Emancipacijos proklamacija (1863): Abrahamas Linkolnas ir vergų išlaisvinimas

Emancipacijos proklamacija (1863): Abraomas Linkolnas ir vergų išlaisvinimas — Pilietinio karo tikslas, tarptautinė įtaka ir socialinis palikimas.

Emancipacijos proklamacija buvo JAV prezidento Abraomo Linkolno įsakymas išlaisvinti vergus 10 valstijų. Jis buvo taikomas 1863 m. Amerikos pilietinio karo metu vis dar sukilusių valstijų vergams. Iš tikrųjų iš karto nebuvo išlaisvinti visi tų valstijų vergai, nes tas teritorijas vis dar kontroliavo Konfederacija. Tačiau iš karto buvo išlaisvinta mažiausiai 20 000 vergų, o Sąjungai įžengus į Konfederacijos valstijas - beveik visi 4 mln. vergų (pagal 1860 m. JAV gyventojų surašymo duomenis). Iki 1865 m. priimtos tryliktosios Jungtinių Valstijų Konstitucijos pataisos tik valstijos turėjo teisę panaikinti vergiją savo teritorijoje. Taigi Linkolnas paskelbė Proklamaciją kaip karo priemonę, vykdydamas vyriausiojo vado funkcijas.

Proklamacijoje emancipacija tapo Pilietinio karo tikslu. Ji taip pat susilpnino Anglijos ir Prancūzijos pastangas oficialiai pripažinti Konfederaciją. Sąjungos kariuomenei žengiant į sukilėlių (Konfederacijos) teritoriją, per dieną buvo išlaisvinama tūkstančiai vergų. Daugelis jų nelaukė, bet bėgo nuo savininkų, kad išsireikalautų laisvę.

Penkios vergų valstijos (pasienio valstijos) liko ištikimos Sąjungai ir nekariavo su federaline vyriausybe. Taigi Linkolnas neturėjo teisės išlaisvinti vergų tose valstijose, todėl ši proklamacija šiose valstijose nebuvo taikoma. Proklamacija taip pat nebuvo taikoma Tenesyje, taip pat Virdžinijos ir Luizianos teritorijose, kurias jau kontroliavo Sąjungos pajėgos.

Trumpas kontekstas ir teisėtas pagrindas

Prieš galutinę Proklamaciją Linkolnas paskelbė išankstinę (preliminarią) Emancipacijos proklamaciją 1862 m. rugsėjo 22 d., po mūšio prie Antietamo. Ji įspėjo, kad jei sukilusios valstijos negrįš į Sąjungą, jų vergai bus paskelbti laisvais nuo 1863 m. sausio 1 d. Galutinė Proklamacija datuota 1863 m. sausio 1 d. Linkolnas ją teisino kaip karo priemonę, paremtą savo funkcijomis vyriausiojo vado (Commander-in-Chief) teisėmis — siekiant susilpninti Konfederaciją ir sutriuškinti sukilimą.

Kas būtent buvo paskelbta?

• Proklamacija skelbė, kad visi vergai tose Konfederacijos teritorijose, kurios tuo metu buvo sukilusios prieš federalinę valdžią, "nuo tos dienos, toliau ir amžinai" yra laisvi.
• Ji neatkūrė laisvės automatiškai ten, kur federalinė valdžia jau kontroliavo vietoves, ir nebuvo taikoma pasienio valstijoms, kurios liko ištikimos Sąjungai.
• Proklamacija taip pat leido imti vergus į kariuomenę: pradėtas formuoti Juodųjų laisvųjų vyrų (vėliau žinomų kaip United States Colored Troops — USCT) verbavimas.

Apribojimai ir praktinis įgyvendinimas

Nors Proklamacija turėjo didelę moralinę ir politinę reikšmę, jos teisėtas poveikis iš esmės priklausė nuo to, ar Sąjunga sugebės įsitvirtinti sukilusių teritorijų dalyse. Dėl to pradžioje laisvė pradėjo būti taikoma tik ten, kur įžengdavo Sąjungos pajėgos. Tie ribojimai lėmė, kad formaliai vergija buvo panaikinta visoje šalyje tik tryliktąja pataisa, ratifikuota 1865 m.

Skaičiai ir ugniasienė diplomatinėms pastangoms

Proklamacija paskatino tūkstančių vergų bėgimą į Sąjungos linijas; kai kurie skaičiavimai mini, kad netrukus po paskelbimo iš karto išlaisvinta mažiausiai 20 000 žmonių, o vėliau beveik visi maždaug 4 milijonai vergų tapo laisvi, kai baigėsi karo veiksmų kontrolė. Be to, Proklamacija smarkiai sumažino Europos galių — ypač Anglijos ir Prancūzijos — norą pripažinti Konfederaciją, nes prekybiniai ir politiniai interesai būtų susiję su antiverginėmis nuostatomis ir viešąja nuomone šiose šalyse.

