Emancipacijos aktas
Emancipacijos proklamacija buvo JAV prezidento Abraomo Linkolno įsakymas išlaisvinti vergus 10 valstijų. Jis buvo taikomas 1863 m. Amerikos pilietinio karo metu vis dar sukilusių valstijų vergams. Iš tikrųjų iš karto nebuvo išlaisvinti visi tų valstijų vergai, nes tas teritorijas vis dar kontroliavo Konfederacija. Tačiau iš karto buvo išlaisvinta mažiausiai 20 000 vergų, o Sąjungai įžengus į Konfederacijos valstijas - beveik visi 4 mln. vergų (pagal 1860 m. JAV gyventojų surašymo duomenis). Iki 1865 m. priimtos tryliktosios Jungtinių Valstijų Konstitucijos pataisos tik valstijos turėjo teisę panaikinti vergiją savo teritorijoje. Taigi Linkolnas paskelbė Proklamaciją kaip karo priemonę, vykdydamas vyriausiojo vado funkcijas.
Proklamacijoje emancipacija tapo Pilietinio karo tikslu. Ji taip pat susilpnino Anglijos ir Prancūzijos pastangas oficialiai pripažinti Konfederaciją. Sąjungos kariuomenei žengiant į sukilėlių (Konfederacijos) teritoriją, per dieną buvo išlaisvinama tūkstančiai vergų. Daugelis jų nelaukė, bet bėgo nuo savininkų, kad išsireikalautų laisvę.
Penkios vergų valstijos (pasienio valstijos) liko ištikimos Sąjungai ir nekariavo su federaline vyriausybe. Taigi Linkolnas neturėjo teisės išlaisvinti vergų tose valstijose, todėl ši proklamacija šiose valstijose nebuvo taikoma. Proklamacija taip pat nebuvo taikoma Tenesyje, taip pat Virdžinijos ir Luizianos teritorijose, kurias jau kontroliavo Sąjungos pajėgos.
Priešiška karikatūra apie Linkolno proklamacijos rašymą
Skelbimas
Proklamaciją sudarė dvi dalys. 1862 m. rugsėjo 22 d. Linkolnas pareiškė, kad per 100 dienų išlaisvins visus vergus tose teritorijose, kurių tuo metu nekontroliavo Sąjunga. 1863 m. sausio 1 d. jis įvardijo dešimt valstijų, kuriose proklamacija bus taikoma: Teksasas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Džordžija, Alabama, Misisipė, Arkanzasas, Virdžinija, Kentukis ir Luiziana. Penkioms pasienio valstijoms, kuriose vergija tebebuvo legali, ši nuostata buvo netaikoma, todėl jos nebuvo įvardytos, nes liko lojalios Sąjungai ir nebuvo sukilusios. Tenesis taip pat nebuvo įvardytas, nes Sąjungos pajėgos jau buvo atgavusios kontrolę. Kelios Virdžinijos apygardos, kurios atsiskyrė nuo šios valstijos ir sudarė naują Vakarų Virdžinijos valstiją, taip pat kelios parapijos aplink Naująjį Orleaną Luizianoje buvo specialiai atleistos. Kita pastraipa yra citata iš Emancipacijos proklamacijos.
| “ | . ... visi asmenys, laikomi vergais bet kurioje valstijoje ar nustatytoje valstijos dalyje, kurios gyventojai tuo metu bus sukilę prieš Jungtines Valstijas, bus laisvi nuo tada, nuo šiol ir visiems laikams, o Jungtinių Valstijų vykdomoji valdžia, įskaitant jos karinę ir jūrų valdžią, pripažins ir palaikys tokių asmenų laisvę ir nesiims jokių veiksmų tokiems asmenims represuoti. Arkanzasas, Teksasas, Luiziana [išskyrus kai kurias nurodytas parapijas], Misisipė, Alabama, Florida, Džordžija, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina ir Virdžinija (išskyrus keturiasdešimt aštuonias apygardas, pavadintas Vakarų Virdžinija [ir kai kurias kitas VA apygardas]). | ” |
Tik nedidelė dalis vergų, kurie jau buvo už Sąjungos linijos, buvo išlaisvinti iš karto. Sąjungos pajėgoms žengiant į priekį, beveik visi keturi milijonai vergų buvo faktiškai išlaisvinti. Kai kurie buvę vergai įstojo į Sąjungos kariuomenę.
Dar nepasibaigus karui, kai kurios pasienio valstijos, kurioms buvo taikoma išimtis, panaikino vergiją savo teritorijose. Nors Proklamacija išlaisvino vergus, ji nepadarė vergijos neteisėtos. Todėl Linkolnas inicijavo konstitucijos pataisą, kad vergija būtų uždrausta. Tryliktoji pataisa, pagal kurią vergija tapo neteisėta visoje Jungtinių Valstijų teritorijoje, buvo priimta 1865 m. pabaigoje, praėjus aštuoniems mėnesiams po Linkolno nužudymo.
Teritorijos, kurioms taikoma Emancipacijos proklamacija, pažymėtos raudonai. Vergų turėtos teritorijos, kurioms ši proklamacija netaikoma, pažymėtos mėlynai.
Nuotraukų galerija
· 
Skelbimas apie proklamaciją laikraštyje "National Republican" (1862 m.)
· 
Priešiška karikatūra, kurioje sakoma, kad Lincolnas "sužaidė savo paskutine korta" paskelbdamas Proklamaciją.
· 
Garsi vergo, kurio nugara smarkiai nubrozdinta nuo plakimo, nuotrauka (1863 m.)
· 
Juodojo vyro, skaitančio laikraštį su antrašte "Prezidento proklamacija / vergovė", paveikslas (1983 m.)
· 
Tai paminklas Sąjungos kariuomenės 54-ajam Masačusetso pėstininkų būriui, kuriame buvo daug buvusių vergų.
· 
Du buvę vergai vaikai, kurie tikriausiai buvo išlaisvinti Lincolno pastangomis, apie 1870 m.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Emancipacijos proklamacija?
A: Emancipacijos proklamacija buvo JAV prezidento Abrahamo Linkolno įsakymas išlaisvinti vergus 10 valstijų per JAV pilietinį karą.
K: Kiek vergų buvo išlaisvinta iš karto?
A: Emancipacijos proklamacija iš karto išlaisvino mažiausiai 20 000 vergų.
K: Kiek vergų galiausiai buvo išlaisvinta po Emancipacijos proklamacijos?
A: Paskelbus Emancipacijos deklaraciją galiausiai buvo išlaisvinti beveik visi 4 milijonai vergų (1860 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis).
K: Kas galėjo panaikinti vergiją iki 1865 m.?
A.: Iki 1865 m. tik valstijos galėjo panaikinti vergiją savo teritorijoje.
K: Kokį vaidmenį vaidino Linkolnas, paskelbdamas proklamaciją?
A.: Linkolnas išleido Proklamaciją kaip karo priemonę, atlikdamas vyriausiojo vado vaidmenį.
K: Kokį poveikį tai turėjo Anglijos ir Prancūzijos pastangoms pripažinti Konfederaciją?
A: Proklamacija susilpnino Anglijos ir Prancūzijos pastangas oficialiai pripažinti Konfederaciją.
K: Kurių valstijų šis paskelbimas nepaveikė?
Atsakymas: Ši proklamacija neturėjo įtakos penkioms vergų valstijoms (pasienio valstijoms), kurios liko ištikimos Sąjungai, ir Virdžinijos bei Luizianos teritorijoms, kurias jau kontroliavo Sąjungos pajėgos.
