Depresija (ekonomika)
Depresija - tai ilgas laikotarpis, kai šalies ekonomika blogai veikia. Jai paprastai būdinga tai, kad daug žmonių neturi darbo. Depresija yra sunkesnė nuosmukio rūšis. Depresija gali trukti kelerius metus. Depresija kenkia ne tik dideliam nedarbui, bet ir bankams, prekybai ir gamybai. Kainos krinta, sunkiau gauti kreditą, padaugėja bankrotų. Depresija vienoje šalyje gali greitai išplisti į kitas šalis.
1931 m. Monrealio sriubos virtuvė, maitinanti bedarbius vyrus
Didžioji depresija
Didžioji depresija (1929-1939 m.) buvo ilgiausiai trukusi ir giliausia ekonominė krizė šiuolaikinio pramoninio pasaulio istorijoje. Ji prasidėjo po 1929 m. JAV akcijų rinkos griūties. Nuo 1929 m. spalio 24 d. iki spalio 29 d. kainos Volstrito akcijų rinkoje krito. Dėl to Volstritą apėmė panika. Milijonai investuotojų buvo finansiškai sužlugdyti. Iki 1933 m. žlugo beveik pusė JAV bankų, o 13-15 mln. amerikiečių neteko darbo. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas Europoje nutraukė depresiją. Didžioji depresija paveikė viso pasaulio šalis. Skirtingai nuo ankstesnių depresijų, kai nukentėdavo kelios šalys, Didžiąją depresiją pajuto beveik visos pramoninės šalys. Nukentėjo Afrika, Azija, Australija, Europa, Šiaurės ir Pietų Amerika. Šalys bandė apsaugoti savo ekonomiką didindamos tarifus į jų šalis importuojamoms prekėms. Dėl to pasaulinė prekyba sumažėjo apie 30 proc. Apskaičiuota, kad 1932 m. visame pasaulyje be darbo buvo apie 30 mln. žmonių.
Didžioji depresija turėjo toli siekiančių politinių pasekmių. Žlugus ekonomikai, kai kurie žmonės ieškojo karinių diktatorių, kad išgelbėtų savo šalis. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Argentina ir kelios Centrinės Amerikos šalys turėjo diktatorius. Vokietijoje, Italijoje ir Japonijoje įsivyravo fašizmas, kuris tiesiogiai lėmė Antrąjį pasaulinį karą. Sovietų Sąjungoje dėl depresijos į valdžią atėjo Josifas Stalinas. Jis ištrėmė milijonus žmonių į darbo stovyklas ir pradėjo terorą, vadinamą Didžiuoju valymu. Vien tik 1930-aisiais žuvo 20 milijonų sovietų. Vakaruose vienas iš atsako būdų buvo gerovės kapitalizmas. Jis įsigalėjo tokiose šalyse kaip Kanada, Prancūzija ir Didžioji Britanija.
Depresijos požymiai
2013 m. kai kuriose Europos šalyse nedarbas buvo didesnis nei 1930 m. Didžiosios depresijos metu. Bendrasis vidaus produktas mažėjo sparčiau, nei kai kurios Europos šalys galėjo sumažinti išlaidas. Europos finansų krizė rodo visus požymius, kad ji ne gerės, o blogės. Nors kai kurie vyriausybės pareigūnai ją vadina recesija, ekonomistai ją jau vadina depresija. Kadangi Europos šalys yra prisijungusios prie euro, jos negali devalvuoti savo valiutos, kad pakoreguotų savo ekonomiką. Tai reiškia, kad jos negali sumažinti savo eksporto kainų, kad jos taptų patrauklesnės, todėl negali pasiekti prekybos balanso.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra depresija ekonomikoje?
A: Depresija - tai užsitęsęs ekonomikos nuosmukis, pasižymintis dideliu nedarbo lygiu ir ekonominio aktyvumo sumažėjimu.
K: Kuo depresija skiriasi nuo recesijos?
A: Depresija yra sunkesnis ir ilgesnis nuosmukis nei recesija. Dažnai ji susijusi su didesniu nedarbu ir didesniais ekonomikos sutrikimais.
K: Kokios yra kai kurios ekonominės depresijos pasekmės?
A.: Ekonominės depresijos pasekmės gali būti mažėjančios kainos, sumažėjusios galimybės gauti kreditą, padažnėję bankrotai, žala bankams, prekybai ir gamybai.
K: Kiek laiko gali trukti depresija?
A: Depresija gali trukti kelerius metus, nes tai yra ilgalaikis ir gilus ekonomikos nuosmukis.
K: Kaip depresija veikia nedarbą?
A: Depresijai paprastai būdingas didelis nedarbas, nes daug žmonių negali rasti darbo, o įmonės, norėdamos sumažinti išlaidas, gali būti priverstos atleisti darbuotojus.
K: Ar depresija gali išplisti į kitas šalis?
A: Taip, depresija vienoje šalyje gali greitai išplisti į kitas šalis, ypač jei jos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje per prekybą ar finansų rinkas.
K.: Kokį poveikį depresija turi galimybėms gauti kreditą?
A: Depresijos metu tampa sunkiau gauti kreditą, nes bankai ir finansų įstaigos mažiau noriai skolina pinigus dėl padidėjusios įsipareigojimų nevykdymo ir bankroto rizikos.
