Atlaidai (indulgencijos): reikšmė, istorija ir reformacija

Sužinokite atlaidų kilmę, piktnaudžiavimus ir Liuterio protestą — nuo kryžiaus žygių bei indulgencijų pardavimo iki Tridento reformos ir šiuolaikinės Bažnyčios požiūrio.

Romos katalikų teologijoje atlaidai reiškia, kad iš nusidėjėlio atimama laikinoji bausmė (bausmė čia, žemėje) už nuodėmes, kurios jau buvo atleistos. Atlaidai nereiškia paties nuodėmės įvykio pamiršimo ar dieviškojo atleidimo — tai doktrina apie laikinosios bausmės (pvz., skaistyklos kančių) sumažinimą ar pašalinimą.

Teologinis pagrindas

Tradiciškai aiškinama, kad Bažnyčia turi tam tikrą "nuopelnų lobyną" — dvasinių nuopelnų rezervą, sukauptą šventųjų ir Kristaus nuopelnų perteklių. Šio pobūdžio idėja buvo formuluojama viduramžių teologijoje ir vėliau sisteminta scholastikos. Pagal šią sampratą popiežius ir Bažnyčia gali nukreipti šiuos nuopelnus į kitus tikinčiuosius, kad sumažintų jų laikinasias bausmes. Kaip senajame tekste minima, šis lobynas buvo laikomas išeities vieta sprendžiant, kas galėtų gauti dvasinę „pagalbą“ savo kelionei į išganymą.

Istorinė raida

Pradinė Bažnyčios praktika buvo griežtesnė atgailos forma: po sunkių nuodėmių tikintysis atlikdavo viešą ar ilgesnę atgailą. Vėliau, ypač viduramžiais, atsirado institucinių atlaidų praktika — ji buvo siejama su dovanomis, pamaldomis, piligrimystėmis, karinėmis misijomis ir kitomis bažnytinėmis arba visuomeninėmis veiklomis.

Per kryžiaus žygius popiežius pažadėjo "visiškus atlaidus" tiems, kurie savanoriškai stojo į kovą su musulmonais. Tai reiškė, kad jei jie taps popiežiaus kariais ir mirs, pateks į dangų, net jei buvo padarę blogų dalykų. Vėlesniais amžiais atlaidai tapo ir būdu remti tam tikrus bažnytinius projektus: pavyzdžiui, jie buvo siejami su šventovių statyba ar kryžiaus žygių finansavimu.

Iki 1500 m. atlaidai virto spausdintu laišku, kuriame buvo rašoma, kad sumokėjęs pinigus žmogus gavo visišką atleidimą už visas nuodėmes. Net mirę ir skaistykloje kenčiantys žmonės galėjo būti akimirksniu išlaisvinti, jei už atlaidus sumokėdavo gyvas žmogus. Pinigai buvo naudojami bažnyčiai Romoje statyti, o dalis jų atitekdavo vietiniams kunigaikščiams ar pasaulietiniams vadovams. Tokie pavyzdžiai ir piktnaudžiavimo formos (pvz., agresyvus atlaidų pardavimas) sukėlė didelį visuomeninį nepasitenkinimą.

Reformacija ir katalikų atsakas

Dėl šio itin didelio piktnaudžiavimo indulgencijomis Martynas Liuteris ėmė prieš jas protestuoti. Liuteris teigė, kad užuot mokėjus pinigus Bažnyčiai, geriau atiduoti pinigus vargšams ir atgailauti už savo nuodėmes. Jo kritiką atspindėjo 1517 m. paskelbti 95 tezių skelbimai, kurie tapo protestantųreformacijos (1517 m.) pradžia. Liuterio kaltinimai dėl atlaidų pardavimo (taip pat garsūs atvejų pavyzdžiai, kai atlaidus aktyviai reklamuodavo ir pardavinėjo atskiri prekeiviai) prisidėjo prie platesnio teologinio ginčo apie malonę, tikėjimą ir atgailą.

Netrukus po to, Tridento Susirinkime, Katalikų Bažnyčia pabandė reaguoti į problemas, dėl kurių kilo Reformacija, ir indulgencijų pardavimas buvo nutrauktas. Susirinkimas pabrėžė atgailos vertę, draudė atlaidų prekybą ir reikalavo rimtesnės bažnytinės priežiūros, tačiau patvirtino tam tikrą atlaidų doktriną kaip teisėtą Bažnyčios praktiką.

