Volstrito krachas (1929) — Juodasis antradienis ir Didžioji depresija
Volstrito krachas 1929: Juodasis antradienis, bankrotai ir Didžioji depresija — priežastys, pasekmės ir istorijos pamokos viename išsamiame straipsnyje.
1929 m. Volstrito krachas buvo didžiausias vertybinių popierių rinkos nuosmukis Jungtinių Valstijų istorijoje ir tapo svarbiu posūkiu XX a. ekonominėje raidėje.
Tai įvyko 1929 m. spalio 29 d., antradienį, Niujorko vertybinių popierių biržoje, ir šią dieną paprastai vadiname Juoduoju antradieniu. Krachą lėmė greitai augusi spekuliacija, plačiai paplitęs pirkimas „ant maržos“ ir prastėjančios ekonomikos pagrindų ženklai. Po to sekė bankų bankrotai, daugelio įmonių užsidarymas ir masinė panika — tai pratęsė ilgalaikę ekonominę krizę, žinomą kaip Didžioji depresija. Akcijų kainos nepasiekė prieškrizinių lygių iki 1954 m. pabaigos.
Priežastys
Priežasčių, kurios sukėlė krachą ir paskatino perėjimą į ilgą depresiją, buvo keletas:
- Pernelyg didelė spekuliacija akcijų rinkoje ir plačiai paplitęs pirkimas ant maržos, todėl smukus kainoms daugeliui investuotojų teko likviduoti pozicijas.
- Pramonės gamybos ir žemės ūkio perprodukcija, kuri sumažino pelningumą ir augimo perspektyvas.
- Turtų ir pajamų nelygybė – smarkiai išaugusios akcijų kainos daugiausia lėmė turtingųjų turtą, o dauguma gyventojų turėjo ribotas pajėgas vartoti.
- Finansų sektoriaus silpnumas ir Federalinės Rezervų sistemos politika, kuri prieš krachą kartais buvo pernelyg laisva, o vėliau sugriežtinta, pagilino kredito trūkumą.
- Tarptautinės ekonomikos nuosmukis po Pirmojo pasaulinio karo, skolų ir reparacijų problemos bei ribojimai prekyboje.
Krachas ir svarbios datos
Spalio mėnesį 1929 m. rinkoje įvyko keli itin sunkūs smūgiai: vadinamieji „Juodasis ketvirtadienis“ (1929-10-24), „Juodasis pirmadienis“ (1929-10-28) ir galiausiai „Juodasis antradienis“ (1929-10-29). Per kelias dienas išsipardavimas buvo milžiniškas, daugelis investuotojų patyrė didžiulius nuostolius, o likvidumo trūkumas šoko finansų sistemą.
Pasekmės JAV ir pasaulyje
Krachas inicijavo ilgą ekonominį nuosmukį:
- Gamyba ir BVP smuko — Jungtinių Valstijų ekonomika smuko reikšmingai (maždaug trečdaliu per pirmuosius kelerius krizės metus).
- Nedarbas išaugo iki apie 25 % 1933 m., kai daug žmonių neteko darbo ir pajamų.
- Tarp 1930 ir 1933 m. žlugo tūkstančiai bankų (dešimtis šimtų, vertinant metinius bankrotų skaičius), o indėlininkai dažnai neteko santaupų.
- Tarptautinė prekyba smuko: daug valstybių, norėdamos apsaugoti savo ekonomiką, nustatė didelius tarifus ir apribojo importą — vienas žinomiausių pavyzdžių yra 1930 m. JAV priimtas Smoot–Hawley tarifų įstatymas, kuris dar labiau susiaurino prekybą ir pagilino pasaulinį nuosmukį.
- Socialinės pasekmės: skurdas, bedarbystė, ilgų eilės prie sriubos valgyklų ir maisto dalinimo punktų. Daug žmonių patyrė namų netektis ir prarado gyvenimo lygį.
- Žemės ūkį papildomai smogė „Dust Bowl“ (dulkėtų audrų regionai JAV vidurio vakaruose), kas padidino ūkininkų netekčių mastą.
Politikos atsakas ir reformos
Reaguodama į katastrofišką ekonominę padėtį, JAV vyriausybė ėmėsi plataus masto priemonių:
- Franklino D. Roosevelto administracijos „New Deal“ programa (nuo 1933 m.) įvedė socialines ir ekonomines reformas, kurių tikslas buvo suteikti pagalbą, sukurti darbo vietų ir reformuoti finansų sistemą.
- Priimtos taisyklės ir institucijos, skirtos pagerinti finansinį stabilumą: tarp jų Glass–Steagall bankų reguliacija, Federališkai garantuojami indėliai (vėliau FDIC) ir 1934 m. įsteigta Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC), siekiant didesnio rinkų skaidrumo.
