Tridento susirinkimas
Tridento Susirinkimas buvo 19-asis Romos katalikų bažnyčios ekumeninis susirinkimas. Nuo 1545 m. gruodžio 13 d. iki 1563 m. gruodžio 4 d. svarbūs Katalikų Bažnyčios nariai, reaguodami į protestantų reformaciją, tris kartus rinkosi Trento mieste. Jame buvo išdėstytos dabartinės katalikų doktrinos apie išganymą, sakramentus ir Biblijos kanoną, atsakyta į visus protestantų ginčus.
Dėl popiežių pasipriešinimo ir sukilimų prieš imperatorių taryba dažnai negalėdavo susirinkti, kada norėdavo, o kartais ir visai nesusirinkdavo. Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V norėjo, kad taryba susirinktų, o popiežius Paulius III sušaukė tarybą 1537 m., tačiau planai žlugo. 1538 m. sumanymai sušaukti soborą vėl žlugo. Popiežius prašė sušaukti tarybą 1542 m., tačiau iš tikrųjų ji susirinko tik 1545 m. Nuo 1547 m. iki 1551 m. taryba veiklos nevykdė. Ji vėl posėdžiavo nuo 1551 iki 1552 m., kai buvo sustabdyta dėl sukilimo prieš imperatorių. Popiežiui Pauliui IV (1555-1559 m.) labai nepatiko protestantų idėjos, todėl taryba negalėjo vėl pradėti veikti tol, kol pareigas pradėjo eiti jo įpėdinis. Paskutinį kartą taryba posėdžiavo 1562-1563 m.
Tridento susirinkimas buvo kontrreformacijos dalis. Iki kito ekumeninio Susirinkimo turėjo praeiti daugiau kaip 300 metų.
Popiežius Paulius III matė, kad protestantiškoji reformacija stiprėja. Anksčiau prie reformacijos prisidėjo nedaug kunigų, tačiau netrukus jos idėjas palaikė daugelis kunigaikščių, ypač Vokietijoje. Todėl popiežius Paulius III pageidavo sušaukti susirinkimą. Tačiau taryba galėjo susirinkti tik 1545 m. ir susirinko prieš pat Martyno Liuterio mirtį. 1547 m. kovo mėn. susirinkimas buvo perkeltas į Boloniją, pasiteisinant, kad būtų išvengta maro; neplanavus susirinkti dar kartą, 1549 m. rugsėjo 17 d. Susirinkimą 1551 m. gegužės 1 d. Trento mieste atnaujino popiežius Julijus III (1550-55 m.); 1552 m. jis buvo nutrauktas, paskutinį kartą jį atšaukė popiežius Pijus IV (1559-65 m.), 1562 m. sausio 18 d., kai jis tęsėsi iki 1563 m. gruodžio 4 d.
Tridento Susirinkimo sesija, iš graviūros
Objektai ir bendrieji rezultatai
Objektai buvo:
- Sustabdyti protestantizmo idėjas ir praktiką bei remti Katalikų Bažnyčios idėjas.
- Pakeisti bažnyčios dalis ir bažnyčios vadovų veiksmus, kurie pakenkė ar pakenkė Katalikų Bažnyčios idėjoms ir įvaizdžiui.
Rezultatai buvo tokie:
- Bažnyčios Biblijos aiškinimas buvo galutinis. Bet kuris krikščionis, nesutinkantis su šiuo aiškinimu, buvo eretikas. Be to, Biblija ir Bažnyčios tradicija turėjo vienodą autoritetą.
- Nesutarus dėl Martyno Liuterio doktrinos apie "išteisinimą vien tik tikėjimu", buvo apibrėžtas tikėjimo ir darbų santykis išganymo procese.
- Katalikiška praktika, pavyzdžiui, piligriminės kelionės, šventųjų ir relikvijų gerbimas bei Mergelės Marijos garbinimas, buvo tvirtai patvirtinta.
- Buvo uždrausta pardavinėti ir pirkti netikrus atlaidus.
Susirinkimo doktrininiai sprendimai suskirstyti į dekretus (decreta), kuriuose teigiamai išdėstytos Susirinkimo dogmos, ir į trumpus kanonus (canones), kuriuose pasmerkiamos skirtingos protestantų pažiūros, o pabaigoje sakoma "anathema sit" ("tebūnie anatema").
Dogminių dekretų sąrašas
| Doktrina | Sesija | Data | Kanonai | Dekretai |
| Apie tikėjimo simbolį | 3 | 1546 m. vasario 4 d. | Nėra | 1 |
| 4 | 1546 m. balandžio 8 d. | Nėra | 1 | |
| Pirmapradė nuodėmė | 5 | 1546 m. birželio 7 d. | 5 | 4 |
| Pagrindimas | 6 | 1547 m. sausio 13 d. | 33 | 16 |
| Sakramentai apskritai | 7 | 1547 m. kovo 3 d. | 13 | 1 |
| 7 | 1547 m. kovo 3 d. | 14 | Nėra | |
| Patvirtinimas | 7 | 1547 m. kovo 3 d. | 3 | Nėra |
| Šventoji Eucharistija | 13 | 1551 m. spalio 11 d. | 11 | 8 |
| 14 | 1551 m. lapkričio 15 d. | 15 | 15 | |
| Ekstremalusis išrišimas | 14 | 1551 m. lapkričio 4 d. | 4 | 3 |
| Šventoji Eucharistija, Apie Komuniją | 21 | 1562 m. birželio 16 d. | 4 | 3 |
| Šventoji Eucharistija, Apie Mišių auką | 22 | 1562 m. rugsėjo 9 d. | 9 | 4 |
| Šventieji šventimai | 23 | 1563 m. liepos 15 d. | 8 | 3 |
| Santuoka | 24 | 1563 m. lapkričio 11 d. | 12 | 1 |
| 25 | 1563 m. gruodžio 4 d. | Nėra | 1 | |
| 25 | 1563 m. gruodžio 4 d. | Nėra | 3 | |
| 25 | 1563 m. gruodžio 4 d. | Nėra | 1 |
Susiję puslapiai
- Kontrreformacija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Tridento susirinkimas?
A: Tridento susirinkimas buvo 19-asis Romos Katalikų Bažnyčios ekumeninis susirinkimas. Tai buvo svarbių Katalikų Bažnyčios narių susirinkimas, reaguojant į protestantų reformaciją, ir jame buvo įtvirtinta katalikų doktrina apie išganymą, sakramentus ir Biblijos kanoną.
K: Kada įvyko Susirinkimas?
A: Susirinkimas vyko nuo 1545 m. gruodžio 13 d. iki 1563 m. gruodžio 4 d.
K: Kas norėjo surengti Susirinkimą?
A: Susirinkimą surengti norėjo Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V, o popiežius Paulius III jį sušaukė 1537 m.
K: Kodėl 1538 m. susirinkimo planai žlugo?
A: 1538 m. susirinkimo planai žlugo dėl popiežių pasipriešinimo ir sukilimo prieš imperatorių.
K: Kodėl po Tridento taip ilgai užtruko, kol buvo surengtas kitas ekumeninis susirinkimas?
A: Prireikė daugiau kaip 300 metų, kol po Tridento įvyko kitas ekumeninis susirinkimas, nes popiežius Paulius III pamatė, kad protestantiškoji reformacija smarkiai išaugo, jos idėjas palaikė daug kunigaikščių.
