Laisvė
Laisvė - tai būklė, kai asmuo gali veikti pagal savo valią ir realizuoti savo potencialą, atsižvelgiant į kitus žodžius, pavyzdžiui, politinę laisvę. Šis terminas turi ginčytinų reikšmių.
Komunizmas ir socializmas teigia, kad dėl savo socialinės lygybės idealų jie kažką apibrėžia kaip laisvę. Libertarai ir klasikiniai liberalai mano, kad komunizmas prieštarauja laisvei, nes komunizmas dažniausiai prieštarauja pagrindinėms asmens teisėms (gyvybei, laisvei ir nuosavybei).
Klasikinio liberalizmo laisvės sampratoje individo laisvė nuo išorinės prievartos daugiausia suprantama kaip laisvė nuo suvaržymų, o socialinio liberalizmo perspektyvoje pabrėžiamas socialinės ir ekonominės lygybės poreikis, t. y. galia ir ištekliai, leidžiantys realizuoti savo potencialą. Todėl socialinis liberalas laisvę (t. y. laisvę) sieja su lygiaverčiu politinės galios paskirstymu (t. y. demokratija) pozityviosios laisvės prasme. Jie teigia, kad laisvė be lygybės reiškia galingiausiųjų dominavimą. Taigi laisvė ir demokratija laikomos susijusiomis ir galiausiai antagonistinėmis.
Džonas StiuartasMilis(John StuartMill) savo veikale "Apie laisvę" pirmasis pripažino skirtumą tarp laisvės kaip laisvės veikti ir laisvės kaip prievartos nebuvimo (vertimo ką nors daryti). Millas taip pat siekė apibrėžti "valdžios, kurią visuomenė gali teisėtai taikyti individui, prigimtį ir ribas", todėl jis apibūdina laisvės ir valdžios prigimtinį ir nuolatinį antagonizmą, todėl vyraujančiu klausimu tampa tai, "kaip tinkamai suderinti individo nepriklausomybę ir visuomenės kontrolę".
Laisvės statula yra populiarus laisvės simbolis
Laisvės rūšys
Pagrindinės žmogaus laisvės rūšys yra šios:
- Asociacijų laisvė
- Tikėjimo laisvė
- Žodžio laisvė
- Laisvė reikšti savo mintis
- Spaudos laisvė
- Laisvė pasirinkti savo gyvenimo būseną
- Religijos laisvė
- Laisvė nuo nelaisvės ir vergijos
- Laisvė nešioti ginklus
- Tačiau kiekvienos šalies konstitucijose piliečiams suteikiamos laisvės apibrėžiamos skirtingai. Teigiama, kad bet koks įstatymas riboja laisvę, nes nustato ribas, ką žmonės gali daryti.
Susiję puslapiai
- Žmogaus teisės
- Teisingumo
- Konstitucinė ekonomika
- Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
- Europos žmogaus teisių konvencija
Klausimai ir atsakymai
K. Ką reiškia sąvoka "laisvė"?
A: Laisvė - tai būsena, kai individas turi galimybę veikti pagal savo valią ir realizuoti savo potencialą kitų sąvokų, pavyzdžiui, politinės laisvės, kontekste.
K: Kaip komunizmas ir socializmas vertina laisvę?
Atsakymas: Komunizmas ir socializmas teigia, kad jie turi kažką, kas apibrėžiama kaip laisvė, nes jų idealas yra socialinė lygybė.
K: Kaip libertarai ir klasikiniai liberalai vertina komunizmą?
A: Libertarai ir klasikiniai liberalai mano, kad komunizmas prieštarauja laisvei, nes dažnai pažeidžia pagrindines asmens teises (gyvybę, laisvę ir nuosavybę).
K: Kokie yra du svarbiausi laisvės aspektai?
A: Du pagrindiniai laisvės požiūriai yra klasikinis liberalusis požiūris į laisvę, kuriame daugiausia dėmesio skiriama laisvei nuo išorinės prievartos, ir socialinis liberalusis požiūris, kuriame pabrėžiamas socialinės ir ekonominės lygybės poreikis.
K: Kas buvo Džonas Stiuartas Milis?
A: Johnas Stuartas Millas buvo anglų filosofas, parašęs veikalą "Apie laisvę", kuriame pirmasis nustatė skirtumą tarp laisvės, t. y. laisvės veikti, ir laisvės būti priverstam ką nors daryti. Jis taip pat siekė apibrėžti, kokią galią visuomenė gali teisėtai taikyti individų atžvilgiu.
K. Ką Millas teigė apie valdžią ir laisvę?
A.: Millas teigė, kad egzistuoja prigimtinė priešprieša tarp valdžios ir laisvės, o tai reiškia, kad turi būti pusiausvyra tarp individo autonomijos ir socialinės kontrolės.
