Aleksandras Hamiltonas (1755–1804) — JAV steigėjas, pirmasis iždo sekretorius
Aleksandras Hamiltonas — JAV steigėjas ir pirmasis iždo sekretorius; nacionalinio banko kūrėjas, Federalistų lyderis, formavęs valstybės finansų sistemą.
Aleksandras Hamiltonas (1755 m. sausio 11 d. - 1804 m. liepos 12 d.) - valstybės veikėjas, politikos teoretikas ir ekonomistas. Jis buvo vienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų tėvų įkūrėjų. Hamiltonas buvo pirmasis Jungtinių Valstijų iždo sekretorius. Jis buvo žinomas dėl nacionalinio banko sukūrimo. Hamiltonas gimė Nevio saloje Karibuose, vėliau persikėlė į Niujorką. Prasidėjus Amerikos revoliuciniam karui, Hamiltonas tarnavo Kontinentinėje armijoje. Jis buvo artimas generolo Džordžo Vašingtono padėjėjas. Pasitraukęs iš kariuomenės jis įkūrė banką. Jis buvo vienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos kūrėjų. Kartu su Džeimsu Madisonu ir Džonu Džėjumi jis parašė Federalistų dokumentus, kuriuose palaikė naująją Konstituciją.
Hamiltonas tapo iždo sekretoriumi vadovaujant Džordžui Vašingtonui. Jis padėjo sukurti Jungtinių Valstijų finansų sistemą. Hamiltonas rėmė nacionalinio banko steigimą ir valstybės skolos finansavimą. Federalistų partijos lyderis, jis buvo ilgametis Tomo Džefersono varžovas. 1804 m. žuvo dvikovoje su politiniu varžovu Aaronu Burru.
Šiandien Hamiltonas paprastai laikomas vienu svarbiausių pirmųjų lyderių. Hamiltono portretas pavaizduotas ant Jungtinių Valstijų dešimties dolerių banknoto.
Ankstyvoji jaunystė ir išsilavinimas. Aleksandras Hamiltonas gimė Karibų jūros regione ir kilęs iš sudėtingos šeimos situacijos: jo tėvas paliko šeimą, o motina anksti mirė, todėl jaunasis Hamiltonas sulaukė vietinės bendruomenės pagalbos ir mokytojų paramos. Jaunystėje jis išsiskyrė gabumais verslui ir raštui, todėl gavo galimybę išvykti į Niujorką, kur studijavo King's College (vėliau tapo Kolumbijos universitetu). Ten jis įsitraukė į politiką ir intelektualinį gyvenimą prieš prasidedant karui už nepriklausomybę.
Karinė tarnyba ir vaidmuo revoliucijoje. Prasidėjus Amerikos revoliuciniam karui, Hamiltonas įstojo į Kontinentinę armiją; pradžioje tarnavo artilerijoje, vėliau 1777 m. tapo vienu artimiausių generolo Džordžo Vašingtono padėjėjų – aide‑de‑camp. Šioje pozicijoje jis tvarkė svarbią korespondenciją, rengė strateginius raštus, atliko diplomatines misijas ir padėjo formuoti aukščiausiojo vado sprendimus. Vėliau, 1781 m., jis vėl stojo į mūšio linijas ir dalyvavo svarbiose kovose, įskaitant lemiamąjų Pajūrio kampanijų epizodus.
Teisinė ir politinė karjera po karo. Pasibaigus karo veiksmams, Hamiltonas žengė į teisės ir politikos lauką: praktikavo advokatūrą, prisidėjo prie komercinių ir finansinių institutų kūrimo (tarp jų – Bank of New York steigimo iniciatyvos) ir aktyviai dalyvavo debatuose dėl naujos valstybės formos. 1787 m. jis dalyvavo Konstitucijos rengimo diskusijose kaip Naujojo Jorko atstovas ir buvo vienas iš stipriausių rėmėjų stipraus federalinio valdymo. Kartu su Džeimsu Madisonu ir Džonu Džėjumi jis parašė Federalistų dokumentus, kuriuose aiškino ir gynė Konstitucijos idėjas – Hamiltonas pats parašė didžiąją dalį (51) iš viso 85 esė.
Finansiniai sprendimai kaip iždo sekretorius. Būdamas pirmuoju Jungtinių Valstijų iždo sekretoriumi (1789–1795), Hamiltonas sukūrė ilgalaikę finansinę programą, kurios esminiai elementai buvo:
- federacinės valstybės skolos pripažinimas ir jos finansavimas (funding at par),
- skolos perėmimas (assumption) – federalinė valdžia prisiėmė valstijų skolas,
- Pirmojo Jungtinių Valstijų banko steigimas (First Bank of the United States) 1791 m.,
- muitų ir akcizų politika, skirta skatinti pramonę ir užtikrinti valstybės pajamas (tarp jų – ginčytinas akcizo mokesčio ant viskio įvedimas),
- pinigų sistemos ir monetarinės institucijos kūrimo skatinimas (vėliau užfiksuota Monetų akte).