Moderni doktrina ir dabartinė praktika

XX a. viduryje ir vėliau Katalikų Bažnyčia sistemos aiškumui ir piktnaudžiavimų prevencijai priėmė papildomų paaiškinimų. 1967 m. popiežius Paulius VI paskelbė dokumentą, kuriuo buvo atnaujinti atlaidų teisiniai ir pastoraciniai pagrindai (Apostolic Constitution "Indulgentiarum Doctrina"). Šiuolaikinė Bažnyčia aiškiai draudžia atlaidų pardavimą ir nurodo, kad atlaidai negali būti suprantami kaip komercinė paslauga.

Šiandien atlaidai skiriami kaip dvasinė paskata atlikti pamaldžias praktikas ir gerus darbus, išlaisvinti nuo laikinosios bausmės už jau atleistus nuodėmius ir taip padėti tikinčiajam augti dvasioje. Atlaidai gali būti visiški (plenariniai) arba daliniai, priklausomai nuo atlikto pamaldumo lygio ir sąlygų laikymosi.

Sąlygos, norint gauti plenarinius atlaidus

• Gilus tikėjimo ir atgailos nusistatymas, be prisirišimo prie bet kokio nuodėmės.
• Sakramentinė išpažintis ir gavimas absoliucijos (paprastai prieinamas per trumpą laiką prieš arba po atliktos pamaldos).
• Santykinė prieiga prie Švenčiausiosios Komunijos — priimti Eucharistiją.
• Maldos už popiežiaus intencijas (dažnai rekomenduojamos trumpa malda už popiežių).
• Atlikti konkretų veiksmą ar pamaldumą, kuriam priskirtas atlaidų poveikis (pvz., piligrimystė, tam tikros maldos, skaitymas Šventojo Rašto, charitativūs darbai), laikantis Bažnyčios nurodymų.

Jei bet kuri iš sąlygų negalima (pvz., neišsipildo visi reikalingi sakramentai), dažnai suteikiami daliniai atlaidai. Taip pat atlaidus galima taikyti mirusiesiems — gyvieji gali melstis už mirusiuosius ir atlikti reikalaujamas sąlygas, kad jų maldos prisidėtų prie mirusiųjų laikinosios bausmės sumažinimo.

Skirtumas tarp nuodėmių atleidimo ir atlaidų

Svarbu akcentuoti skirtumą: sakramentinė išpažintis (ir Dievo atleidimas) naikina pačią nuodėmę ir jos amžinąją bausmę, jei tikintysis nuoširdžiai atgailauja. Atlaidai nepriskiriami pačiam nuodėmės uždarymui — jie pašalina arba sumažina laikinas pasekmes (laikomasias bausmes), kurios lieka net po nuodėmės atleidimo.

Dažni nesusipratimai

• Atlaidai nėra „perkantis“ nuodėmių atleidimas. Bažnyčia aiškiai draudžia bet kokią prekybą atlaidais.
• Atlaidai nėra garantija amžino išgelbėjimo be tikėjimo, sakramentinės malonės ir nuoširdžios atgailos.
• Atlaidų praktika turi skatinti asmeninį dvasinį gyvenimą, maldą, gailestingumą ir krikščionišką meilę.

Išvados

Atlaidai (indulgencijos) — ilgą istoriją turinti katalikų doktrina, skirta mažinti laikinas pasekmes už jau atleistus nuodėmes. Viduramžių ir ankstyvojo modernumo laikais ši praktika buvo pasitelkta ir piktnaudžiaujama, kas tapo viena iš katalikų reformacijos priežasčių. Po Trento ir vėlesnių reformų Bažnyčia apribojo ir aiškiai reglamentavo atlaidų naudojimą: dabartinė doktrina pabrėžia, kad atlaidai yra dvasinė priemonė, skatinanti atgailą, maldą ir gailestingumą, o ne komercinė paslauga.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra indulgencija Romos katalikų teologijoje?

Klausimas: Kaip atlaidai pakeitė ankstyvosios Bažnyčios griežtas atgailas?

K: Ką kryžiaus žygių metu reiškė visiški atlaidai?

K: Kaip iki 1500 m. buvo piktnaudžiaujama indulgencijomis?

Klausimas: Kodėl Martynas Liuteris prieš juos protestavo?

K: Kokių veiksmų ėmėsi Katalikų Bažnyčia po Reformacijos?

K: Kuo šiuolaikinis atlaidų idėjos naudojimas skiriasi nuo ankstesnio?

Paieška pagal raidę