Atradimų amžius (XV–XVII a.): Europos jūriniai tyrinėjimai ir atradimai
Atradimų amžius (XV–XVII a.): Europos jūriniai tyrinėjimai, prekybos keliai, nauji pasauliai ir žymūs jūrininkai — Kolumbas, Magelanas, Kukas. Atrask istoriją.
Atradimų arba tyrinėjimų amžius - tai laikotarpis nuo XV a. pradžios iki XVII a. pradžios, kai Europos laivai keliavo po pasaulį ieškodami naujų prekybos kelių ir partnerių.
Jie ieškojo prekybos prekių, pavyzdžiui, aukso, sidabro ir prieskonių. Keliaudami europiečiai susipažino su žmonėmis ir ištyrinėjo iki tol jiems nežinomus kraštus. Tarp žymiausių to laikotarpio tyrinėtojų buvo Kristupas Kolumbas, Vasko da Gama, Pedro Alvaresas Kabralas, Džonas Kabotas, Jermakas, Chuanas Ponse de Leonas, Chuanas Sebastianas Elkanas, Bartolomėjus Diasas, Ferdinandas Magelanas, Vilemas Barentzas, Abelis Tasmanas, Žanas Alfonsas, Žakas Kartjė, Samuelis de Šampenas, Vilemas Blau ir kapitonas Džeimsas Kukas.
Pagrindinės priežastys. Pagrindiniai motyvai buvo ekonominiai (prekyba prieskoniais, auksas ir sidabras, naujos rinkos), politiniai (valstybių konkurencija ir teritorijų plėtra) bei religiniai (misijų skleidimas, krikščionybės platinimas). Taip pat didelę reikšmę turėjo noras apeiti Viduržemio jūrą ir musulmonų tarpininkus, siekiant tiesioginio ryšio su Azijos prieskonių šaltiniais.
Technologijos ir navigacija
Technologinis pažangumas leido vykdyti ilgas keliones: tobulėjo laivai (karavelės, didesnės karakos ar naos, vėliau galeonai), burės ir stiebų konstrukcijos. Navigaciją pagerino kompasas, astrolabė, kvadrantas ir kruoplios jūrlapiai (portolanai). Taip pat svarbi buvo geresnė kartografija ir spausdinimo plėtra, leidusi platinti naujas žemėlapių versijas ir kelionių ataskaitas.
Svarbiausi maršrutai ir atradimai
XV–XVII a. tyrinėtojai atrado ir užmezgė naujus laivybos maršrutus: aplink Afrikos Pietinį ragą išvystytas kelias į Indiją (Vasko da Gama), atrasti Amerikos krantai (Kristupas Kolumbas, Džonas Kabotas), Pietų ir Ramiojo vandenyno žemynai bei salos (Magelanas ir jo palydovai pirmą kartą apiplaukė pasaulį, Abelis Tasmanas atrado Tasmanijos ir Naujosios Zelandijos apylinkes). Prancūzų ir anglų tyrinėtojai (pvz., Žakas Kartjė, Samuelis de Šampenas) ėmėsi žemyno pakrančių ir kolonizacijos Šiaurės Amerikoje. Šie maršrutai skatino prekybos tinklų formavimąsi ir naujų žemynų įtraukimą į pasaulinę ekonomiką.
Pasekmės ir ilgalaikė įtaka
Šio laikotarpio atradimai pakeitė pasaulį: pradėjo formuotis pirmosios nuolatinės Europos imperijos, atsirado intensyvus prekių, žmonių ir idėjų mainai tarp žemynų. Išryškėjo Columbijos mainai (angl. Columbian Exchange) — augalų, gyvūnų, maisto produktų ir ligų mainai tarp Europos, Afrikos ir Amerikų (pvz., bulvės, kukurūzai ir pomidorai pateko į Europą; arkliai ir galvijai į Ameriką; tuo pačiu metu į Ameriką patekusios ligos, tokios kaip raupai, smarkiai sumažino vietinių gyventojų skaičių).
