Devyniasdešimt penkios tezės (1517) – Martyno Liuterio raginimas reformai
Devyniasdešimt penkias tezes apie atlaidų galią, paprastai vadinamas Devyniasdešimt penkiomis tezėmis, parašė Martynas Liuteris.
Liuteris teigė, kad Bažnyčia neturėtų pardavinėti indulgencijų. Kadangi daugelis žmonių su tuo sutiko, Liuteris tapo labai populiarus ir atvėrė kelią protestantų reformacijai.
1517 m. spalio 31 d. Liuteris kreipėsi į bažnyčios vadovybę su neatidėliotinu raginimu imtis reformų. Šią dieną jis įteikė jiems savo tezes. Vyskupams nereaguojant, Liuteris savo tezes išplatino privačiai. Tezės greitai paplito ir buvo išspausdintos Niurnberge, Leipcige ir Bazelyje.
Visai neseniai, 2007 m. vasarį, žiniasklaida pranešė, kad Jenos universiteto bibliotekoje rastas Liuterio sekretoriaus Georgo Rörerio ranka rašytas raštelis patvirtina tradicinį Liuterio tezių prikalimo prie durų faktą. Nuo 2007 m. vasario mėn. mokslininkai šio naujo radinio dar neįvertino.
Kontekstas
Devyniasdešimt penkios tezės buvo parašytos akademiniam disputui — tai buvo įprasta universiteto praktika, skirta iškelti klausimus svarstymui. Tezės daugiausia kritikuoja indulgencijų pardavinėjimą ir su tuo susijusias piktnaudžiavimo formas. Indulgencijų prekyba tuo metu buvo susijusi su didžiulėmis lėšomis Šv. Petro bazilikos Romoje statybai; rinkėjų darbu dažnai vadovavo prekiautojai, tokių kaip Johann Tetzel, veikiantys popiežiaus ir vietinių vyskupų labui. Priešingai nei dažnai manoma, Liuteris nepradėjo iš karto naujos denominacijos — jis siekė teologinės diskusijos ir reformų Bažnyčios viduje.
Turinys ir pagrindinės mintys
- Indulgencijų teisėtumas: Liuteris kėlė klausimą, ar Bažnyčia turi teisę parduoti indulgencijas ir ar tokia praktika skatina tikrą atgailą.
- Atgaila ir išgelbėjimas: Jis pabrėžė, kad tikra atgaila ir tikėjimas yra svarbiau už išorinį veiksmą ar pinigines auka.
- Autoritetas: Tezėse Liuteris abejojo, ar popiežiaus valdžia yra neribota, ypač sprendžiant amžinuosius reikalus (pvz., nuo piktųjų pasekmių po mirties).
- Akademinis kvietimas: Tekstas buvo skirtas pradėti diskusiją tarp teologų, vyskupų ir universitetų bendruomenės.
Platinimas ir viešasis poveikis
Po paskelbimo tezės buvo greitai atspausdintos ir išverstos į gimtąją vokiečių kalbą — spaudos technologijos ir populiarus turinys lėmė jų plitimą per kelias savaites. Jie pasiekė įvairias Vokietijos ir Europos dalis, palikdami didelį viešąjį atgarsį. Dėl to Liuteris greitai tapo centru žiniasklaidos dėmesiui ir politinių diskusijų dalyviu.
Pasekmės
Devyniasdešimt penkios tezės laikomos reformacijos pradžia. Jų paskelbimas laipsniškai atvedė prie platesnės protestantų judėjimo raidos: Liuterio mokymai išplito, jis sulaukė rėmėjų tarp vokiečių kunigaikščių, bet taip pat susilaukė prieštaravimo iš Bažnyčios vadovybių. Galiausiai Liuteris buvo paskelbtas eretiku ir prarado ryšį su Romos Katalikų Bažnyčia — sakytume, kad nuo šio momento prasidėjo žymių teologinių, politinių ir kultūrinių pokyčių laikotarpis Europoje (pvz., 1520 m. popiežiaus bulė ir 1521 m. Vormso sambūris).
Tyrimų raida ir istorinė diskusija
Nors tradicinė istorija vaizduoja Liuterį prikalantį tezes prie Vitenbergo (All Saints' Church) durų 1517 m. spalio 31 d., šis vaizdinys buvo diskutuojamas tarp istorikų. 2007 m. rastas Georgo Rörerio raštelis Jenos bibliotekoje pridėjo svorio tradicinei versijai, tačiau mokslininkai vis dar nagrinėja šaltinius, kontekstą ir tezių tikrąją dokumentacijos seką. Bendras konsensusas — kad be abejo Liuterio veiksmai ir tekstas turėjo esminį įtakos tolimesnei reformacijai, net jei smulkios detalės apie prikalimo ritualą išlieka aptarinėjamos.
Santrauka: Devyniasdešimt penkios tezės — tai tiek konkreti kritika dėl indulgencijų pardavimo, tiek kvietimas atviroms teologinėms diskusijoms, kuris tapo viena svarbiausių katalizatorių vėlesnei protestantų reformacijai ir platesniems pokyčiams Europos religiniame ir politiniame gyvenime.
95 tezės
Klausimai ir atsakymai
K: Kas parašė "Devyniasdešimt penkias tezes"?
Atsakymas: Devyniasdešimt penkias tezes parašė Martinas Liuteris.
K: Koks buvo pagrindinis Liuterio argumentas Devyniasdešimt penkiose tezėse?
A: Liuteris teigė, kad Bažnyčia neturėtų pardavinėti indulgencijų.
K: Kokį poveikį Liuterio judėjimas padarė Bažnyčiai?
A: Liuterio judėjimas, kuris ilgainiui tapo žinomas kaip protestantų reformacija, lėmė reikšmingus pokyčius Bažnyčioje.
K: Kada Liuteris įteikė savo tezes bažnyčios vadovybei?
A: Liuteris savo tezes bažnyčios vadovybei įteikė 1517 m. spalio 31 d.
K: Kas atsitiko, kai vyskupai nereagavo į Liuterio raginimą imtis reformų?
A: Kai vyskupai nereagavo, Liuteris savo tezes išplatino privačiai.
K: Kur buvo išspausdintos Devyniasdešimt penkios tezės?
A: Devyniasdešimt penkios tezės buvo išspausdintos Niurnberge, Leipcige ir Bazelyje.
K: Kokia nauja informacija apie Liuterio veiksmus buvo atrasta pastaraisiais metais?
A: 2007 m. vasarį Jenos universiteto bibliotekoje buvo rastas ranka rašytas Liuterio sekretoriaus Georgo Rörerio raštelis. Atrodė, kad šis raštelis patvirtina tradicinį pasakojimą apie tai, kad Liuteris prikalė tezes prie durų, tačiau mokslininkai dar turi įvertinti šį teiginį.
