Atradimų arba tyrinėjimų amžius - tai laikotarpis nuo XV a. pradžios iki XVII a. pradžios, kai Europos laivai keliavo po pasaulį ieškodami naujų prekybos kelių ir partnerių.
Jie ieškojo prekybos prekių, pavyzdžiui, aukso, sidabro ir prieskonių. Keliaudami europiečiai susipažino su žmonėmis ir ištyrinėjo iki tol jiems nežinomus kraštus. Tarp žymiausių to laikotarpio tyrinėtojų buvo Kristupas Kolumbas, Vasko da Gama, Pedro Alvaresas Kabralas, Džonas Kabotas, Jermakas, Chuanas Ponse de Leonas, Chuanas Sebastianas Elkanas, Bartolomėjus Diasas, Ferdinandas Magelanas, Vilemas Barentzas, Abelis Tasmanas, Žanas Alfonsas, Žakas Kartjė, Samuelis de Šampenas, Vilemas Blau ir kapitonas Džeimsas Kukas.
Pagrindinės priežastys. Pagrindiniai motyvai buvo ekonominiai (prekyba prieskoniais, auksas ir sidabras, naujos rinkos), politiniai (valstybių konkurencija ir teritorijų plėtra) bei religiniai (misijų skleidimas, krikščionybės platinimas). Taip pat didelę reikšmę turėjo noras apeiti Viduržemio jūrą ir musulmonų tarpininkus, siekiant tiesioginio ryšio su Azijos prieskonių šaltiniais.
Technologijos ir navigacija
Technologinis pažangumas leido vykdyti ilgas keliones: tobulėjo laivai (karavelės, didesnės karakos ar naos, vėliau galeonai), burės ir stiebų konstrukcijos. Navigaciją pagerino kompasas, astrolabė, kvadrantas ir kruoplios jūrlapiai (portolanai). Taip pat svarbi buvo geresnė kartografija ir spausdinimo plėtra, leidusi platinti naujas žemėlapių versijas ir kelionių ataskaitas.
Svarbiausi maršrutai ir atradimai
XV–XVII a. tyrinėtojai atrado ir užmezgė naujus laivybos maršrutus: aplink Afrikos Pietinį ragą išvystytas kelias į Indiją (Vasko da Gama), atrasti Amerikos krantai (Kristupas Kolumbas, Džonas Kabotas), Pietų ir Ramiojo vandenyno žemynai bei salos (Magelanas ir jo palydovai pirmą kartą apiplaukė pasaulį, Abelis Tasmanas atrado Tasmanijos ir Naujosios Zelandijos apylinkes). Prancūzų ir anglų tyrinėtojai (pvz., Žakas Kartjė, Samuelis de Šampenas) ėmėsi žemyno pakrančių ir kolonizacijos Šiaurės Amerikoje. Šie maršrutai skatino prekybos tinklų formavimąsi ir naujų žemynų įtraukimą į pasaulinę ekonomiką.
Pasekmės ir ilgalaikė įtaka
Šio laikotarpio atradimai pakeitė pasaulį: pradėjo formuotis pirmosios nuolatinės Europos imperijos, atsirado intensyvus prekių, žmonių ir idėjų mainai tarp žemynų. Išryškėjo Columbijos mainai (angl. Columbian Exchange) — augalų, gyvūnų, maisto produktų ir ligų mainai tarp Europos, Afrikos ir Amerikų (pvz., bulvės, kukurūzai ir pomidorai pateko į Europą; arkliai ir galvijai į Ameriką; tuo pačiu metu į Ameriką patekusios ligos, tokios kaip raupai, smarkiai sumažino vietinių gyventojų skaičių).
Kita reikšminga pasekmė buvo vergovės ir transatlantinės prekybos plėtra: Europos paklausai patenkinti į Ameriką iš Afrikos buvo gabenami milijonai žmonių priverstinai vergovei. Ekonominė sistema pasikeitė — įsitvirtino merkantilizmo principai, atsirado didelės prekybos kompanijos (vėliau — VOC, EIC ir kt.), centralizuotos valstybės rėmė ekspedicijas ir kolonizaciją.
Be ekonominių ir demografinių pokyčių, atradimų amžius skatino geografinių žinių, gamtos mokslų ir navigacijos vystymąsi. Tačiau reikia pabrėžti ir neigiamas šio laikotarpio puses: vietinių gyventojų išnaudojimas, kultūrų erozija, prievarta ir ilgaamžės socialinės bei ekonominės pasekmės, kurios juntamos iki šiol.
Paveldas. Atradimų amžius yra svarbi globalizacijos pradžia: jis sujungė anksčiau atskirtas pasaulio dalis, pakeitė prekybą, gyvensenos modelius ir geopolitinę galių pusiausvyrą. Tyrinėjimai suteikė Europai technologinius, žemėlapių ir žinių pranašumus, bet tuo pačiu metu paliko gilias žaizdas daugeliui ne Europos kultūrų.