Politika, konfliktai ir skandalai. Hamiltonas tapo Federalistų partijos vedliu ir ilgainiui tapo ryškiausiu Džefersono bei Madisono politiniu oponentu. Jo orientacija į komerciją, stiprią centrą ir valstybės įsikišimą ekonomikoje stojo prieš agrarinę, decentralizuotą viziją, kurią gynė Džefersonas. 1790–1790‑ųjų pabaigoje Hamiltoną sudrumstė asmeninis skandalas – romanas su Maria Reynolds, vėliau paviešintas viešame dokumente (Reynolds Pamphlet), kuriame Hamiltonas prisipažino turėjęs neištekintą ryšį ir atskleidė finansinius sandorius, bandydamas paneigti kaltinimus dėl korupcijos. Šis įvykis smarkiai pakenkė jo reputacijai.
Asmeninis gyvenimas ir mirtis. Hamiltonas susituokė su Elizabeta Šulzon (Elizabeth Schuyler) ir turėjo keletą vaikų. Vienas iš jo sūnų, Philipas, mirė iki tėvo – taip pat dvikovoje 1801 m., o tai dar labiau paveikė Hamiltonų šeimą. 1804 m. Hamiltonas pateko į lemtingą konfliktą su Aaronu Burru; dvikova prie Weehawkeno baigėsi tuo, jog Hamiltonas buvo sunkiai sužeistas ir mirė 1804 m. liepos 12 d. Niujorke. Jis palaidotas prie Trinity Church Manhetene.
Paveldas ir įtaka. Hamiltonas vertinamas kaip vienas svarbiausių ankstyvųjų JAV institucijų formuotojų: jo idėjos apie viešąjį kreditą, nacionalinį banką, komercinę politiką ir stiprią federalinę valdžią ilgainiui formavo šalies finansinę struktūrą. Jo portretas matomas ant dešimties dolerių banknoto, o XX–XXI a. jis sulaukė naujo visuomeninio dėmesio, dalinai ir dėl kultūrinės atgaivos – muzikalo „Hamilton“ (suk. Lin‑Manuel Miranda), kuri padėjo populiarinti jo gyvenimą bei idėjas platesnei auditorijai. Istorikų vertinimai apie Hamiltoną įvairuoja: vieni jį giria kaip konkretų valstybės kūrėją ir praktinį reformatorių, kiti kritikuoja už elitinį požiūrį ir autoritetingas tendencijas.
Ankstyvasis gyvenimas
Hamiltonas gimė ne Jungtinėse Valstijose. Jis buvo kilęs iš Karibų jūros Nevio salos. Jo tėvas buvo Džeimsas Hamiltonas, o motina - Rachel Fawcett Lavien. Hamiltono motina turėjo vaiką iš ankstesnės santuokos, kurį paliko persikėlusi gyventi į Nevisą. Tuo metu ji vis dar buvo ištekėjusi už kito vyro. Tai reiškė, kad Hamiltonas buvo nesantuokinis. Jis labai jautriai reagavo į šį faktą. Tėvas jį paliko dar vaikystėje. Praėjus dvejiems metams po šios tragedijos ir Hamiltonas, ir jo motina susirgo. Hamiltonas pasveiko, bet, deja, jo motina mirė. Jis labai sielvartavo ir apsigyveno pas savo pusbrolį. Jo pusbrolis nusižudė.
1772 m. Hamiltonas išvyko į Niujorką tęsti mokslų. Iki 1776 m. jis mokėsi Karaliaus koledže, dabar vadinamame Kolumbijos universitetu.
Karjera
Amerikos revoliucijos pradžioje Hamiltonas buvo artilerijos karininkas. Vėliau dirbo Džordžo Vašingtono štabe. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Hamiltonas manė, kad Konfederacijos straipsniai sukūrė per silpną vyriausybę, kad ji galėtų gerai veikti, ir pritarė naujo dokumento rengimui. Jis buvo Konstitucinio susirinkimo delegatas ir pasirašė Konstituciją. 1789 m. jis buvo vienas iš "Federalistų popierių" - laiškų, kuriuos Hamiltonas, Džonas Džėjus (John Jay) ir Džeimsas Madisonas parašė "Publijaus" vardu, bendraautorių. Hamiltonas parašė apie du trečdalius esė. Jie buvo skelbiami Niujorko laikraščiuose ir palaikė naująją Konstituciją. Šie raštai paprastai laikomi vienu svarbiausių amerikiečių darbų apie politiką ir valdžią. Jie plačiai skaitomi ir šiandien.
