Trento susirinkimas: Katalikų bažnyčios kontrreformacijos taryba (1545–1563)

Tridento susirinkimas (1545–1563) – kontrreformacijos epicentras: katalikų doktrinų, sakramentų ir Bažnyčios atsakas į protestantizmą glausta analizė.

Autorius: Leandro Alegsa

Tridento Susirinkimas buvo 19-asis Romos katalikų bažnyčios ekumeninis susirinkimas. Nuo 1545 m. gruodžio 13 d. iki 1563 m. gruodžio 4 d. svarbūs Katalikų Bažnyčios nariai, reaguodami į protestantų reformaciją, tris kartus rinkosi Trento mieste. Jame buvo išdėstytos dabartinės katalikų doktrinos apie išganymą, sakramentus ir Biblijos kanoną, atsakyta į visus protestantų ginčus.

Istorija ir posėdžių eiga

Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V aktyviai rėmė susirinkimo idėją kaip priemonę spręsti religinį susiskaldymą Vakarų Europoje. Popiežius Paulius III sušaukė tarybą 1537 m., tačiau dėl politinių ir karinių kliūčių bei popiežių ir imperatoriaus priešpriešos susirinkimas ilgai negalėjo prasidėti. Dėl to faktinis susirinkimo pradžios momentas užsitęsė iki 1545 m. Nors buvo bandymų perkelti arba tęsti posėdžius kitur (pvz., 1547 m. siūlyta perkėlimo priežastis – maras), taryba išsiskyrė į tris pagrindines sesijas: 1545–1547, 1551–1552 ir 1562–1563.

Dėl popiežių pasipriešinimo ir sukilimų prieš imperatorių taryba dažnai negalėdavo susirinkti, kada norėdavo, o kartais ir visai nesusirinkdavo. Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V norėjo, kad taryba susirinktų, o popiežius Paulius III sušaukė tarybą 1537 m., tačiau planai žlugo. 1538 m. sumanymai sušaukti soborą vėl žlugo. Popiežius prašė sušaukti tarybą 1542 m., tačiau iš tikrųjų ji susirinko tik 1545 m. Nuo 1547 m. iki 1551 m. taryba veiklos nevykdė. Ji vėl posėdžiavo nuo 1551 iki 1552 m., kai buvo sustabdyta dėl sukilimo prieš imperatorių. Popiežiui Pauliui IV (1555-1559 m.) labai nepatiko protestantų idėjos, todėl taryba negalėjo vėl pradėti veikti tol, kol pareigas pradėjo eiti jo įpėdinis. Paskutinį kartą taryba posėdžiavo 1562-1563 m.

Pagrindiniai nutarimai ir teologinės pozicijos

Tridento Susirinkimas aiškiai ir išsamiai apibrėžė katalikų tikėjimo doktrinas, kurios tapo kontrreformacijos centru. Svarbiausi sprendimai apėmė:

  • Sakramentų patvirtinimas: patvirtintas septynių sakramentų skaičius ir jų realus teikiamasis veikimas, kartu atsisakyta protestantiškų nuostatų, mažinančių sakramentų reikšmę.
  • Eucharistijos doktrina: patvirtinta transsubstanciacijos doktrina, t. y. realus Kristaus Kūno ir Kraujo buvimas per Mišias.
  • Išganymo mokslo aiškinimas: pabrėžta malonės ir tikėjimo reikšmė, tačiau kartu įtvirtintas ir darbų svarbumas išganymui – pasmerkiama sola fide (vien tik tikėjimo) doktrina, kaip ją aiškino protestantai.
  • Biblijos kanonas: patvirtintas Bažnyčios kanonas, įtraukiant deuterokanonines knygas, o Vulgata gauta kaip oficiali interpretacinė versija liturgijai ir katechezėms.
  • Autoritetas: akcentuotas Bažnyčios ir popiežiaus autoritetas bei Tradicijos ir Šventojo Rašto sąveika kaip dieviškojo atskleidimo šaltiniai.

