2016 m. lapkričio 8 d., antradienį, vyko 2016 m. JAVprezidento rinkimai. Dėl 45-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento ir 48-ojo viceprezidento. Buvęs prezidentas Barackas Obama negalėjo siekti būti perrinktas trečiai kadencijai pagal Jungtinių Valstijų Konstitucijos dvidešimt antrąją pataisą, kurioje nustatyta, kad prezidentas gali eiti pareigas tik iki dviejų kadencijų.

Po rinkimų Donaldas Trumpas buvo paskirtas išrinktuoju JAV prezidentu, o jo bendražygis Mike'as Pence'as - išrinktuoju JAV viceprezidentu. D. Trumpas gavo 304 rinkėjų balsus, t. y. 34 rinkėjų balsais daugiau, nei reikėjo pergalei, o H. Clinton - 227 rinkėjų balsus. Nors H. Clinton laimėjo visuotinį balsavimą, rinkėjų balsai lemia tikrąjį rinkimų nugalėtoją. D. Trumpas pradėjo eiti pareigas 2017 m. sausio 20 d.

Kandidatai ir kampanija

Pagrindiniai pretendentai buvo respublikonas Donaldas Trumpas ir demokratė Hillary Clinton. Kampanijos metu iškilo daug kertinių temų: ekonomika ir darbo vietos (ypač industrinėse Vidurio Vakarų valstijose), migracija, nacionalinis saugumas, sveikatos apsauga ir teisiniai klausimai. Trumpas rėmėsi „America First“ politika, pažadėjo sugrąžinti gamybą ir peržiūrėti tarptautines prekybos sutartis; Clinton akcentavo patirtį užsienio politikoje ir planus plėsti savivaldos bei socialines programas.

Kaip veikia rinkikų kolegija

JAV prezidentas renkami per rinkikų kolegiją (Electoral College): kiekviena valstija turi tam tikrą skaičių rinkikų pagal jos gyventojų skaičių ir Senatorių bei Atstovų skaičių Kongrese. Kandidatas turi surinkti daugiau kaip pusę visų rinkikų balsų (dabar 270 iš 538). Todėl balsavimas populiaria (visuotinis balsavimas) ir rinkikų balsai (elektoralai) gali duoti skirtingus rezultatus — taip nutiko 2016 m., kai H. Clinton laimėjo populiariuosiuose balsuose, o D. Trumpas — rinkikų balsuose.

Rinkimų rezultatai ir svarbiausi faktoriai

Rinkikų balsai: D. Trumpas – 304, H. Clinton – 227. Kaip minėta, galutiniai rinkikų balsų skaičiai šiek tiek skyrėsi nuo vakarinių prognozių dėl kai kurių rinkikų (angl. faithless electors) balsavimo.

Visuotinis (populiarusis) balsavimas: H. Clinton gavo apie 65 853 514 balsų (~48,2%), o D. Trumpas – apie 62 984 828 balsų (~46,1%). Populiarus balsavimas D. Trumpui nusileido maždaug 2 868 686 balsų.

Raktinę reikšmę turėjo keli „svinginiai“ (neužtikrintieji) valstijos, kurias D. Trumpas laimėjo, o H. Clinton tikėjosi išsaugoti. Pagrindinės valstybės, kurios lėmė Trumpo pergalę, buvo:

  • Pensilvanija – D. Trumpas laimėjo nedideliu skirtumu; valstija svarbi dėl didelio rinkikų skaičiaus ir pramoninio regiono balsų.
  • Viskonsinas – valstija, kuri daug metų palaikė demokratus, 2016 m. sukėlė poslinkį į respublikonus.
  • Mičiganas – dar viena tradiciškai Demokratų partijos palaikoma Vidurio Vakarų valstija, kuri 2016 m. perėjo į respublikonų stovyklą.

Tai buvo pirmasis kartas nuo 1988 m., kai respublikonas laimėjo tas pačias Vidurio Vakarų valstijas, ir būtent jų perėjimas į Trumpo stovyklą suteikė jam pakankamai rinkikų balsų.

Reakcijos ir pasekmės

Resultatai sukėlė platų visuomenės atsaką – nuo partinės džiaugsmo ir politinių pareiškimų iki masinių protestų ir neramumų keliuose miestuose. H. Clinton pripažino pralaimėjimą ir paragino suvienyti šalį. Tarptautiniu mastu Trumpo pergalė sukėlė neaiškumą dėl JAV ateities užsienio politikos, prekybos ir NATO įsipareigojimų.

Vėliau buvo pradėta ir vykdyta keletas tyrimų dėl galimo užsienio kišimosi į rinkimus bei apie galimus ryšius tarp Trumpo kampanijos ir užsienio valstybių. Vienas iš didesnių tyrimų – specialusis prokuroras – pradėtas 2017 m.; tyrimo rezultatai (paskelbti 2019 m.) konstatavo Rusijos kišimąsi į 2016 m. rinkimus, taip pat pateikė išsamią informaciją apie kontaktus ir veiksmus, susijusius su kampanija.

Politiniu požiūriu Trumpo pergalė turėjo ilgalaikes pasekmes: vykdant administracijos politiką pakeisti prekybos derybų principai, imigracijos politika sugriežtinta, taip pat per Trumpo kadenciją (2017–2021 m.) buvo paskirti keli Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kas ilgainiui pakeitė JAV teismų balansą.

Istorinės reikšmės santrauka

  • 2016 m. rinkimai pabrėžė skirtumą tarp populiaraus balsavimo ir rinkikų kolegijos rezultatų — panašų atvejį matėme ir 2000 m.
  • Trumpas laimėjo klasikinėse „Rust Belt“ valstijose, kurios iki tol dažnai balsavo už demokratų kandidatą.
  • Rinkimai paskatino diskusijas apie rinkikų kolegijos aktualumą, informuotumą apie dezinformaciją internete ir užsienio įtakos rizikas demokratiniams procesams.

Jeigu norite, galiu pridėti detalesnį valstijų pasiskirstymo žemėlapį, pateikti tikslius balsų procentus kiekvienoje svarbiausioje valstijoje arba trumpą kronologiją apie svarbius įvykius po rinkimų (pvz., tyrimų ir teismų etapus).