Pedro Alvaresas Kabralas (Pedro Álvares Cabral, apie 1467 arba 1468 m. Belmonte – apie 1520 m. Santarém) buvo portugalų didikas, jūrininkas ir tyrinėtojas, dažnai laikomas pirmuoju europiečiu, 1500 m. balandžio 22 d. pamatžiusiu Brazilijos krantus.

Kabralas kilęs iš kilmingos šeimos, turėjo jūrinių ir karininių žinių, reikalingų vadovauti didelėms ekspedicijoms. 1500 m. kovo 9 d. Portugalijos karalius Manuelis I paskyrė jį vadovauti laivynui, išsiųstam į Indiją pagal Vasko da Gamos maršrutą – tradicinę jūrinę trasą aplink Afriką, naudojamą prieskonių prekybai.

Kelionės metu Kabralas vadovavo 13 laivų ekspedicijai. 1500 m. balandžio 22 d. jo laivai pastebėjo nežinomą krantą – tai tapo pirmuoju Portugale užfiksuotu žemyno pietų vakarų Atlantikos atradimu. Kabralas oficialiai pareiškė, kad žemė priklauso Portugalijos karūnai, ir pavadino ją Ilha de Vera Cruz („Tikrojo kryžiaus sala“). Karaliaus nurodymu vėliau buvo vartotas pavadinimas Terra de Santa Cruz („Šventojo Kryžiaus žemė“). Galutinis pavadinimas „Brazilija“ kilo vėliau, pagal ten randamą medienos rūšį, vadinamą pau-brasilu, kuri buvo itin vertinama dėl raudonos spalvos dažams.

Brazilijoje Kabralas ir jo žmonės praleido maždaug 10 dienų: jie užmezgė pirmuosius ryšius, ieškojo vandens ir maisto, rengė apeigas bei laivus paruošė tolimesnei kelionei. Nors nėra daug duomenų apie ilgalaikius susitikimus su vietiniais gyventojais, tai buvo pirmasis nuolatinis Europos kontaktas su šia žemės dalimi ir Portugalijai suteikė teisę reikalauti jos pagal tuometinius tarptautinius susitarimus.

Po to laivynas tęsė kelionę į Indiją. Maršrutas buvo pavojingas: audros ir galingi vėjai nusinešė keletą laivų netoli Gerosios vilties kyšulio. Be to, pakeliui į Kalikutę (dabar Kozhikode, Indija) kilo susirėmimai su vietiniais musulmonų prekybininkais; šioje dvikovoje žuvo apie 50 Kabralo vyrų. Nepaisant praradimų, 1501 m. sausio pradžioje Kabralas pasiekė prekybos sėkmę Kočine, sėkmingai prekiaudamas prieskoniais.

Kelionė baigėsi grįžimu į Portugaliją: 1501 m. birželio 23 d. Kabralas atplaukė su tik penkiais iš 13 pradinių laivų, bet su dideliu ir vertingu prieskonių krovinio kiekiu. Dėl patirtų nuostolių ir galimai asmeninių priežasčių Kabralas atsisakė vadovauti kitai ekspedicijai į Indiją; karalius Manuelis I tada paskyrė Vasko da Gamą naujam reidui 1502 m.

Kabralas pasitraukė į asmenines valdas Santarėme. Manoma, kad jis mirė apie 1520 metus ir buvo palaidotas tenykščiame vienuolyne. Jo atradimas turėjo ilgalaikę reikšmę: Portugalija įtvirtino teisę į didelę Pietų Amerikos dalį, o Brazilijos atradimas tapo pirmuoju žingsniu ilgajame portugalų kolonizacijos ir prekybos istorijos etape.

Svarbiausi faktai:

  • Gimė apie 1467–1468 m. Belmonte (Portugalija); mirė apie 1520 m. Santarém.
  • 1500 m. kovo 9 d. išplaukė su 13 laivų pagal Vasko da Gamos maršrutą.
  • 1500 m. balandžio 22 d. pirmasis iš Europos vadovų užfiksavo Brazilijos krantus.
  • Brazilijoje praleido ~10 dienų ir paskelbė žemę priklausančią Portugalijai.
  • Patyrė laivų nuostolius prie Gerosios vilties kyšulio ir kovą Kalikute, kur žuvo apie 50 jo vyrų.
  • Grįžo į Portugaliją 1501 m. birželio 23 d. su penkiais laivais ir gausiu prieskonių krovinimu.

Kabralo reikšmė: jo atradimas pažymėjo Portugalijos įsiskverbimą į Pietų Ameriką ir vėlesnę Brazilijos kolonizaciją. Nors Kabralas pats Brazilijoje ilgai neužsibuvo ir nesudarė nuolatinės kolonijinės struktūros, jo ekspedicija suteikė Portugalijai tarptautinį pagrindą teritoriniams reikalavimams Pietų Amerikoje.