Kas yra ekonominė depresija? Apibrėžimas, priežastys ir pasekmės
Sužinokite, kas yra ekonominė depresija: priežastys, pasekmės, poveikis darbui, bankams ir prekybai bei kaip ją atpažinti ir išvengti.
Depresija - tai ilgas laikotarpis, šalies ekonomika blogai veikia. Jam paprastai būdinga, kad daug žmonių neturi darbo. Depresija yra sunkesnė nuosmukio rūšis ir dažnai trunka kelerius metus.
Kas būdinga ekonominei depresijai?
Depresija kenkia ne tik nedarbui, bet ir bankams, prekybai ir gamybai. Kainos gali kristi arba sverti tolimesnį ekonomikos silpnėjimą, sunkiau gauti kreditą, padaugėja bankrotų ir verslo praradimai tampa sisteminiais.
Priežastys
- Finansų krizės: bankų skolų smukimas, likvidumo trūkumas ir kreditų susitraukimas gali sukelti ekonomikos spiralę.
- Investicijų ir paklausos mažėjimas: verslai mažina investicijas, mažėja vartojimas ir eksporto srautai.
- Defliacija: kainų nuosmukis skatina vartotojus atidėti pirkimus, tai dar labiau slopina ekonomiką.
- Struktūrinės problemos: pramonės pertvarka, didelis užsienio skolų kiekis ar netinkama ekonominė politika gali sudaryti palankias sąlygas depresijai.
- Išoriniai šokai: karai, pandemijos ar staigūs žaliavų kainų pokyčiai gali smarkiai sumažinti ekonominę veiklą.
Pasekmės
- Ilgalaikis nedarbas: ilgai trunkantis darbo vietų trūkumas didina socialines problemas ir prarastą darbo patirtį (hysteresis efektas).
- Finansų sistemos rizika: bankrotai, bankų griūtis ir užšalę kreditai apsunkina ekonomikos atsigavimą.
- Gyvenimo lygio kritimas: mažėja pajamos, auga skurdas ir nelygybė; gali padidėti emigracija ir socialinis nestabilumas.
- Valstybės biudžeto įtampa: mažėja mokesčių pajamos, o išlaidos socialinėms išmokoms didėja, kas apsunkina fiskalinę politiką.
- Politinis poveikis: ilgalaikė krizė gali skatinti politinius pokyčius, radikalizaciją ar pasikeitusius rinkimų rezultatus.
Kaip atpažinti depresiją — pagrindiniai rodikliai
- Ilgai trunkantis didelis nedarbas ir mažėjantis užimtumas.
- Smarkus BVP nuosmukis, kuris tęsiasi kelis metus.
- Kreditų susitraukimas, didelis bankrotų skaičius ir finansinė įmonių nestabilumas.
- Stipri defliacija arba ilgalaikis žemas infliacijos lygis kartu su ekonomikos stagnacija.
Istoriniai pavyzdžiai
Garsiausias pavyzdys yra Didžioji depresija 1929–1930-aisiais, kai daugelyje šalių smarkiai krito gamyba ir išaugo nedarbas. Tokiomis sąlygomis ekonomika gali susitraukti žymiai daugiau negu įprasto recesijos metu.
Valstybės ir centrinių bankų veiksmai
Norint sušvelninti depresijos pasekmes, dažnai taikomos:
- Fiskalinės priemonės: viešieji investicijų projektai, tiesioginės išmokos, padidintos socialinės pašalpos ir darbo vietų programos.
- Monetarinės priemonės: palūkanų mažinimas, likvidumo tiekimas bankams, kiekybinis atpirkimas (QE) ir kitos neįprastos priemonės.
- Bankų stabilizavimas: indėlių garantijos, bankų kapitalizavimas arba pertvarkymas, kad būtų išvengta sisteminės griūties.
- Tarptautinė parama: tarptautinės organizacijos (pvz., tarptautinės finansų institucijos) ir užsienio pagalba gali padėti šalis stabilizuoti.
Kaip pasiruošti ir kaip elgtis asmeniškai
- Nustatyti finansinį rezervą (apie 3–6 mėn. išlaidų), kad būtų atsargos nenumatytiems pajamų praradimams.
- Įvertinti skolų lygį ir, jei įmanoma, sumažinti brangių skolų kiekį.
- Įgyti papildomų įgūdžių ir lanksčiai reaguoti į darbo rinkos pokyčius.
- Naudotis galiojančiomis socialinėmis priemonėmis ir konsultuotis su finansų specialistais, jei kyla sunkumų.
Depresija vienoje šalyje gali greitai išplisti į kitas šalis per prekybą, finansų rinkas ir investicijų srautus; todėl tarptautinis bendradarbiavimas ir laiku imtasi priemonių vaidina svarbų vaidmenį krizės valdyme.