Bažnytinė reforma ir administracinės priemonės

Nors susirinkimas gynybiškai aiškino doktrinas, jis taip pat priėmė plataus masto reformų paketą Bažnyčios vidaus tvarkai gerinti:

  • Įsteigta aiški reikalavimų sistema kunigų mokymui ir gyvenimo standartams, įskaitant reikalavimą steigti seminarijas, kad būtų geriau rengti dvasininkai.
  • Užginčytos praktikos, kaip simonija, nepadorus gyvenimas tarp kunigų ir nepotizmas, buvo uždraustos ir griežtai smerkiamos.
  • Patvirtintos normos dėl vyskupų rezidavimo ir pastoracinės atsakomybės vietinėse bendruomenėse.
  • Pradėtas liturgijos ir apeigų standartizavimo procesas, vėliau išryškėjęs kaip Tridento mišios (Tridentine Mass), kuris turėjo įtakos bažnytinei praktikai šimtmečiams.
  • Imtasi priemonių kovai su heretizmu, įskaitant griežtėjančią cenzūrą ir draudžiamųjų knygų sąrašų formavimą.

Organizacija, dalyviai ir pasekmės

Susirinkime dalyvavo ne tik vyskupai, bet ir pontifikatai delegatai, teologai bei teisininkai. Įtakingi popiežiai, tokie kaip Paulius III, Julijus III ir Pijus IV, turėjo esminį vaidmenį rengiant ir patvirtinant nutarimus. Tridento nutarimai buvo paskelbti kaip oficialūs Bažnyčios dekretojai ir vėliau tapo Bažnyčios teisės, liturgijos ir katechezės pagrindu.

Tridento susirinkimas buvo kontrreformacijos dalis. Iki kito ekumeninio Susirinkimo turėjo praeiti daugiau kaip 300 metų. Jo sprendimai reikšmingai sustiprino Katalikų Bažnyčios institucijų struktūrą, pagerino dvasininkijos rengimą ir padėjo Bažnyčiai atkurti autoritetą daugelyje Europos regionų. Tačiau protestantų bažnyčių jis neprivertė grįžti prie Romos autoriteto — todėl jo poveikis buvo labiau vidaus atgaivinimas ir ideologinė atsvara reformacijai.

Trumpa chronologija

Popiežius Paulius III matė, kad protestantiškoji reformacija stiprėja. Anksčiau prie reformacijos prisidėjo nedaug kunigų, tačiau netrukus jos idėjas palaikė daugelis kunigaikščių, ypač Vokietijoje. Todėl popiežius Paulius III pageidavo sušaukti susirinkimą. Tačiau taryba galėjo susirinkti tik 1545 m. ir susirinko prieš pat Martyno Liuterio mirtį. 1547 m. kovo mėn. susirinkimas buvo perkeltas į Boloniją, pasiteisinant, kad būtų išvengta maro; neplanavus susirinkti dar kartą, 1549 m. rugsėjo 17 d. Susirinkimą 1551 m. gegužės 1 d. Trento mieste atnaujino popiežius Julijus III (1550-55 m.); 1552 m. jis buvo nutrauktas, paskutinį kartą jį atšaukė popiežius Pijus IV (1559-65 m.), 1562 m. sausio 18 d., kai jis tęsėsi iki 1563 m. gruodžio 4 d.

Reikšmė istorijoje

Tridento Susirinkimo nutarimai turėjo ilgalaikį poveikį: jie suvienijo katalikų teologiją, suteikė atsparumo reformacijai ir inicijavo rimtą Bažnyčios vidaus atnaujinimą. Daug šių reformų buvo įgyvendintos per vėlesnius dešimtmečius vietinėse sinodose ir per ordinarijų pastangas. Tridentas taip pat paskatino naujas vienuolijas ir misijas — ypač Jėzuitų ordino veiklą — kuri padėjo sustiprinti katalikų pozicijas visuomenėje ir švietime.

Tridento Susirinkimo sesija, iš graviūrosZoom
Tridento Susirinkimo sesija, iš graviūros

Objektai ir bendrieji rezultatai

Objektai buvo:

  1. Sustabdyti protestantizmo idėjas ir praktiką bei remti Katalikų Bažnyčios idėjas.
  2. Pakeisti bažnyčios dalis ir bažnyčios vadovų veiksmus, kurie pakenkė ar pakenkė Katalikų Bažnyčios idėjoms ir įvaizdžiui.

