Konstitucionalizmas
Konstitucionalizmas yra politinės minties ir veiklos forma, kuria siekiama užkirsti kelią tironijai, įskaitant blogiausią daugumos valdymo rezultatą, ir užtikrinti asmenų laisvę bei teises. Konstitucionalizmas - tai politikos vykdymas pagal konstituciją.
Nuo XVIII a. esminis šiuolaikinio konstitucionalizmo elementas yra ribotos valdžios pagal rašytinį pagrindinį įstatymą doktrina. Ribota valdžia reiškia, kad pareigūnai, priimdami ir vykdydami viešuosius sprendimus, negali veikti savavališkai. Valstybės pareigūnai negali tiesiog daryti, ką nori. Konstitucija yra aukščiausiasis įstatymas, kuriuo vadovaujamasi ir kuris riboja valdžios pareigūnų naudojimąsi valdžia.
1787 m. Jungtinių Valstijų žmonių atstovai parengė ir ratifikavo Konstituciją. Jungtinių Valstijų Konstitucijos 6 straipsnyje įtvirtintas šis principas: "Konstitucija ir pagal ją priimami Jungtinių Valstijų įstatymai yra aukščiausiasis šalies įstatymas." Visi įstatymai, kuriuos priima Kongresas arba valstijų įstatymų leidėjai, turi atitikti aukščiausiąjį įstatymą - Konstituciją. Kaip paaiškino Aleksandras Hamiltonas 78-ajame Federalistų dokumente: "Todėl joks teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, negali galioti". Tiesą sakant, Konstitucijai prieštaraujantį įstatymų leidybos ar vykdomosios valdžios aktą Aukščiausiasis Teismas gali paskelbti prieštaraujančiu Konstitucijai arba neteisėtu.
Konstitucinė monarchija yra valdymo forma, esanti tarp absoliutizmo ir parlamentinės respublikos. Absoliutizmo atveju monarchas gali daryti, ką nori, ir nėra jokių galimybių jį kontroliuoti. Parlamentinė respublika veikia be monarcho.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra konstitucionalizmas?
A: Konstitucionalizmas yra politinės minties ir veiklos forma, kuria siekiama užkirsti kelią tironijai, įskaitant blogiausią daugumos valdymo rezultatą, ir užtikrinti asmenų laisvę bei teises. Tai yra politikos vykdymas pagal konstituciją.
K: Ką reiškia ribota valdžia?
A: Ribota valdžia reiškia, kad pareigūnai, priimdami ir vykdydami viešuosius sprendimus, negali veikti savavališkai. Valstybės tarnautojai negali tiesiog daryti, ką nori; priešingai, jų veiksmai turi būti grindžiami aukščiausiuoju įstatymu - Konstitucija.
K: Ką nurodo Jungtinių Valstijų Konstitucijos 6 straipsnis?
A: Jungtinių Valstijų Konstitucijos 6 straipsnyje teigiama, kad "Konstitucija ir pagal ją priimti Jungtinių Valstijų įstatymai ... yra aukščiausias šalies įstatymas". Visi įstatymai, kuriuos priima Kongresas arba valstijų įstatymų leidėjai, turi atitikti šį aukščiausiąjį įstatymą.
Klausimas: Kaip Konstituciją pažeidžiantis įstatymų leidybos ar vykdomosios valdžios veiksmas gali būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai?
A: Konstituciją pažeidžiančius įstatymų leidybos ar vykdomosios valdžios veiksmus Aukščiausiasis Teismas gali paskelbti prieštaraujančiais Konstitucijai arba neteisėtais.
K: Kas yra konstitucinė monarchija?
A: Konstitucinė monarchija yra valdymo forma, esanti tarp absoliutizmo ir parlamentinės respublikos. Šio tipo sistemoje vis dar yra monarchas, tačiau jo valdžia ribojama konstitucijoje nustatytais įstatymais.
K: Kuo absoliutizmo sistema skiriasi nuo parlamentinės respublikos?
Atsakymas: Absoliutizmo sistemoje monarchų galios neribojamos; jie turi visišką laisvę daryti, ką nori, ir jų valdžia niekaip nekontroliuojama. Tuo tarpu parlamentinėje respublikoje monarcho iš viso nėra; valdžia priklauso išrinktiems atstovams, kurie yra atskaitingi piliečiams per reguliarius rinkimus.
