareivių nacionalines kapines Getisburge, Pensilvanijos valstijoje. Įvykis įvyko maždaug keturi su puse mėnesio po Sąjungos pergalės prieš konfederatų kariuomenę Getisburgo mūšyje ir buvo skirta pagerbti žuvusius karius bei pabrėžti tautos tikslą ir prasmę šiame konflikte.
Kontekstas ir prasmė
Kalba buvo ištarta kaip trumpas, bet reikšmingas prisiminimas ir nacionalinės atminties aktas. Nors ceremonijoje taip pat dalyvavo garsus oratorius Edwardas Everettis, Linkolno kalba buvo žymiai trumpesnė, tačiau tapo labiausiai atpažįstamu to renginio tekstu. Linkolnas savo kalboje sutelkė dėmesį į pagrindines demokratijos vertybes: žmonių lygybę, tautos išlikimą ir pilietinio pasiaukojimo prasmę. Jis teigė, kad Pilietinis karas ne tik gina Sąjungą, bet ir siekia „naujo laisvės gimimo“, kad visi žmonės taptų tikrai lygūs vienoje suvienytoje tautoje.
Kalbos struktūra ir pagrindinės idėjos
Kalba žinoma dėl savo glaustumo ir retorinės jėgos. Ji prasideda žodžiais "Prieš aštuoniasdešimt septynis metus" (angl. "Four score and seven years ago"), kur „score“ reiškia dvidešimt metų. Linkolno pagrindinės mintys apima:
- istorinį ryšį su Nepriklausomybės deklaracija ir jos teiginiu apie žmonių lygybę;
- atrodymą, kad kapų pašventinimas — svarbus, bet nepakankamas veiksmas; tikrasis garbinimas reikalauja gyvųjų įsipareigojimo tęsti tuos idealus;
- kvietimą į tautos atsinaujinimą ir „naujo gimimo laisvės“, kad būtina užtikrinti, jog valdžia „liaudies, per liaudį ir liaudžiai“ neišnyktų nuo žemės paviršiaus.
Kalboje yra stiprūs retoriniai elementai, pavyzdžiui, pasikartojimas (anefoora) ir galingi užbaigimo posakiai — ypač garsus užbaigimas apie valdžią „of the people, by the people, for the people“ (liet. „liaudies valdžia, valdoma liaudies ir skirta liaudžiai“).
Forma ir ilgis
Skirtinguose šaltiniuose kalbos tekstas pateikiamas su nedideliais skirtumais. Kalba yra labai glausta — priklausomai nuo versijos, ji užima vos kelias minutes skaityti (paprastai apie 2 minutes) ir yra sudaryta iš maždaug 250–275 žodžių (Bliss kopijoje — apie 272 žodžių). Jos trumpumas ir aiškumas prisidėjo prie to, kad ji tapo vienu iš įsimintiniausių JAV istorijos dokumentų.
Rankraščiai ir teksto variantai
Yra keli žinomi Linkolno rankraščiai ir versijos, kurios šiek tiek skiriasi viena nuo kitos dėl skirtingų juodraščių, taisymų ir spaudos transkripcijų. Penki žinomi Getisburgo kalbos rankraščiai skiriasi kai kuriomis detalėmis, o laikraščių atspausdinimai tuo metu dar labiau įvairavo. Šie skirtumai lemia istorikų ir filologų diskusijas apie tikslius žodžius ir kalbos redakcijas, tačiau pagrindinės idėjos ir retorinė galia lieka aiškios visuose variantuose.
Poveikis ir atminimas
Getisburgo kalba tapo esmine JAV populiariosios kultūros ir politinės tradicijos dalimi. Ji dažnai cituojama pamokose apie demokratiją, inscriptions (pvz., Lincoln Memorial) ir kituose memorialuose. Jos temos — lygybė, aukos pripažinimas ir pilietinė pareiga — išliko svarbios ne tik istoriniu, bet ir dabartiniu politiniu požiūriu. Tačiau dėl minėtų rankraščių skirtumų visuomet lieka diskusijų dėl kai kurių tikslinių žodžių formuluočių.
.jpg)







.jpg)