Atlanto jūrų kampanija Pirmojo pasaulinio karo metu (1914–1918)
Atlanto jūrų kampanija (1914–1918): Pirmojo pasaulinio karo povandeninis karas, blokados, Jutlandijos mūšio ir Lusitanijos pamokos — kaip jūrų kova pakeitė prekybą ir diplomatinę istoriją.
Pirmasis Atlanto mūšis (1914-1918 m.) – Pirmojo pasaulinio karo jūrų kampanija, vykusi daugiausia aplink Britų salas ir Atlanto vandenyne. Kampanijos esmė buvo kontrolė virš svarbių jūrų kelių: tiek Vokietijos imperija, tiek Jungtinė Karalystė buvo stipriai priklausomos nuo importo – maisto ir žaliavų tiekimui, todėl abi pusės siekė viena kitą blokuoti ir nutraukti priešo tiekimo linijas. Karališkąjį laivyną, kuris buvo skaičiumi ir pajėgumais pranašesnis už Vokietijos jūrų pajėgas, britai naudojo siekdami užtikrinti savo ir sąjungininkų žemyninių frontų aprūpinimą, o Vokietija daugiausia rėmėsi povandeniniais laivais ir minomis.
Kova tarp tradicinio laivyno ir povandeninių pajėgumų
Nors tradicinis mūšis tarp linijinių laivų buvo ribotas – tai iliustruoja Jutlandijos mūšio išvados (1916 m.), kai Vokietijos Didysis jūrų laivynas negalėjo iš esmės sunaikinti britų karinio jūrų laivyno – pagrindinės konfrontacijos vyko per blokus ir povandeninį karą. Vokietija daugiausia pasikliaudavo neribotu povandeniniu karu, kuris leido taikytis į sąjungininkų prekių laivynus ir bandyti susargdinti Britų imperiją ekonominiu požiūriu.
Povandeninio karo poveikis ir svarbiausi įvykiai
Vienas iš žinomiausių incidentų buvo RMS "Lusitania" nuskendimas 1915 m., kuris sukėlė didelį tarptautinį pasipiktinimą ir smarkiai paveikė Jungtines Amerikos Valstijas. Vokietijos sprendimas 1917 m. atnaujinti neribotą povandeninį karą buvo viena iš priežasčių, paskatinusių JAV įsikišimą kare – tai ženkliai sustiprino sąjungininkų jūrų pajėgumus ir pasikeitė Atlantinio teatro pusiausvyra.
Priemonės ir kontramedžiagos
- Britų blokada. Didžioji Britanija įvedė griežtą ekonominę blokadą Vokietijai, kuri palaipsniui silpnino Vokietijos ekonomiką ir gyventojų aprūpinimą maistu bei žaliavomis. Sėkminga Vokietijos blokada (šiuo atveju – Vokietijos bandymai blokuoti britų tiekimą povandeniniais laivais) ir kontrblokados effektai prisidėjo prie Vokietijos karinio pralaimėjimo 1918 m.
- Konvojų sistema. Siekdami sumažinti nuostolius, sąjungininkai 1917 m. įdiegė konvojų sistemą – prekybinius laivus lydėjo karo laivai. Tai smarkiai sumažino laivų nuskandinimų skaičių ir atvėrė kelią patikimesniam karo reikmenų pervežimui.
- Techninės priemonės. Naudotos minos, hidrofonai, sprogdinimo įtaisai, sprogimai ir specialūs naikintuvai (pvz., Q-laivai) bei vėliau – gylio bombos ir plataus masto eskortavimas padidino povandeninių laivų pažeidžiamumą.
Ekonominės ir humanitarinės pasekmės
Ilgalaikė Britų blokada ir karo suvaržymai sukėlė maisto ir žaliavų trūkumą Centrinėse valstybėse, ypač Vokietijoje. Sankcijos ir apribojimai paveikė civilinį gyventojų gyvenimą – trūko maisto, medžiagų ir kitų būtinų prekių, kas prisidėjo prie nusivylimo namuose ir gynybinių pajėgumų silpnėjimo. Dėl to blokada buvo vienas iš faktorių, verčiančių Vokietiją pripažinti pralaimėjimą ir pasirašyti paliaubas, o vėliau paveikė derybas – Versalio sutartį (1919 m.).
Strateginė reikšmė
Atlanto kampanija parodė, kad jūrų laivyno pranašumas nebūtinai priklauso tik nuo didelių linijinių laivų skaičiaus: kontrolė virš prekybos maršrutų, gebėjimas apsaugoti pervežimus ir efektyvios priešpovandeninės priemonės gali lemti karo eigą. Sąjungininkų gebėjimas išlaikyti jūrų tiekimo linijas buvo kertinis veiksnys jų pergalėje – tai leido tiekti pajėgas Europoje, o tuo pačiu laiku ekonomikų smūgis Vokietijai prisidėjo prie jos kapituliacijos.
