Aleksandras Hamiltonas

Ankstyvasis gyvenimas

Hamiltonas gimė ne Jungtinėse Valstijose. Jis buvo kilęs iš Karibų jūros Nevio salos. Jo tėvas buvo Džeimsas Hamiltonas, o motina - Rachel Fawcett Lavien. Hamiltono motina turėjo vaiką iš ankstesnės santuokos, kurį paliko persikėlusi gyventi į Nevisą. Tuo metu ji vis dar buvo ištekėjusi už kito vyro. Tai reiškė, kad Hamiltonas buvo nesantuokinis. Jis labai jautriai reagavo į šį faktą. Tėvas jį paliko dar vaikystėje. Praėjus dvejiems metams po šios tragedijos ir Hamiltonas, ir jo motina susirgo. Hamiltonas pasveiko, bet, deja, jo motina mirė. Jis labai sielvartavo ir apsigyveno pas savo pusbrolį. Jo pusbrolis nusižudė.

1772 m. Hamiltonas išvyko į Niujorką tęsti mokslų. Iki 1776 m. jis mokėsi Karaliaus koledže, dabar vadinamame Kolumbijos universitetu.

Karjera

Amerikos revoliucijos pradžioje Hamiltonas buvo artilerijos karininkas. Vėliau dirbo Džordžo Vašingtono štabe. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Hamiltonas manė, kad Konfederacijos straipsniai sukūrė per silpną vyriausybę, kad ji galėtų gerai veikti, ir pritarė naujo dokumento rengimui. Jis buvo Konstitucinio susirinkimo delegatas ir pasirašė Konstituciją. 1789 m. jis buvo vienas iš "Federalistų popierių" - laiškų, kuriuos Hamiltonas, Džonas Džėjus (John Jay) ir Džeimsas Madisonas parašė "Publijaus" vardu, bendraautorių. Hamiltonas parašė apie du trečdalius esė. Jie buvo skelbiami Niujorko laikraščiuose ir palaikė naująją Konstituciją. Šie raštai paprastai laikomi vienu svarbiausių amerikiečių darbų apie politiką ir valdžią. Jie plačiai skaitomi ir šiandien.

1789 m. prezidentu tapęs Džordžas Vašingtonas pasirinko Hamiltoną pirmuoju JAV iždo sekretoriumi. Eidamas šias pareigas jis rėmė nacionalinio banko steigimą ir sugalvojo būdą, kaip sumokėti skolą, kurią šalis turėjo sumokėti už Revoliucinį karą. Jis padėjo įkurti Federalistų partiją. Džonas Adamsas buvo šios partijos narys, o Vašingtonas ją palaikė, nors ir nebuvo jos narys. Tapęs iždo sekretoriumi, jis dirbo teisininku ir toliau vadovavo Federalistų partijai.

Hamiltonas buvo labai nusiteikęs prieš vergiją. Kartu su Džonu Džėjumi jis buvo Niujorko manumisijos draugijos lyderis. Ši draugija siekė panaikinti vergiją Niujorke ir rėmė manumisiją, t. y. vergų savininkų vergų išlaisvinimą. Draugija siekė, kad Niujorke būtų panaikinta vergija. Hamiltonas taip pat labai gerbė nedidelę žydų bendruomenę Amerikoje ir labai rėmė religijos laisvę.

1800 m. Hamiltono politinis varžovas Thomas Jeffersonas nugalėjo federalistą Johną Adamsą. Džefersono ir Hamiltono idėjos apie tai, kokia kryptimi turėtų judėti naujoji šalis, labai skyrėsi, nors abu buvo svarbūs šalies įkūrėjai.

Dvikovos ir mirtis

Hamiltonas ilgą laiką varžėsi su Džefersono viceprezidentu Aaronu Burru. Dėl to 1804 m. įvyko Burro ir Hamiltono dvikova, per kurią Burras nužudė Hamiltoną. Hamiltonas neleido Burrui vėl būti paskirtam viceprezidentu. Jis taip pat neleido jam tapti Niujorko gubernatoriumi. Burras atsakė Hamiltonui iššūkiu į dvikovą. Jie susitarė susitikti 1804 m. liepos 11 d. Vehaukene, Naujajame Džersyje. Niujorke dvikova buvo neteisėta, todėl jie pasirinko Weehawkeną. Be to, šioje vietoje prieš trejus metus dvikovoje žuvo Aleksandro Hamiltono sūnus Filipas Hamiltonas. Naktį prieš dvikovą Hamiltonas parašė testamentą, laiškus draugams ir galiausiai laišką žmonai. Kitą rytą auštant jiedu susitiko Weehawkene. Be jokių diskusijų abu vyrai užėmė savo pozicijas. Neįprastai tokiai dvikovai abu šaudė maždaug 4-5 sekundžių intervalu. Kas iššovė pirmas, šiandien nėra žinoma. Burro kulka pataikė į Hamiltoną ir jį parbloškė. Tuomet Burras nedelsdamas apsisuko ir išėjo. Kulka perėjo Hamiltonui per šonkaulius ir pažeidė plaučius bei kepenis. Hamiltonas buvo nuvežtas į draugo namus Manhetene, kur prie jo prisijungė žmona ir vaikai. Jis paprašė dviejų tarnautojų suteikti jam Komuniją, bet jam buvo atsisakyta. Galiausiai episkopalų vyskupas Benjaminas Moore'as suteikė jam sakramentą. Kitą rytą Hamiltonas mirė.