Libertarų partija JAV: istorija, principai ir politinė įtaka

Sužinokite Libertarų partijos JAV istoriją nuo 1971 m., pagrindinius principus, spartų augimą, politinę įtaką rinkimuose ir svarbiausius lyderius bei faktus.

Autorius: Leandro Alegsa

Libertarų partija - 1971 m. įkurta Jungtinių Valstijų politinė partija. Partiją kartu su kitais laisvės šalininkais įkūrė David Nolan ir kiti aktyvistai; ji orientuojasi į asmens laisves, mažesnę vyriausybės įtaką ir laisvąją rinką.

Nuo 2014 m. birželio mėn. Libertarų nacionalinio komiteto pirmininkas buvo Nicholas Sarwarkas iš Arizonos valstijos (pirmininkavęs iki 2020 m.). Partijos vadovybė renkami reguliariai per nacionalinius susirinkimus; partija turi ir valstybinio bei vietinio lygmens organizacijas.

Tai trečia pagal populiarumą partija Jungtinėse Valstijose pagal balsų skaičių šalies rinkimuose ir kandidatų skaičių per rinkimus; daugelis ją laiko viena sparčiausiai augančių politinių jėgų šalyje. Nepaisant to, partija tradiciškai susiduria su kliūtimis, susijusiomis su rinkimų technologijomis, biudžetais ir balsų fiksavimo sistema, todėl jos atstovavimas Kongrese yra ribotas.

Istorija ir vystymasis

Libertarų partija susiformavo kaip reakcija į 1960–1970 m. augantį valstybės reguliavimą ir karinės intervencijos kritiką. Per dešimtmečius partija augo lėtai, bet nuosekliai: ji pritraukė laisvės ideologijos šalininkus iš tiek klasikinių liberalų, tiek konservatyvių frakcijų. Per rinkimus ji keliavo per įvairias strategijas — nuo akcentavimo principų iki taktinių kampanijų, siekiant gauti biudžetinius išteklius ir vietas rinkimų sąrašuose.

Partijos žinomiausi kandidatavimo etapai apima prezidentines kampanijas, kurioms vadovavo tokie kandidatai kaip Gary Johnson (2012, 2016) ir Jo Jorgensen (2020). Šios kampanijos padėjo padidinti partijos matomumą ir pritraukti naujus registruotus rinkėjus.

Principai ir programos gairės

  • Asmens laisvė: didžiausias akcentas skiriamas individualioms teisėms ir laisvei nuo vyriausybės kišimosi.
  • Ekonominė laisvė: rinka be perteklinio reguliavimo, mažesni mokesčiai, privatizacija ir konkurencija viešajame sektoriuje.
  • Teisės ir laisvės: palaikoma laisvė samprotauti, žodžio laisvė, privačios nuosavybės teisės ir asmens privatumas.
  • Krizės ir nusikaltimų politika: reformos, mažinant baudžiamąjį persekiojimą už ne smurtinius nusižengimus (pvz., narkotikų vartojimas), akcentuojant teisėsaugos proporcingumą.
  • Užsienio politika: paprastai priešinamasi neproporcingoms karinėms intervencijoms užsienyje, raginama įsitraukti į tarptautinę prekybą ir diplomatiją vietoje plataus karinio įsikišimo.
  • Imigracija: partijos pozicija dažniausiai palankesnė laisvesnei imigracijos politikai ir mažesniems apribojimams nei tradicinės dvi partijos.

Politinė įtaka ir rinkimų rezultatai

Nors Libertarų partija retai laimi aukštas valstybines pareigas ar vietas federacinėse institucijose, ji daro reikšmingą įtaką viešajai diskusijai. Partija prisideda prie temų, kurios vėliau patenka į pagrindinių partijų darbotvarkes — pavyzdžiui, narkotikų politikos liberalizavimas, skaitmeninio privatumo apsauga ir mažesnis valdžios kišimasis asmeniniuose sprendimuose.

Partija laimėjo keletą vietos lygmens rinkimų (savivaldybių tarybų, švietimo tarybų ir pan.) ir turi sąjungininkų valstybiniuose ir lokaliniuose lygiuose. Dėl JAV rinkimų sistemos ir finansavimo taisyklių jos įtaka federaliniu mastu yra ribota, tačiau augantis registruotų libertarų skaičius bei geri pasirodymai kai kuriuose prezidentiniuose rinkimuose rodo stabilų susidomėjimą partijos idėjomis.