1931 m. Monrealio sriubos virtuvė, maitinanti bedarbius vyrus
Didžioji depresija
Didžioji depresija (1929-1939 m.) buvo ilgiausiai trukusi ir giliausia ekonominė krizė šiuolaikinio pramoninio pasaulio istorijoje. Ji prasidėjo po 1929 m. JAV akcijų rinkos griūties. Nuo 1929 m. spalio 24 d. iki spalio 29 d. kainos Volstrito akcijų rinkoje krito. Dėl to Volstritą apėmė panika. Milijonai investuotojų buvo finansiškai sužlugdyti. Iki 1933 m. žlugo beveik pusė JAV bankų, o 13-15 mln. amerikiečių neteko darbo. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas Europoje nutraukė depresiją. Didžioji depresija paveikė viso pasaulio šalis. Skirtingai nuo ankstesnių depresijų, kai nukentėdavo kelios šalys, Didžiąją depresiją pajuto beveik visos pramoninės šalys. Nukentėjo Afrika, Azija, Australija, Europa, Šiaurės ir Pietų Amerika. Šalys bandė apsaugoti savo ekonomiką didindamos tarifus į jų šalis importuojamoms prekėms. Dėl to pasaulinė prekyba sumažėjo apie 30 proc. Apskaičiuota, kad 1932 m. visame pasaulyje be darbo buvo apie 30 mln. žmonių.
Didžioji depresija turėjo toli siekiančių politinių pasekmių. Žlugus ekonomikai, kai kurie žmonės ieškojo karinių diktatorių, kad išgelbėtų savo šalis. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Argentina ir kelios Centrinės Amerikos šalys turėjo diktatorius. Vokietijoje, Italijoje ir Japonijoje įsivyravo fašizmas, kuris tiesiogiai lėmė Antrąjį pasaulinį karą. Sovietų Sąjungoje dėl depresijos į valdžią atėjo Josifas Stalinas. Jis ištrėmė milijonus žmonių į darbo stovyklas ir pradėjo terorą, vadinamą Didžiuoju valymu. Vien tik 1930-aisiais žuvo 20 milijonų sovietų. Vakaruose vienas iš atsako būdų buvo gerovės kapitalizmas. Jis įsigalėjo tokiose šalyse kaip Kanada, Prancūzija ir Didžioji Britanija.
Depresijos požymiai
2013 m. kai kuriose Europos šalyse nedarbas buvo didesnis nei 1930 m. Didžiosios depresijos metu. Bendrasis vidaus produktas mažėjo sparčiau, nei kai kurios Europos šalys galėjo sumažinti išlaidas. Europos finansų krizė rodo visus požymius, kad ji ne gerės, o blogės. Nors kai kurie vyriausybės pareigūnai ją vadina recesija, ekonomistai ją jau vadina depresija. Kadangi Europos šalys yra prisijungusios prie euro, jos negali devalvuoti savo valiutos, kad pakoreguotų savo ekonomiką. Tai reiškia, kad jos negali sumažinti savo eksporto kainų, kad jos taptų patrauklesnės, todėl negali pasiekti prekybos balanso.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra depresija ekonomikoje?
A: Depresija - tai užsitęsęs ekonomikos nuosmukis, pasižymintis dideliu nedarbo lygiu ir ekonominio aktyvumo sumažėjimu.
K: Kuo depresija skiriasi nuo recesijos?
A: Depresija yra sunkesnis ir ilgesnis nuosmukis nei recesija. Dažnai ji susijusi su didesniu nedarbu ir didesniais ekonomikos sutrikimais.
K: Kokios yra kai kurios ekonominės depresijos pasekmės?
A.: Ekonominės depresijos pasekmės gali būti mažėjančios kainos, sumažėjusios galimybės gauti kreditą, padažnėję bankrotai, žala bankams, prekybai ir gamybai.
K: Kiek laiko gali trukti depresija?
A: Depresija gali trukti kelerius metus, nes tai yra ilgalaikis ir gilus ekonomikos nuosmukis.
K: Kaip depresija veikia nedarbą?
A: Depresijai paprastai būdingas didelis nedarbas, nes daug žmonių negali rasti darbo, o įmonės, norėdamos sumažinti išlaidas, gali būti priverstos atleisti darbuotojus.
K: Ar depresija gali išplisti į kitas šalis?
A: Taip, depresija vienoje šalyje gali greitai išplisti į kitas šalis, ypač jei jos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje per prekybą ar finansų rinkas.
K.: Kokį poveikį depresija turi galimybėms gauti kreditą?
A: Depresijos metu tampa sunkiau gauti kreditą, nes bankai ir finansų įstaigos mažiau noriai skolina pinigus dėl padidėjusios įsipareigojimų nevykdymo ir bankroto rizikos.
Ieškoti