Jungtinių Valstijų Sąjunga (Šiaurė) Amerikos pilietiniame kare

Atraskite Jungtinių Valstijų Sąjungos (Šiaurė) vaidmenį Amerikos pilietiniame kare: valstybės, ekonomika, kariniai veiksmai ir ilgalaikis istorinis poveikis.

Per Amerikos pilietinį karą Sąjunga reiškė Jungtinių Valstijų federalinę vyriausybę, kurią rėmė dvidešimt laisvųjų valstijų ir penkios pasienio valstijos. Jai priešinosi 11 pietinių vergovinių valstijų. Sąjungai priklausė vakarinės Kalifornijos, Oregono ir (po 1864 m.) Nevados valstijos. Joms taip pat priklausė valstijos, tuomet vadintos "Senaisiais Šiaurės Vakarais", o dabar paprastai laikomos Vidurio Vakarų dalimi. Tačiau Sąjunga taip pat dažnai buvo vadinama "šiaurė" - tiek tada, tiek dabar. Sąjungos valstijos dažniausiai buvo turtingesnės ir labiau industrializuotos.

Svarbu pažymėti laikotarpio dinamiką: karui prasidėjus 1861 m. pavasarį Sąjunga iš pradžių susidėjo iš 23 valstijų — tai buvo 19 laisvųjų valstijų ir 4 pasienio (slave-holding) valstijos, kurios neatsiskyrė. Vykstant karui prie Sąjungos prisijungė dar dvi valstijos: Vakarų Virginia (1863 m.) ir Nevada (1864 m.), todėl karo pabaigoje Sąjunga oficialiai apėmė 25 valstijas.

Valstijos

Sąjungos valstijos karo metu (išsamus suskirstymas):

• Laisvos (free) valstijos, kurios nepraktikavo vergovės:
  • California
  • Connecticut
  • Illinois
  • Indiana
  • Iowa
  • Kansas
  • Maine
  • Massachusetts
  • Michigan
  • Minnesota
  • New Hampshire
  • New Jersey
  • New York
  • Ohio
  • Pennsylvania
  • Rhode Island
  • Vermont
  • Wisconsin
  • Oregon
• Pasienio (slave-holding) valstijos, kurios liko ištikimos Sąjungai:
  • Delaware
  • Kentucky
  • Maryland
  • Missouri
• Vėliau prie Sąjungos prisijungusios valstijos:
  • Vakarų Virginia (West Virginia) — valstija suformuota iš atsiskyrusių Virdžinijos apygardų ir priimta į Sąjungą 1863 m.
  • Nevada — priimta į Sąjungą 1864 m.

Sąjungos pranašumai ir iššūkiai

Sąjungos pranašumai lėmė didesnę pramonės bazę, tankesnį geležinkelių tinklą, daugiau gyventojų (didesnis mobilizuojamas kariuomenės potencialas), stipresnę laivyną ir geresnę finansinę infrastruktūrą (bankai, gamybos pajėgumai). Geležinkeliai ir telegrafas leido greičiau koordinuoti kariuomenės perskirstymą ir informacijos srautą. Tai davė Sąjungai strateginį pranašumą lyginant su Pietų konfederačia.

Tarp trūkumų — reikėjo užtikrinti logistiką didelėse teritorijose, spręsti politinę įtampą pasienio valstijose, o taip pat subalansuoti karo veiksmus ir politines ambicijas bei išlaikyti paramą ilgą laiką. Konsoliduojant Federaciją, prezidentas Abraham Lincoln ir Kongresas priėmė priemones, kurios sustiprino federalinę valdžią kariniu ir finansiniu požiūriu (pvz., įvedė privalomą šaukimą (Conscription Act), apribojo kai kurias civilines laisves, plėtojo kariuomenės administraciją).

Karinė ir politinė reikšmė

Iš pradžių pagrindinis Sąjungos tikslas buvo išsaugoti JAV teritorinį vientisumą ir federalinę valdžią. Pamažu karo eiga ir politinės aplinkybės lėmė, kad karinė kampanija taip pat tapo kova prieš vergiją: 1863 m. įsigaliojusi Prezidento Lincolno Emancipation Proclamation paskelbė vergų išvadavimą konfederatų kontroliuojamose teritorijose (tai turėjo ir karinį, ir moralinį poveikį). Vėliau 13-oji Konstitucijos pataisa (ratifikuota 1865 m.) uždraudė vergiją visoje šalyje.

Sąjunga taip pat mobilizavo Afrikos kilmės amerikiečius — po Emancipation Proclamation pradėta aktyviai formuoti juodųjų karius į vienetus, žinomus kaip United States Colored Troops (USCT), kurie suteikė papildomų pajėgumų ir prisidėjo prie karo pabaigos.

Pasekmės

Karo pabaigoje Sąjunga nugalėjo Konfederaciją, išsaugojo nacionalinę vienybę ir pradėjo rekonstrukcijos (Reconstruction) epochą pietinėse valstijose. Ekonominis ir technologinis pranašumas leido šiaurės ekonomikai augti toliau, o socialiniai ir teisiniai pokyčiai (įskaitant vergovės panaikinimą) pakeitė šalies struktūrą, nors piliečių teisės ir lygybė pietuose buvo kovos objektas dar ilgus dešimtmečius.

Žvelgiant į skaičius, Sąjungos karinėse pajėgose žuvo šimtai tūkstančių karių (mirties atvejų skaičiai priklauso nuo skaičiavimo metodo, bet dažnai minimas ~360–370 tūkst. kare žuvusiųjų), be to, didelės buvo ir materialinės bei socialinės karo pasekmės abiejose pusėse.

Trumpai tariant, Sąjunga karo metu reiškė ne tik politinę federalinę valdžią, bet ir platų industrinį, socialinį ir karinį bloką, kurio pergalė lėmė JAV kaip vieningos valstybės tęstinumą ir pagrindinius pokyčius vergovės ir pilietinių teisių srityje.

Paieška pagal raidę