Iššūkiai ir perspektyvos

Svarbiausi iššūkiai: sudėtingas kelių įrašymo į rinkimų sąrašus procesas (ballot access), finansavimo stoka, dviejų pagrindinių partijų dominavimas ir rinkėjų lūkesčiai dėl realių galimybių laimėti. Ateityje partijos sėkmė priklausys nuo gebėjimo pritraukti centro ir jaunimo rinkėjus, aiškiai komunikuoti praktinius savo programos pasiūlymus ir bendradarbiauti su vietos sąjungininkais.

Santrauka: Libertarų partija Jungtinėse Valstijose yra ilgalaikė trečioji jėga, kuri formuoja viešąją politiką per savo principus — asmens laisvę, ekonominę laisvę ir ribotą vyriausybę. Nors ji susiduria su institucininėmis kliūtimis, jos idėjos turi nuolatinį rezonansą dalies amerikiečių tarpe ir kartais įtakoja platesnį politinį diskursą.

Idėjos

Libertarų partijos politinės idėjos atspindi libertarizmo idėjas: mažiau reguliuojamos rinkos, mažiau galinga valstybė, stiprios pilietinės laisvės (pasisakoma už tos pačios lyties asmenų santuokas ir kitas LGBT teises), kanapių legalizavimą, bažnyčios ir valstybės atskyrimą, atvirą imigraciją, neutralumą diplomatiniais klausimais, nesikišimą į kitų šalių karus, prekybos ir kelionių laisvę į visas užsienio šalis ir geresnę demokratiją. Jie taip pat pritaria švelnesniems ginklų įstatymams.

Libertarų partija taip pat palaikė JAV pasitraukimą iš Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų. Nors ši partija neturi "kairiojo" ar "dešiniojo" sparno etiketės, daugelis ją laiko labiau kairiąja nei Respublikonų partija, bet labiau dešiniąja nei Demokratų partija. Daugelis narių teigia, kad jie yra socialiai liberalesni nei demokratai, bet konservatyvesni pinigų atžvilgiu nei respublikonai.

2016 m. kovo mėn. duomenimis, libertarais yra užsiregistravę daugiau kaip 410 000 rinkėjų. Šimtai libertarų kandidatų buvo išrinkti arba paskirti į valstybines pareigas, o tūkstančiai kandidatavo su libertarų vėliava.



Idėjos

Libertarų partijos politinės idėjos atspindi libertarizmo idėjas: mažiau reguliuojamos rinkos, mažiau galinga valstybė, stiprios pilietinės laisvės (pasisakoma už tos pačios lyties asmenų santuokas ir kitas LGBT teises), kanapių legalizavimą, bažnyčios ir valstybės atskyrimą, atvirą imigraciją, neutralumą diplomatiniais klausimais, nesikišimą į kitų šalių karus, prekybos ir kelionių laisvę į visas užsienio šalis ir geresnę demokratiją. Jie taip pat pritaria švelnesniems ginklų įstatymams.

Libertarų partija taip pat palaikė JAV pasitraukimą iš Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų. Nors ši partija neturi "kairiojo" ar "dešiniojo" sparno etiketės, daugelis ją laiko labiau kairiąja nei Respublikonų partija, bet labiau dešiniąja nei Demokratų partija. Daugelis narių sako, kad jie yra socialiai liberalesni nei respublikonai, bet konservatyvesni pinigų atžvilgiu nei demokratai.

2016 m. kovo mėn. duomenimis, libertarais yra užsiregistravę daugiau kaip 410 000 rinkėjų. Šimtai libertarų kandidatų buvo išrinkti arba paskirti į valstybines pareigas, o tūkstančiai kandidatavo su libertarų vėliava.



Prezidento rinkimai

Libertarų partija yra pasiekusi nemažai rekordų, pavyzdžiui, ji buvo pirmoji partija, kuri JAV prezidento rinkimuose išrinko moterį. 2012 m. gegužės 5 d. Garis Džonsonas gavo oficialią Libertarų partijos kandidatūrą į JAV prezidentus 2012 m. rinkimuose. 2016 m. Džonsonas vėl tapo partijos kandidatu kartu su bendražygiu Viljamu Veldu. 2016 m. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimuose jie laimėjo daugiau rinkėjų balsų nei bet kada anksčiau.



Prezidento rinkimai

Libertarų partija yra pasiekusi nemažai rekordų, pavyzdžiui, ji buvo pirmoji partija, kuri JAV prezidento rinkimuose išrinko moterį. 2012 m. gegužės 5 d. Garis Džonsonas gavo oficialią Libertarų partijos kandidatūrą į JAV prezidentus 2012 m. rinkimuose. 2016 m. Džonsonas vėl tapo partijos kandidatu kartu su bendražygiu Viljamu Veldu. 2016 m. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimuose jie laimėjo daugiau rinkėjų balsų nei bet kada anksčiau.





Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3