1789 m. prezidentu tapęs Džordžas Vašingtonas pasirinko Hamiltoną pirmuoju JAV iždo sekretoriumi. Eidamas šias pareigas jis rėmė nacionalinio banko steigimą ir sugalvojo būdą, kaip sumokėti skolą, kurią šalis turėjo sumokėti už Revoliucinį karą. Jis padėjo įkurti Federalistų partiją. Džonas Adamsas buvo šios partijos narys, o Vašingtonas ją palaikė, nors ir nebuvo jos narys. Tapęs iždo sekretoriumi, jis dirbo teisininku ir toliau vadovavo Federalistų partijai.
Hamiltonas buvo labai nusiteikęs prieš vergiją. Kartu su Džonu Džėjumi jis buvo Niujorko manumisijos draugijos lyderis. Ši draugija siekė panaikinti vergiją Niujorke ir rėmė manumisiją, t. y. vergų savininkų vergų išlaisvinimą. Draugija siekė, kad Niujorke būtų panaikinta vergija. Hamiltonas taip pat labai gerbė nedidelę žydų bendruomenę Amerikoje ir labai rėmė religijos laisvę.
1800 m. Hamiltono politinis varžovas Thomas Jeffersonas nugalėjo federalistą Johną Adamsą. Džefersono ir Hamiltono idėjos apie tai, kokia kryptimi turėtų judėti naujoji šalis, labai skyrėsi, nors abu buvo svarbūs šalies įkūrėjai.
Dvikovos ir mirtis
Hamiltonas ilgą laiką varžėsi su Džefersono viceprezidentu Aaronu Burru. Dėl to 1804 m. įvyko Burro ir Hamiltono dvikova, per kurią Burras nužudė Hamiltoną. Hamiltonas neleido Burrui vėl būti paskirtam viceprezidentu. Jis taip pat neleido jam tapti Niujorko gubernatoriumi. Burras atsakė Hamiltonui iššūkiu į dvikovą. Jie susitarė susitikti 1804 m. liepos 11 d. Vehaukene, Naujajame Džersyje. Niujorke dvikova buvo neteisėta, todėl jie pasirinko Weehawkeną. Be to, šioje vietoje prieš trejus metus dvikovoje žuvo Aleksandro Hamiltono sūnus Filipas Hamiltonas. Naktį prieš dvikovą Hamiltonas parašė testamentą, laiškus draugams ir galiausiai laišką žmonai. Kitą rytą auštant jiedu susitiko Weehawkene. Be jokių diskusijų abu vyrai užėmė savo pozicijas. Neįprastai tokiai dvikovai abu šaudė maždaug 4-5 sekundžių intervalu. Kas iššovė pirmas, šiandien nėra žinoma. Burro kulka pataikė į Hamiltoną ir jį parbloškė. Tuomet Burras nedelsdamas apsisuko ir išėjo. Kulka perėjo Hamiltonui per šonkaulius ir pažeidė plaučius bei kepenis. Hamiltonas buvo nuvežtas į draugo namus Manhetene, kur prie jo prisijungė žmona ir vaikai. Jis paprašė dviejų tarnautojų suteikti jam Komuniją, bet jam buvo atsisakyta. Galiausiai episkopalų vyskupas Benjaminas Moore'as suteikė jam sakramentą. Kitą rytą Hamiltonas mirė.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Aleksandras Hamiltonas?
A: Aleksandras Hamiltonas buvo valstybės veikėjas, politikos teoretikas ir ekonomistas. Jis buvo vienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų tėvų įkūrėjų ir pirmasis iždo sekretorius.
K: Kur jis gimė?
A: Jis gimė Nevio saloje Karibuose.
K: Ką jis veikė per Amerikos revoliucinį karą?
A: Tuo metu jis tarnavo Kontinentinėje armijoje kaip artimas generolo Džordžo Vašingtono padėjėjas.
K: Ką Hamiltonas padėjo įkurti po to, kai baigė karinę tarnybą?
A: Baigęs karinę tarnybą, jis įkūrė banką ir padėjo sukurti Jungtinių Valstijų finansų sistemą.
K: Kokiai partijai vadovavo Hamiltonas?
A: Hamiltonas vadovavo Federalistų partijai.
K: Kaip baigėsi jo gyvenimas? A: Jo gyvenimas baigėsi, kai 1804 m. jis žuvo dvikovoje su politiniu varžovu Aaronu Burru.
K: Kaip Hamiltonas prisimenamas šiandien?
A: Šiandien Hamiltonas paprastai laikomas vienu svarbiausių ankstyvųjų lyderių, o jo portretas puikuojasi ant JAV dešimties dolerių banknoto.
Ieškoti