Hetitai — senovės Anatolijos karalystė ir imperija (XVIII–VIII a. pr. m. e.)
Hetitai — senovės Anatolijos karalystė ir imperija (XVIII–VIII a. pr. m. e.): Hattuša, galingi valdovai, konfliktai su Egiptu ir Asirija bei pirmoji žinoma taikos sutartis.
Hetitai buvo senovės Anatolijos gyventojai, kalbėję indoeuropiečių kalba. Nuo XVIII a. pr. m. e. jie įkūrė politinę struktūrą, kurios centras buvo Hattuša šiaurės centrinėje Anatolijoje (dabar Boğazkale, Turkija). Hetitai sukūrė gerai organizuotą karinę ir administracinę valstybę, kuri ilgainiui išaugo į didelę imperiją ir ryšiais įsitraukė į Viduržemio rytų politinius procesus.
Didžiausias galios laikotarpis
Didžiausią įtaką pasiekusi Hetitų imperija apėmė didžiąją dabartinės Turkijos ir Sirijos dalį. Imperijos iškilimą ir agresyvesnę ekspansiją lėmė tokie karaliai kaip Suppiluliuma I (~1350–1322 m. pr. m. e.) ir Mursili II (~1321–1295 m. pr. m. e.), kurie sustiprino centrinę valdžią, plėtė teritorijas ir vedė plataus masto karus Pietų Sirijoje bei Mesopotamijoje. Hetitai varžėsi ir bendradarbiavo su kaimyninėmis galybėmis, tarp kurių ypač svarbūs buvo Senovės Egiptas pietuose ir Asirų imperija Mesopotamijoje.
Karinė jėga ir diplomatija
Hetitai išsiskyrė pažangia karo technika: jie plačiai naudojo lengvąsias karo vežimas–karietas, sunkiuosius kariuomenės dalinius ir galingą arbaletų bei lankų kombinaciją. Imperijos strategija derino tiesioginius karinius veiksmus su diplomatija — Hetitai sudarinėjo vasalines sutartis, mainė dovanų siuntas ir sudarė tarptautines sutarčių sistemos formas.
Viena žymiausių jų diplomatinių rezoliucijų yra pirmosios žinomos tarptautinės taikos sutarties pavyzdys, sudarytas tarp Hetitų ir Egipto. taikos sutartis, sudaryta apie 1259–1258 m. pr. m. e., buvo pasirašyta tarp Egipto faraono Ramziu II ir hetitų karaliaus Hattuzilis III, ir ji užfiksavo teritorinius susitarimus bei abipusę pagalbą.
Valdymas, teisė ir administracija
Hetitai turėjo centralizuotą karališką valdžią, tačiau didelę rolę vaidino ir vietinės kilmės elitas bei vasalinės valstybės. Karalius laikytas religiniu ir politiniu centru, jam padėjo aukšti pareigūnai, generolai ir dvasininkai. Yra išlikę įrašų, liudijančių apie hetitų teisės normas, santuokų ir paveldėjimo taisykles bei reguliacijas prekybai ir žemės nuosavybei.
Kultūra ir raštija
Hetitai rašė klinikiniais (dantytu) (akadu) ir savo kalba įrašytu hetitų dialektu asirietiškais klinikiniais rašmenimis ant molinių lentelių. Šios archyvinės bylos, rastos Hattušoje ir kituose centruose, atskleidžia administracines, teisinias, religines ir diplomatines detales. Hetitų kalba buvo viena seniausių žinomų indoeuropiečių kalbų — tai įrodė linguistas Bedřich Hrozný, dešimtajame XX a. dešimtmetyje iššifravęs hetitų tekstus.
Religija ir mitologija
Hetitų religija buvo politeistinė ir sincretinė: ji jungė senąsias Anatolijos vietines dievybes su naujais dievais, kuriuos hetitai priėmė per kontaktus su kitomis tautomis. Religinės apeigos, orakulai ir aukojimai užėmė svarbią vietą valstybės gyvenime; karalius dažnai veikė kaip tautos religinis atstovas.
Žlugimas ir neohitų miestai‑valstybės
Po ~1180 m. pr. m. e., vėlyvo Bronzos amžiaus krizės metu, Hetitų imperija žlugo dėl sudėtingos priežasčių: vidaus sukilimų, ekonominių sunkumų, tautų migracijų ir galimai jūros tautų išpuolių. Centrinės imperijos griūtis lėmė, kad regionas susiskaldė į kelis nepriklausomus neohitiečių miestus‑valstybės (pietryčių Anatolijoje ir šiaurės Sirijoje), kai kurie iš jų išliko iki VIII a. pr. m. e., kol galutinai buvo įveikti augančios Asirijos imperijos.
Archeologija ir mokslinis atradimas
Hattušos griuvėsiai ir hetitų molinės lentelės buvo iškelti į šiuolaikinį tyrimą XIX–XX a. pradžioje. Vokiečių archeologų vykdyti kasinėjimai (tarp jų Hugo Winckler) atskleidė dideles archyvų atsargas ir monumentalinius miesto sienų liekanas. Hetitų raštų iššifravimas ir jų indoeuropietiškos kilmės nustatymas pakeitė senovės Vidurinių Rytų istorijos supratimą ir parodė, kad Anatolija buvo svarbi politinių ir kultūrinių permainų erdvė.