Visuomenės reakcijos ir paveldas

Reakcijos JAV buvo įvairios: abolicionistai sveikino Proklamaciją kaip žingsnį link nuolatinės laisvės, tačiau daugelis norėjo platesnio pataisymo, apimančio ir pasienio valstijas. Kai kurie konservatoriai ir vergvaldžiai ją pasmerkė kaip neteisėtą ir kenksmingą nacionaliniam vientisumui. Proklamacija taip pat atvėrė kelią juodaodžių kareivių tarnybai — per karą maždaug 180 000 juodaodžių vyrų tarnavo Sąjungos pajėgose, reikšmingai prisidėdami prie pergalės.

Galutinis ir visiškas vergijos panaikinimas įvyko tik priėmus 13-ąją Konstitucijos pataisą (ratifikuota 1865 m.), bet Emancipacijos proklamacija išliko svarbi kaip politinis ir simbolinis posūkis — žingsnis nuo karo tikslų link platesnės žmogaus teisių transformacijos Amerikoje.

Skelbimas

Proklamaciją sudarė dvi dalys. 1862 m. rugsėjo 22 d. Linkolnas pareiškė, kad per 100 dienų išlaisvins visus vergus tose teritorijose, kurių tuo metu nekontroliavo Sąjunga. 1863 m. sausio 1 d. jis įvardijo dešimt valstijų, kuriose proklamacija bus taikoma: Teksasas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Džordžija, Alabama, Misisipė, Arkanzasas, Virdžinija, Kentukis ir Luiziana. Penkioms pasienio valstijoms, kuriose vergija tebebuvo legali, ši nuostata buvo netaikoma, todėl jos nebuvo įvardytos, nes liko lojalios Sąjungai ir nebuvo sukilusios. Tenesis taip pat nebuvo įvardytas, nes Sąjungos pajėgos jau buvo atgavusios kontrolę. Kelios Virdžinijos apygardos, kurios atsiskyrė nuo šios valstijos ir sudarė naują Vakarų Virdžinijos valstiją, taip pat kelios parapijos aplink Naująjį Orleaną Luizianoje buvo specialiai atleistos. Kita pastraipa yra citata iš Emancipacijos proklamacijos.

“

. ... visi asmenys, laikomi vergais bet kurioje valstijoje ar nustatytoje valstijos dalyje, kurios gyventojai tuo metu bus sukilę prieš Jungtines Valstijas, bus laisvi nuo tada, nuo šiol ir visiems laikams, o Jungtinių Valstijų vykdomoji valdžia, įskaitant jos karinę ir jūrų valdžią, pripažins ir palaikys tokių asmenų laisvę ir nesiims jokių veiksmų tokiems asmenims represuoti. Arkanzasas, Teksasas, Luiziana [išskyrus kai kurias nurodytas parapijas], Misisipė, Alabama, Florida, Džordžija, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina ir Virdžinija (išskyrus keturiasdešimt aštuonias apygardas, pavadintas Vakarų Virdžinija [ir kai kurias kitas VA apygardas]).

”

Tik nedidelė dalis vergų, kurie jau buvo už Sąjungos linijos, buvo išlaisvinti iš karto. Sąjungos pajėgoms žengiant į priekį, beveik visi keturi milijonai vergų buvo faktiškai išlaisvinti. Kai kurie buvę vergai įstojo į Sąjungos kariuomenę.

Dar nepasibaigus karui, kai kurios pasienio valstijos, kurioms buvo taikoma išimtis, panaikino vergiją savo teritorijose. Nors Proklamacija išlaisvino vergus, ji nepadarė vergijos neteisėtos. Todėl Linkolnas inicijavo konstitucijos pataisą, kad vergija būtų uždrausta. Tryliktoji pataisa, pagal kurią vergija tapo neteisėta visoje Jungtinių Valstijų teritorijoje, buvo priimta 1865 m. pabaigoje, praėjus aštuoniems mėnesiams po Linkolno nužudymo.

Teritorijos, kurioms taikoma Emancipacijos proklamacija, pažymėtos raudonai. Vergų turėtos teritorijos, kurioms ši proklamacija netaikoma, pažymėtos mėlynai.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Emancipacijos proklamacija?

K: Kiek vergų buvo išlaisvinta iš karto?

K: Kiek vergų galiausiai buvo išlaisvinta po Emancipacijos proklamacijos?

K: Kas galėjo panaikinti vergiją iki 1865 m.?

K: Kokį vaidmenį vaidino Linkolnas, paskelbdamas proklamaciją?

K: Kokį poveikį tai turėjo Anglijos ir Prancūzijos pastangoms pripažinti Konfederaciją?

K: Kurių valstijų šis paskelbimas nepaveikė?

Paieška pagal raidę