- Socialinės apsaugos plėtra: buvo priimtas Socialinės apsaugos įstatymas (Social Security) ir kitos socialinės pagalbos programos.
Ilgalaikė įtaka
Krachas ir Didžioji depresija pakeitė ekonomikos mąstyseną: sustiprėjo valstybinės intervencijos, reguliavimo ir socialinės apsaugos vaidmuo. Nors ekonomika pradėjo atsigauti per 1930–ųjų pabaigą dėl viešųjų darbų programų ir kitų priemonių, visiškas atsigavimas JAV įvyko tik per Antrojo pasaulinio karo mobilizaciją (prasidėjusią 1941 m.), kai pramonė ir užimtumas smarkiai išaugo. Ši krizė tapo svarbiu pamokų šaltiniu vėlesnei ekonominei politikai ir finansų reguliavimui.
Volstrito krachas 1929 m. yra ne vien tik istorinis įvykis apie akcijų kainų kritimą — tai buvo sudėtingas reiškinys, sujungęs finansų, socialinius ir politinius veiksnius, kurio pasekmės jautėsi ne vieną dešimtmetį.
Minia, susirinkusi Volstryte po 1929 m. katastrofos.
Dow Jones Industrial, 1928-1930 m.
Priežastys
Spekuliacijos vertybinių popierių biržoje paskatino šimtus tūkstančių amerikiečių daug investuoti į vertybinių popierių rinką ir taip sukurti ekonominį burbulą. Daugelis skolinosi pinigų, kad galėtų įsigyti daugiau akcijų.
"XX a. pradžioje spekuliacijos akcijų rinka buvo skirtos tik profesionalams, tačiau 1920-aisiais į Niujorko vertybinių popierių biržą investavo milijonai "paprastų amerikiečių". Iki 1929 m. rugpjūčio mėn. brokeriai smulkiesiems investuotojams paskolino daugiau nei du trečdalius akcijų, kurias jie pirko už užstatą, nominaliosios vertės - buvo paskolinta daugiau nei 8,5 mlrd. dolerių".
Paskolintų pinigų suma buvo didesnė už visą tuo metu JAV cirkuliavusią valiutą. Kai akcijų kaina nukrisdavo žemiau pasiskolintų pinigų sumos, savininkas turėdavo jas parduoti, kad grąžintų skolą. Dėl to kainos mažėjo dar labiau. Po daugelio metų reglamentai apribojo tokį skolos naudojimą. []
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo 1929 m. Volstrito krachas?
Atsakymas: 1929 m. Volstrito krachas buvo didžiausias vertybinių popierių rinkos žlugimas Jungtinių Valstijų istorijoje. Jis įvyko Niujorko vertybinių popierių biržoje 1929 m. spalio 28 d., antradienį, kuris dabar vadinamas juoduoju antradieniu.
K: Kokios buvo kai kurios šio kracho pasekmės?
Atsakymas: Po to žlugo bankai, buvo uždarytos įmonės ir kilo pasaulinė panika, dėl kurios prasidėjo Didžioji depresija. Akcijų kainos nepasiekė ankstesnio lygio iki 1954 m. pabaigos. Šis krachas taip pat reiškė 10 metų trukusios Didžiosios depresijos, kuri paveikė visas Vakarų pramonines šalis, pradžią. Šalys nustatė didelius tarifus ir kitaip apribojo importą, o tarptautinė prekyba labai sumažėjo. Daugeliui žmonių, kurie dėl skurdo ir kančių šiuo laikotarpiu neteko namų, maisto ėmė ieškoti sriubos virtuvės.
Klausimas: Kiek laiko užtruko, kol akcijų kainos atsigavo po šio nuosmukio?
A: Prireikė iki 1954 m. pabaigos, kol akcijų kainos po 1929 m. Volstrito griūties vėl pasiekė prieš tai buvusį lygį.
K: Kas buvo kaltinamas dėl šios krizės?
Atsakymas: Namų netekę žmonės gyveno vadinamuosiuose Hooverviluose, kaltindami Prezidentą Herbertą Huverį dėl šios krizės arba depresijos.
K: Kada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir kaip jis užbaigė Didžiąją depresiją?
A: Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1941 m. pabaigoje, kai prasidėjo amerikiečių mobilizacija, ir dramatiškai baigėsi 1939 m. rugsėjo 3 d., kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, taip užbaigdamas Didžiąją depresiją.
K: Kaip Didžioji depresija išplito Europoje ir kitose pasaulio dalyse?
Atsakymas: Didžioji depresija iš Amerikos sparčiai plito į Europą ir kitas pasaulio šalis dėl ekonominių ryšių tarp JAV ir Europos ekonomikų po Pirmojo pasaulinio karo po 1929 m. spalio 29 d. įvykusio Volstrito žlugimo, kuris visa tai sukėlė.
Ieškoti