Volstrito krachas (1929) — Juodasis antradienis ir Didžioji depresija

1929 m. Volstrito krachas buvo didžiausias vertybinių popierių rinkos nuosmukis Jungtinių Valstijų istorijoje ir tapo svarbiu posūkiu XX a. ekonominėje raidėje.

Tai įvyko 1929 m. spalio 29 d., antradienį, Niujorko vertybinių popierių biržoje, ir šią dieną paprastai vadiname Juoduoju antradieniu. Krachą lėmė greitai augusi spekuliacija, plačiai paplitęs pirkimas „ant maržos“ ir prastėjančios ekonomikos pagrindų ženklai. Po to sekė bankų bankrotai, daugelio įmonių užsidarymas ir masinė panika — tai pratęsė ilgalaikę ekonominę krizę, žinomą kaip Didžioji depresija. Akcijų kainos nepasiekė prieškrizinių lygių iki 1954 m. pabaigos.

Priežastys

Priežasčių, kurios sukėlė krachą ir paskatino perėjimą į ilgą depresiją, buvo keletas:

• Pernelyg didelė spekuliacija akcijų rinkoje ir plačiai paplitęs pirkimas ant maržos, todėl smukus kainoms daugeliui investuotojų teko likviduoti pozicijas.
• Pramonės gamybos ir žemės ūkio perprodukcija, kuri sumažino pelningumą ir augimo perspektyvas.
• Turtų ir pajamų nelygybė – smarkiai išaugusios akcijų kainos daugiausia lėmė turtingųjų turtą, o dauguma gyventojų turėjo ribotas pajėgas vartoti.
• Finansų sektoriaus silpnumas ir Federalinės Rezervų sistemos politika, kuri prieš krachą kartais buvo pernelyg laisva, o vėliau sugriežtinta, pagilino kredito trūkumą.
• Tarptautinės ekonomikos nuosmukis po Pirmojo pasaulinio karo, skolų ir reparacijų problemos bei ribojimai prekyboje.

Krachas ir svarbios datos

Spalio mėnesį 1929 m. rinkoje įvyko keli itin sunkūs smūgiai: vadinamieji „Juodasis ketvirtadienis“ (1929-10-24), „Juodasis pirmadienis“ (1929-10-28) ir galiausiai „Juodasis antradienis“ (1929-10-29). Per kelias dienas išsipardavimas buvo milžiniškas, daugelis investuotojų patyrė didžiulius nuostolius, o likvidumo trūkumas šoko finansų sistemą.

Pasekmės JAV ir pasaulyje

Krachas inicijavo ilgą ekonominį nuosmukį:

• Gamyba ir BVP smuko — Jungtinių Valstijų ekonomika smuko reikšmingai (maždaug trečdaliu per pirmuosius kelerius krizės metus).
• Nedarbas išaugo iki apie 25 % 1933 m., kai daug žmonių neteko darbo ir pajamų.
• Tarp 1930 ir 1933 m. žlugo tūkstančiai bankų (dešimtis šimtų, vertinant metinius bankrotų skaičius), o indėlininkai dažnai neteko santaupų.
• Tarptautinė prekyba smuko: daug valstybių, norėdamos apsaugoti savo ekonomiką, nustatė didelius tarifus ir apribojo importą — vienas žinomiausių pavyzdžių yra 1930 m. JAV priimtas Smoot–Hawley tarifų įstatymas, kuris dar labiau susiaurino prekybą ir pagilino pasaulinį nuosmukį.
• Socialinės pasekmės: skurdas, bedarbystė, ilgų eilės prie sriubos valgyklų ir maisto dalinimo punktų. Daug žmonių patyrė namų netektis ir prarado gyvenimo lygį.
• Žemės ūkį papildomai smogė „Dust Bowl“ (dulkėtų audrų regionai JAV vidurio vakaruose), kas padidino ūkininkų netekčių mastą.

Politikos atsakas ir reformos

Reaguodama į katastrofišką ekonominę padėtį, JAV vyriausybė ėmėsi plataus masto priemonių:

• Franklino D. Roosevelto administracijos „New Deal“ programa (nuo 1933 m.) įvedė socialines ir ekonomines reformas, kurių tikslas buvo suteikti pagalbą, sukurti darbo vietų ir reformuoti finansų sistemą.
• Priimtos taisyklės ir institucijos, skirtos pagerinti finansinį stabilumą: tarp jų Glass–Steagall bankų reguliacija, Federališkai garantuojami indėliai (vėliau FDIC) ir 1934 m. įsteigta Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC), siekiant didesnio rinkų skaidrumo.
• Socialinės apsaugos plėtra: buvo priimtas Socialinės apsaugos įstatymas (Social Security) ir kitos socialinės pagalbos programos.

Ilgalaikė įtaka

Krachas ir Didžioji depresija pakeitė ekonomikos mąstyseną: sustiprėjo valstybinės intervencijos, reguliavimo ir socialinės apsaugos vaidmuo. Nors ekonomika pradėjo atsigauti per 1930–ųjų pabaigą dėl viešųjų darbų programų ir kitų priemonių, visiškas atsigavimas JAV įvyko tik per Antrojo pasaulinio karo mobilizaciją (prasidėjusią 1941 m.), kai pramonė ir užimtumas smarkiai išaugo. Ši krizė tapo svarbiu pamokų šaltiniu vėlesnei ekonominei politikai ir finansų reguliavimui.

Volstrito krachas 1929 m. yra ne vien tik istorinis įvykis apie akcijų kainų kritimą — tai buvo sudėtingas reiškinys, sujungęs finansų, socialinius ir politinius veiksnius, kurio pasekmės jautėsi ne vieną dešimtmetį.