II tūkstantmetis pr. m. e. – vidurio ir vėlyvo bronzos amžiaus istorija
II tūkstantmetis pr. m. e. - tai laikotarpis tarp viduriniojo ir vėlyvojo bronzos amžiaus.
Pirmoje tūkstantmečio pusėje Egipto ir Babilonijos Vidurinioji karalystė buvo labai aktyvi. Tobulėja abėcėlė. Indoiranėnų migracijos į Irano plynaukštę ir Indijos subkontinentą metu sukurtas ir pradėtas naudoti vežimas. Tūkstantmečio viduryje dėl kovos su vežimais ir gyventojų judėjimo įvyko smarkūs pokyčiai. Graikijai kontroliuojant Egėjo jūrą ir iškilus Hetitų imperijai, atsiranda nauja tvarka. Tūkstantmečio pabaigoje prasideda geležies amžius. Pasaulio gyventojų skaičius pradeda nuolat augti. Iki 1000 m. pr. m. e. pasaulio gyventojų skaičius pasiekė beveik 50 mln.
Pagrindinės tendencijos ir regionai
II tūkstantmetis pr. m. e. žymi globalių ryšių išplėtimą, naujų politinių centrų ir techninių naujovių iškilimą. Šiame laikotarpyje ypač svarbūs regionai buvo Artimieji Rytai (Egiptas, Mesopotamija), Anatolija (Hetitų centrai), Egėjo jūros sritis (Mikenų kultūra), Indijos ir Irano plynaukštės, taip pat Kinijos bronzinė civilizacija. Daugelyje šių sričių dominuoja centralizuotos pilys ar rūmai, kurie kontroliavo prekybą, gamybą ir karinę jėgą.
Technologijos, raštas ir amatai
Bronzos technologija toliau vystėsi: tobulėjo lydinys ir lietuvinė tekinimo, gamybos įrankių bei ginklų metodai. Vežimas, kuris jau egzistavo anksčiau, tapo svarbiu kariniu ir mobilumo instrumentu — greitesnė jėga kare ir elito statuso ženklas. Prekyba vario ir kosherio (kalio) žaliavomis, būtinomis bronzos gamybai, skatino ilgus prekybinius tinklus tarp Europos, Anatolijos ir Mesopotamijos.
Raštas ir administracija taip pat plėtojosi: Mezopotamijoje tęsėsi klinikinis raštas, Egipte – hieroglifai, o Egėjo srityje atsirado lineariųjų raštų sistemos (pvz., lineare B, vėliau susijusi su mikeniečiais). Taip pat formavosi ankstyvosios abėcėlės šaknys ir paplitimas, kas ilgainiui leido paprastesnį raštingumo plitimą.
Karinė jėga, migracijos ir socialiniai pokyčiai
II tūkstantmetyje pastebimi intensyvūs gyventojų judėjimai ir migracijos – vienos grupės stūmė kitas, keitė politinę sąrangą. Indoiranėnų (indoarijų ir iranų) judėjimai pakeitė demografiją Irano plynaukštėje ir Indijos subkontinente. Vidurio tūkstantmetyje Anatolijoje iškilo Hetitų valstybės, tapusios viena iš galingiausių regiono jėgų. Egėjo regione Mikenų graikų kultūra sustiprino savo įtaką jūroje ir prekyboje.
Kariniai konfliktai ir konfliktai dėl prekybos kelių prisidėjo prie regioninių persitvarkymų. Tūkstantmečio pabaigoje įvyko plačiai aptarinėtas vėlyvojo bronzos amžiaus žlugimas: sutriko tarptautiniai ryšiai, daug miestų buvo sunaikinta ar palikti, dalis gyventojų migravo. Šis laikotarpis siejamas su vadinamosiomis „jūros tautomis“, lokaliomis maištingomis kilmėmis ir kelių pasaulinių centrų susilpnėjimu.
Pereinimas į geležies amžių ir pasekmės
Apie XIII–XI a. pr. m. e. prasideda į geležies naudojimo plitimas, nors geležis vietomis ilgai švelniai konkuravo su bronza. Geležies technologijų įsigalėjimas lėmė naujas ginkluotės ir įrankių galimybes bei socialinius pokyčius: pigesnės ir platesnės prieigos prie geležies priemonės sumažino bronzos monopolį.
Vėlyvojo bronzos amžiaus žlugimas turėjo ilgalaikių pasekmių: kai kuriose srityse sekė „tamsus“ laikotarpis (sumažėjo raštija ir urbanizacija), kitur atsirado naujos kultūros ir politinės formos, pavyzdžiui, Žemesniojo Levanto miestų valstybės ar ironų bei indoarijų bendruomenių konsolidacija Indijoje ir Irane.
Gyventojų skaičius ir demografija
II tūkstantmetis žymi ir demografinį augimą ilgalaikėse tvarios agrarinės praktikos dėka. Kaip minima, iki 1000 m. pr. m. e. pasaulio gyventojų skaičius siekė apie 50 mln. – tai apytikslis įvertis, bet rodo nuolatinį ilgalaikį augimą, ypač regionuose su intensyvia žemdirbyste ir prekyba.
Santrauka
II tūkstantmetis pr. m. e. – tai dinamiškas laikotarpis, kai brendo tarptautiniai prekybos ryšiai, krito ir kėlėsi imperijos, plito naujos technologijos ir raštas. Šio laikotarpio pabaigoje įvykęs vėlyvojo bronzos amžiaus suirutė ir perėjimas prie geležies amžiaus ženklino didelius politinius, ekonominius ir kultūrinius pokyčius, formavusius vėlesnes senovės civilizacijas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokie yra II tūkstantmečio pr. m. e. laiko rėmai?
Atsakymas: II tūkstantmečio prieš Kristų laikotarpis yra tarp 2000 m. pr. m. e. ir 1001 m. pr. m. e.
K: Kas vyko II tūkstantmečio pr. m. e. pirmoje pusėje?
A: Pirmoje II tūkstantmečio pr. m. e. pusėje daug veiklos vykdė Vidurinioji Egipto ir Babilonijos karalystės. Tuo metu taip pat kūrėsi abėcėlė.
K: Kas buvo indoiranėnų migracija ir prie ko ji privedė?
A: Indoiranėnų migracija - tai žmonių migracija į Irano plynaukštę ir Indijos subkontinentą. Ši migracija paskatino sukurti ir naudoti vežimą, kuris buvo naudojamas vežimų karams ir gyventojų judėjimui, dėl kurio tūkstantmečio viduryje įvyko smarkūs pokyčiai.
Klausimas: Kokia nauja santvarka atsirado II tūkstantmetyje pr. m. e.?
A: II tūkstantmetyje pr. m. e., graikams užvaldžius Egėjo jūrą ir iškilus Hetitų imperijai, atsirado nauja tvarka.
K: Koks reikšmingas įvykis žymi II tūkstantmečio pr. m. e. pabaigą?
A: II tūkstantmečio pr. m. e. pabaigą žymi geležies amžiaus pradžia.
K: Ar II tūkstantmetyje pr. m. e. pasaulio gyventojų skaičius didėjo, ar mažėjo?
Atsakymas: II tūkstantmetyje prieš Kristų pasaulio gyventojų skaičius pradėjo nuolat augti.
K: Kiek maždaug gyventojų pasaulyje gyveno 1000 m. pr. m. e.?
A: 1000 m. pr. m. e. pasaulio gyventojų skaičius siekė beveik 50 mln.