Svarbiausi faktai:
- Hetitai — indoeuropiečių kilmės Anatolijos gyventojai;
- Valstybės centras Hattuša; imperijos įtakingumas – XVIII–XIII a. pr. m. e.;
- Žymūs karaliai: Suppiluliuma I, Mursili II, Hattuzilis III (minimas ir sudarant taikos sutartį su Egiptu);
- Pažangūs karo vežimai, administracija, raštija (klinikiniai moliniai įrašai) ir tarptautinė diplomatija;
- Imperijos žlugimas ~1180 m. pr. m. e., po kurio atsirado neohitiečių miestai‑valstybės.
Chetitų imperija savo viršūnėje. Hetitai: mėlyna; Mikėnų graikai: rožinė; Asirija: žalia; Egiptas: geltona)
Saulės diskai, rasti Alaca Hüyük karališkosiose kapavietėse, rodo galimą indoeuropiečių įtaką.
Paskutinio žinomo hetitų imperijos karaliaus Suppiluliuma II reljefas
Suppiluliumo ir Mursili II imperija
Hetitų karalystė pasiekė savo zenitą valdant Suppiluliumai I (~1350-1322 m.). Pilietinių karų draskoma Mitannio karalystė nesugebėjo atlaikyti hetitų puolimo. Suppiluliuma skubiai užpuolė Mitannio žemę, užėmė ir apiplėšė Mitannio sostinę Vaššugannį. Tada jis pasuko į vakarus, persikėlė per Eufratą ir užėmė visas Sirijos karalystes, kurios buvo Mitannio vasalai, įskaitant Alepą, Mukišą, Niją, Katną, Upi (Upiną) ir Kadešą. Kitos karalystės, tokios kaip Ugaritas ir Amurru (Egipto vasalas), savanoriškai tapo hetitų vasalais.
Kai vėl įsiplieskė karas su Mitanni, Tulipinu, Suppiluliumos sūnus ir Alepo vicekaralius, įsiveržė į Karkemišą, bet nesugebėjo užimti miesto. Suppiluliuma susitiko su savo sūnumi ir pats įsiveržė į Siriją, apgulęs Karchemišo miestą. Aštuntą dieną Suppiluliuma nutraukė apgultį ir karalystės vietininku paskyrė savo sūnų Pijazilį. Su savo sūnumis tapęs Alepo ir Karchemišo vietininkais, Suppiluliuma įtvirtino savo valdžią Sirijoje ir užbaigė Mitannų imperiją. Netrukus Mitannio karalius buvo nužudytas.
Nužudytas princas
Kai mirė Egipto faraonas Tutanchamonas,jo našlė paprašė ištekėti už vieno iš Suppiluliumos sūnų. Jis sutiko ir išsiuntė savo sūnų Zannanzą į Egiptą vesti karalienės. Tačiau Zannanza buvo nužudytas pakeliui į Egiptą. Suppiluliuma supyko ir dėl sūnaus mirties apkaltino naująjį Egipto faraoną Ay. Hetitų kariuomenė, vadovaujama kronprinco Arnuvandos, įsiveržė į Egipto teritoriją iš Sirijos, plėšikavo ir paėmė daug belaisvių. Šie belaisviai su savimi atsinešė marą, kuris nusiaubė hetitų karalystę ir tęsėsi iki pat Mursiljo valdymo ir galbūt pražudė patį Suppiluliumą.
Mursili II
Mursili II buvo jaunas ir nepatyręs, tačiau pasirodė esąs stiprus karalius. Pirmaisiais valdymo metais jis surengė baudžiamąsias kampanijas prieš kelias karalystes. Sirijoje sukilo nuhašų karalius Tetė, prie kurio prisijungė Egipto kariai. Neramumai Sirijoje tęsėsi, kai mirė Mursiljo broliai Tulipinu ir Pijašiliu. Netekus Sirijos vietininkų, kilo sukilimas ir net Asirijos įsiveržimas į Karchemišą. Palikęs savo generolams spręsti Sirijos ir Haisos klausimus, Mursilis įsiveržė į Karchemišą ir išvijo asirus. Vėliau savo valdymo metais Mursilis II vėl surengė kampaniją prieš Kaską, atkovodamas hetitų šventąjį miestą Ninivę. Jis taip pat ryžtingai nugalėjo Tummanos karalių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo hetitai?
A: Hetitai buvo senovės tauta iš Anatolijos, kalbėjusi indoeuropiečių kalba.
K: Kur buvo įkurta hetitų karalystė?
A: Karalystė buvo įkurta Hattušoje, šiaurės centrinėje Anatolijoje.
K: Kokias teritorijas apėmė hetitų imperija savo klestėjimo laikotarpiu?
Atsakymas: Savo didžiausios įtakos Hetitų imperija apėmė didžiąją dalį dabartinės Turkijos ir Sirijos.
K: Kas buvo galingi Hetitų imperijos valdovai?
A: Suppiluliuma I (~1350-1322 m.) ir Mursili II (~1321-1295 m. pr. m. e.) buvo galingi hetitų imperijos valdovai.
K: Su kuriomis senovės civilizacijomis hetitai palaikė santykius aukštyn-žemyn?
A: Hetitai palaikė glaudesnius santykius su Senovės Egiptu pietuose ir asirų imperija Mesopotamijoje.
K: Kokia buvo pirmoji istorijoje žinoma taikos sutartis ir kas ją sudarė?
A: Pirmąją žinomą taikos sutartį 1258 m. pr. m. e. su Egipto valdovu Ramziu II sudarė Hattuzilis III.
K: Kas nutiko hetitų imperijai po 1180 m. pr. m. e.?
A: Po 1180 m. pr. m. e. Hetitų imperija suskilo į kelis nepriklausomus "neohitiečių" miestus-valstybes, kai kurie iš jų išliko iki pat VIII a. pr. m. e.
Ieškoti