Rezultatai buvo tokie:

  1. Bažnyčios Biblijos aiškinimas buvo galutinis. Bet kuris krikščionis, nesutinkantis su šiuo aiškinimu, buvo eretikas. Be to, Biblija ir Bažnyčios tradicija turėjo vienodą autoritetą.
  2. Nesutarus dėl Martyno Liuterio doktrinos apie "išteisinimą vien tik tikėjimu", buvo apibrėžtas tikėjimo ir darbų santykis išganymo procese.
  3. Katalikiška praktika, pavyzdžiui, piligriminės kelionės, šventųjų ir relikvijų gerbimas bei Mergelės Marijos garbinimas, buvo tvirtai patvirtinta.
  4. Buvo uždrausta pardavinėti ir pirkti netikrus atlaidus.

Susirinkimo doktrininiai sprendimai suskirstyti į dekretus (decreta), kuriuose teigiamai išdėstytos Susirinkimo dogmos, ir į trumpus kanonus (canones), kuriuose pasmerkiamos skirtingos protestantų pažiūros, o pabaigoje sakoma "anathema sit" ("tebūnie anatema").

Dogminių dekretų sąrašas

Doktrina

Sesija

Data

Kanonai

Dekretai

Apie tikėjimo simbolį

3

1546 m. vasario 4 d.

Nėra

1

Šventasis Raštas

4

1546 m. balandžio 8 d.

Nėra

1

Pirmapradė nuodėmė

5

1546 m. birželio 7 d.

5

4

Pagrindimas

6

1547 m. sausio 13 d.

33

16

Sakramentai apskritai

7

1547 m. kovo 3 d.

13

1

Krikštas

7

1547 m. kovo 3 d.

14

Nėra

Patvirtinimas

7

1547 m. kovo 3 d.

3

Nėra

Šventoji Eucharistija

13

1551 m. spalio 11 d.

11

8

Atgaila

14

1551 m. lapkričio 15 d.

15

15

Ekstremalusis išrišimas

14

1551 m. lapkričio 4 d.

4

3

Šventoji Eucharistija, Apie Komuniją

21

1562 m. birželio 16 d.

4

3

Šventoji Eucharistija, Apie Mišių auką

22

1562 m. rugsėjo 9 d.

9

4

Šventieji šventimai

23

1563 m. liepos 15 d.

8

3

Santuoka

24

1563 m. lapkričio 11 d.

12

1

Skaistykla

25

1563 m. gruodžio 4 d.

Nėra

1

Kultai: Šventųjų relikvijos Vaizdai

25

1563 m. gruodžio 4 d.

Nėra

3

Atlaidai

25

1563 m. gruodžio 4 d.

Nėra

1



Susiję puslapiai

  • Kontrreformacija

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Tridento susirinkimas?


A: Tridento susirinkimas buvo 19-asis Romos Katalikų Bažnyčios ekumeninis susirinkimas. Tai buvo svarbių Katalikų Bažnyčios narių susirinkimas, reaguojant į protestantų reformaciją, ir jame buvo įtvirtinta katalikų doktrina apie išganymą, sakramentus ir Biblijos kanoną.

K: Kada įvyko Susirinkimas?


A: Susirinkimas vyko nuo 1545 m. gruodžio 13 d. iki 1563 m. gruodžio 4 d.

K: Kas norėjo surengti Susirinkimą?


A: Susirinkimą surengti norėjo Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V, o popiežius Paulius III jį sušaukė 1537 m.

K: Kodėl 1538 m. susirinkimo planai žlugo?


A: 1538 m. susirinkimo planai žlugo dėl popiežių pasipriešinimo ir sukilimo prieš imperatorių.

K: Kodėl po Tridento taip ilgai užtruko, kol buvo surengtas kitas ekumeninis susirinkimas?


A: Prireikė daugiau kaip 300 metų, kol po Tridento įvyko kitas ekumeninis susirinkimas, nes popiežius Paulius III pamatė, kad protestantiškoji reformacija smarkiai išaugo, jos idėjas palaikė daug kunigaikščių.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3