Kita reikšminga pasekmė buvo vergovės ir transatlantinės prekybos plėtra: Europos paklausai patenkinti į Ameriką iš Afrikos buvo gabenami milijonai žmonių priverstinai vergovei. Ekonominė sistema pasikeitė — įsitvirtino merkantilizmo principai, atsirado didelės prekybos kompanijos (vėliau — VOC, EIC ir kt.), centralizuotos valstybės rėmė ekspedicijas ir kolonizaciją.
Be ekonominių ir demografinių pokyčių, atradimų amžius skatino geografinių žinių, gamtos mokslų ir navigacijos vystymąsi. Tačiau reikia pabrėžti ir neigiamas šio laikotarpio puses: vietinių gyventojų išnaudojimas, kultūrų erozija, prievarta ir ilgaamžės socialinės bei ekonominės pasekmės, kurios juntamos iki šiol.
Paveldas. Atradimų amžius yra svarbi globalizacijos pradžia: jis sujungė anksčiau atskirtas pasaulio dalis, pakeitė prekybą, gyvensenos modelius ir geopolitinę galių pusiausvyrą. Tyrinėjimai suteikė Europai technologinius, žemėlapių ir žinių pranašumus, bet tuo pačiu metu paliko gilias žaizdas daugeliui ne Europos kultūrų.
Šis 1154 m. arabų geografo al Idrisi sudarytas žemėlapis, orientuotas į pietus, buvo vienas tiksliausių pasaulio žemėlapių iki Europos tyrinėjimų eros.
Portugalijos imperija
Henrikas Jūrininkas pradėjo nuo to, kad mokėjo portugalų jūreiviams už vakarinės Afrikos pakrantės tyrinėjimą. 1419 m. Joao Goncalves Zarco atrado Madeiros salas. Vėliau XV a. Vasko da Gama pasiekė pietvakarinį Afrikos galą ir įkūrė Keiptauno miestą - Portugalijos koloniją. Tai atvėrė kelią į Indijos vandenyną. Per kitus du šimtmečius portugalai sukūrė didelę prekybos imperiją Afrikos, Arabijos pusiasalio ir Indijos pakrantėse. Portugalijos imperija ilgainiui susilpnėjo po to, kai pagrindine Indijos vandenyno prekybos galia tapo Olandijos Rytų Indijos kompanija.
Ispanijos imperija
Skubėdama konkuruoti su Portugalija dėl kolonijinės imperijos, Ispanija pasiuntė Kristupą Kolumbą į priešingą nei portugalai kelią. Užuot plaukęs į pietus palei vakarinę Afrikos pakrantę, Kolumbas plaukė per Atlanto vandenyną. Jis manė, kad atplaukė į Aziją. Vėliau kai kurie ispanų jūreiviai išsiaiškino, kad ši žemė yra kitas žemynas nei Azija. Dabar jis vadinamas Amerika.
XVI a. ispanų konkistadorai užėmė visą teritoriją, kuri vėliau tapo Lotynų Amerika, išskyrus kai kurias britų ir prancūzų kolonijas Pietų Amerikos šiaurės rytuose ir Braziliją, kuri priklausė Portugalijai. Ispanai daugiausia dėmesio skyrė užkariavimams, priešingai nei portugalai, kurie daugiausia dėmesio skyrė prekybai. Galiausiai jie sukūrė didžiulę kolonijinę imperiją, priešingai nei portugalai, kurie valdė kelias salas ir pakrantės miestus Indijos vandenyne. Kai Ispaniją ir Portugaliją suvienijo Ispanijos karalius Pilypas II , jų bendra imperija buvo didžiausia žemėje.
1522 m. Ferdinando Magelano laivynas grįžo į Ispaniją. Išgyvenusieji buvo pirmieji, apiplaukę visą pasaulį.
Didžioji Britanija, Prancūzija ir Nyderlandai
XVII a. politiniai ir religiniai karai su Britanija, Prancūzija ir Nyderlandais susilpnino Pirėnų pusiasalį. Šios trys tautos tapo pagrindinėmis karų nugalėtojomis ir tapo tokiomis didelėmis valstybėmis kaip Ispanija ir Portugalija. Per kitus du šimtmečius pasaulis tapo šių trijų tautų mūšio lauku. Didžioji Britanija ir Prancūzija valdė žemes Šiaurės Amerikoje, Indijoje ir kitose tolimose vietose. Olandai kolonizavo mažesnes Amerikos dalis, užėmė buvusius portugalų prekybos centrus aplink Indijos vandenyną ir užkariavo Indoneziją. Šios trys naujos didžiosios valstybės taip pat turėjo įtakos visame pasaulyje.