Santraukoje, Atlanto jūrų kampanija 1914–1918 m. apėmė blokus, povandeninį karą, technines naujoves ir organizacinius sprendimus (pvz., konvojus), kurie kartu formavo kovos pobūdį Atlante ir turėjo ilgalaikių politinių, ekonominių bei humanitarinių pasekmių.

Vokiečių povandeninis laivas U 14
Skaičių mūšis
Sąjungininkų ir neutralių šalių povandeninių laivų Pirmojo pasaulinio karo metu nuskandintas tonažas
| Mėnuo | 1914 | 1915 | 1916 | 1917 | 1918 |
| Sausis | 47,981 | 81,259 | 368,521 | 306,658 | |
| Vasaris | 59,921 | 117,547 | 540,006 | 318,957 | |
| Kovas | 80,775 | 167,097 | 593,841 | 342,597 | |
| Balandis | 55,725 | 191,667 | 881,027 | 278,719 | |
| Gegužė | 120,058 | 129,175 | 596,629 | 295,520 | |
| Birželio mėn. | 131,428 | 108,855 | 687,507 | 255,587 | |
| Liepa | 109,640 | 118,215 | 557,988 | 260,967 | |
| Rugpjūtis | 62,767 | 185,866 | 162,744 | 511,730 | 283,815 |
| Rugsėjis | 98,378 | 151,884 | 230,460 | 351,748 | 187,881 |
| Spalio mėn. | 87,917 | 88,534 | 353,660 | 458,558 | 118,559 |
| Lapkritis | 19,413 | 153,043 | 311,508 | 289,212 | 17,682 |
| Gruodžio mėn. | 44,197 | 123,141 | 355,139 | 399,212 | |
| Iš viso | 312,672 | 1,307,996 | 2,327,326 | 6,235,878 | 2,666,942 |
Iš viso 12 850 814 bruto tonų
Atkreipkite dėmesį, kad 1917 m. vasarį buvo atnaujintas neribotas povandeninis karas, o 1917 m. rugsėjį britai pradėjo visapusišką konvojavimą. Didžiausi nuostoliai buvo patirti 1917 m. balandį, kai povandeniniai laivai nuskandino rekordinį 881 027 tonų laivų kiekį.
Šaltinis: Ernestas Fayle, C. Ernest, Seaborn Trade, t. 3, p. 465, I[a] lentelė: John Murray, 1924 m.
Vokietijos povandeninės pajėgos 1914-1918 m.
| 1914 | 1915 | 1916 | 1917 | 1918 | |
| Turima | 24 | 29 | 54 | 133 | 142 |
| Pelnas | 10 | 52 | 108 | 87 | 70 |
| Mūšio nuostoliai | 5 | 19 | 22 | 63 | 69 |
| Kiti nuostoliai | 8 | 7 | 15 | 9 | |
| Metų pabaiga | 29 | 54 | 133 | 142 | 134 |
- Iš viso veikiančių laivų: 351
- Iš viso nuskandinta per mūšį (50%): 178
- Kiti nuostoliai (11 %): 39
- Baigta po paliaubų: 45
- Pasidavė sąjungininkams: 179
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo pirmasis Atlanto vandenyno mūšis?
A: Pirmasis Atlanto mūšis buvo Pirmojo pasaulinio karo jūrų kampanija, vykusi daugiausia jūrose aplink Britų salas ir Atlanto vandenyne.
K: Kodėl Vokietija ir Jungtinė Karalystė siekė blokuoti viena kitą?
A: Tiek Vokietija, tiek Jungtinė Karalystė buvo labai priklausomos nuo importo, kad išmaitintų savo gyventojus ir aprūpintų karo pramonę, todėl jos siekė blokuoti viena kitą.
K: Kuri šalis turėjo geresnį laivyną per pirmąjį Atlanto mūšį?
A: Britai turėjo Karališkąjį laivyną, kuris buvo pranašesnis skaičiumi ir galėjo veikti Britų imperijos ribose.
K: Ar Vokietijos karinis laivynas per Pirmąjį Atlanto mūšį kada nors sunaikino Didžiosios Britanijos karinį laivyną?
Atsakymas: Ne, vokiečių laivynas negalėjo sunaikinti britų karinio jūrų laivyno, kaip matyti iš Jutlandijos mūšio.
K: Kokią taktiką vokiečių laivynas daugiausia naudojo per Pirmąjį Atlanto mūšį?
A: Vokietijos laivynas daugiausia naudojo neribotą povandeninį karą.
K: Kaip neutralios šalys reagavo į blokadas ir RMS "Lusitanija" nuskendimą?
A: Neutralioms šalims nepatiko blokados, o "RMS Lusitania" nuskandinimas ypač papiktino Jungtines Amerikos Valstijas.
K: Kokį poveikį turėjo sėkminga Vokietijos blokada per Pirmąjį Atlanto mūšį?
A: Sėkminga Vokietijos blokada prisidėjo prie jos karinio pralaimėjimo 1918 m., o vis dar galiojanti blokada privertė pasirašyti Versalio sutartį 1919 m. viduryje.
Ieškoti