Galiausiai dėl to kilo daugybė karų Europoje ir už jos ribų, kuriuose nugalėjo Didžioji Britanija. XVIII a. britai užėmė buvusias prancūzų žemes Kanadoje ir Indijoje. Jie užgrobė valdžią Indijos vandenyne ir nugalėjo olandų laivyną. Iki 1763 m. Britų imperija tapo antrąja pasauline imperija po Ispanijos. Tačiau 1776 m. trylika Britų Amerikos kolonijų paskelbė nepriklausomybę. Padedamos prancūzų, olandų ir ispanų, jos nugalėjo Didžiąją Britaniją Amerikosrevoliucijos metu.
Ramiojo vandenyno pietinės dalies tyrinėjimas
1778 m. Didžiosios Britanijos kapitonas Džeimsas Kukas plaukė per Ramųjį vandenyną, ieškodamas paslaptingo žemyno Pietų pusrutulyje. Jis išsilaipino dviejose didelėse salose. Tada jis plaukė į vakarus ir rado didesnį žemės gabalą. Pirmoji sala buvo dabartinė Naujoji Zelandija, o antroji - Australija. Kapitonas Kukas šias žemes priskyrė Didžiajai Britanijai. Po to dar metus tyrinėjo Ramiojo vandenyno pasaulį ir žuvo kovoje su havajiečiais.
Atradimų amžiaus poveikis
Daug vergų, atvežtų iš Afrikos, buvo atgabenta į Ameriką, kurią, kaip teigiama, atrado pats Kristupas Kolumbas. Apibendrinant galima teigti, kad portugalai susilpnėjo po to, kai Indijos vandenyno prekybos kelyje iškilo olandai. Ispanija įgijo beveik visą Lotynų Ameriką ir didžiulį kiekį sidabro.
Kai Kristupas Kolumbas bandė rasti naują prekybos kelią į Aziją, jis manė, kad galės apkeliauti visą pasaulį. Vietoj to jis surado Naująjį pasaulį. Apie 1000 m. po Kr. vikingai trumpam buvo apsilankę Vinlandijoje.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra atradimų amžius?
A: Atradimų amžius - tai laikotarpis nuo XV a. pradžios iki XVII a. pradžios, kai Europos laivai keliavo po pasaulį ieškodami naujų prekybos kelių ir partnerių.
K: Ko europiečiai ieškojo Atradimų epochoje?
A: Atradimų epochoje europiečiai ieškojo prekybos prekių, tokių kaip auksas, sidabras ir prieskoniai.
K: Koks buvo atradimų amžiaus rezultatas?
A: Atradimų epochos metu europiečiai susipažino su žmonėmis ir ištyrinėjo iki tol jiems nežinomus kraštus.
K: Kas buvo kai kurie garsūs Atradimų epochos tyrinėtojai?
A: Kristupas Kolumbas, Vasko da Gama, Pedro Alvaresas Kabralas, Džonas Kabotas, Jermakas, Chuanas Ponse de Leonas, Chuanas Sebastianas Elkanas, Bartolomėjus Diasas, Ferdinandas Magelanas, Vilemas Barencas, Abelis Tasmanas, Žanas Alfonsas, Žakas Kartjė, Samuelis de Šampenas, Vilemas Blau ir kapitonas Džeimsas Kukas buvo žymiausi Atradimų epochos tyrinėtojai.
Klausimas: Ko europiečiai tikėjosi pasiekti keliaudami Atradimų epochos metu?
A: Atradimų epochoje europiečiai tikėjosi rasti naujų prekybos kelių ir partnerių.
K: Kokių prekybinių prekių europiečiai ieškojo Atradimų epochoje?
A: Atradimų epochoje europiečiai ieškojo tokių prekybos prekių kaip auksas, sidabras ir prieskoniai.
K: Ką europiečiai atrado atradimų epochoje?
A: Atradimų epochos metu europiečiai atrado naujų žemių ir žmonių, kurie jiems anksčiau buvo nežinomi.
Ieškoti