Ramzis II
Ramzis II buvo vienas didžiausių Senovės Egipto faraonų. Jis buvo trečiasis XIX dinastijos faraonas. Jo įpėdiniai ir vėlesni egiptiečiai jį vadino "Didžiuoju protėviu".
Būdamas 14 metų, Ramzis buvo paskirtas savo tėvo Seti I įpėdiniu. 1279-1213 m. pr. m. e. jis valdė Egiptą.p165 Tai iš viso 66 metai ir 2 mėnesiai. Tikėtina, kad jis mirė 90-aisiais arba 91-aisiais metais. Po mirties jis buvo palaidotas kape Karalių slėnyje; vėliau jo kūnas buvo perkeltas į karališkąją slėptuvę (paslėptą plyšį sienoje), kur buvo rastas 1881 m. Dabar jis eksponuojamas Kairo muziejuje.
Ramzis II vadovavo kelioms ekspedicijoms į šiaurę, į žemes į rytus nuo Viduržemio jūros (dabartinio Izraelio, Libano ir Sirijos teritorija). Jis taip pat vadovavo ekspedicijoms į pietus, į Nubiją.
Jo valdymo pradžioje daugiausia dėmesio buvo skiriama miestų, šventyklų ir paminklų statybai. Nilo deltoje jis įkūrė Pi-Rameso miestą, kuris buvo jo naujoji sostinė ir pagrindinė bazė žygiams į Siriją.
Ramzis II: viena iš keturių išorinių sėdinčių statulų Abu Simbele
Ramzio II karikatūros. Centrinėje iš jų parašyta: "Ram'ses, Rê jį sukūrė, Amono numylėtinis. p146
Kampanijos ir mūšiai
Savo gyvenimo pradžioje Ramzis vykdė kampanijas, siekdamas susigrąžinti žemes iš nubių ir hetitų rankų ir apsaugoti Egipto sienas. Jis taip pat sustabdė nubių sukilimus ir surengė kampaniją Libijoje. Ramzio valdymo laikotarpiu Egipto armijoje galėjo būti apie 100 000 vyrų, kuriuos jis naudojo Egipto įtakai kaimyninėse žemėse stiprinti.
Mūšis su Šerdeno jūrų piratais
Antraisiais savo gyvenimo metais Ramzis nugalėjo jūrų piratus iš Šerdeno. Jie kėlė problemų Egipto Viduržemio jūros pakrantėje, puldinėdami krovininius laivus, plaukiančius jūrų keliais į Egiptą.p250 Ramzis strateginiuose pakrantės taškuose išdėstė karius ir laivus ir leido piratams pulti savo grobį. Tuomet jis juos netikėtai užklupo jūrų mūšyje ir visus juos sučiupo per vieną akciją. p53Vienoje steloje rašoma, kad jie atvyko "savo karo laivais iš jūros vidurio, ir niekas negalėjo prieš juos atsilaikyti". Netrukus po to šerdenai matomi faraono asmens sargybiniuose su raguotais šalmais, apvaliais skydais ir didžiaisiais Naue II kalavijais.
Taikos sutartis su hetitais
Hetitas Mursilijus III pabėgo į Egiptą, kai jam nepavyko užimti dėdės sosto. Dėdė Hattusilijus III pareikalavo, kad Ramzis išduotų (išsiųstų atgal) savo sūnėną atgal į Hattį. p74
Tai sukėlė krizę tarp Egipto ir Hati, kai Ramzis pasakė, kad nežino, kur yra Mursilis. Abi imperijos priartėjo prie karo. Galiausiai dvidešimt pirmaisiais savo valdymo metais (1258 m. pr. m. e.) Ramzis nusprendė susitarti su Hatusiliu III ir nutraukti konfliktą. Dokumentas, dėl kurio jie susitarė, yra ankstyviausia žinoma taikos sutartis pasaulio istorijoje. p256
Taikos sutartis buvo užfiksuota dviem variantais: vienas - egiptietiškais hieroglifais, kitas - akkadų kalba, naudojant klišinį raštą; abu variantai išlikę. Tokie įrašai dviem kalbomis būdingi daugeliui sutarčių. Ši sutartis nuo kitų skiriasi tuo, kad abiejų kalbų versijos yra skirtingai suformuluotos. Nors didžioji teksto dalis yra identiška, hetitų versijoje teigiama, kad egiptiečiai atvyko prašydami taikos, o egiptiečių versijoje teigiama priešingai.p73–79; 62–64 Sutartis egiptiečiams buvo įteikta sidabrinėje plokštelėje. Ši "kišeninė" versija buvo parvežta į Egiptą, o jos kopija iškalta Karnako šventykloje.
Ramzio II reljefas ant kalkakmenio, vis dar originalios spalvos.
Hattusili III Hatti ir Ramzio II Egipto sutarties lentelė Stambulo archeologijos muziejuje
Nefertari kapas
Svarbiausia ir garsiausia Ramzio karalienės-konsultantės karalienė buvo atrasta 1904 m. Nefertari kapas yra nepaprastai svarbus, nes jo didinga sienų tapyba laikoma vienu didžiausių senovės Egipto meno pavyzdžių.
Į prieangį galima patekti uoloje iškaltais laipteliais. Jį puošia paveikslai, nutapyti pagal Mirusiųjų knygos 17 skyrių. Astronominės lubos vaizduoja dangų ir yra nutapytos tamsiai mėlyna spalva su daugybe auksinių penkiakampių žvaigždžių. Rytinę prieškambario sieną pertraukia didelė anga su Ozyrio ir Anubio paveikslais. Iš jos patenkama į šoninį kambarį, papuoštą aukojimo scenomis. Prieangyje su paveikslais vaizduojama, kaip Nefertari pristatoma dievams, kurie ją sveikina. Šiaurinėje prieškambario sienoje yra laiptai, kuriais nusileidžiama į laidojimo kamerą. Tai didžiulė keturkampė patalpa, užimanti apie 90 kv. m plotą, kurios astronomines lubas remia keturios kolonos, ištisai padengtos dekoracijomis.
Kapo siena su Nefertari atvaizdu
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Ramzis II?
A: Ramzis II buvo vienas didžiausių Senovės Egipto faraonų ir trečiasis XIX dinastijos faraonas.
K: Kiek laiko Ramzis II valdė Egiptą?
A: Ramzis II valdė Egiptą nuo 1279 m. pr. m. e. iki 1213 m. pr. m. e., t. y. iš viso 66 metus ir 2 mėnesius.
K: Koks buvo Ramzio II titulas?
A: Ramzis II savo įpėdinių ir vėlesnių egiptiečių buvo vadinamas "Didžiuoju protėviu".
K: Kiek metų buvo Ramziui II, kai tėvas jį paskyrė įpėdiniu?
A: Ramziui II buvo 14 metų, kai jį įpėdiniu paskyrė jo tėvas Seti I.
K: Kur buvo palaidotas Ramzis II?
A: Ramzis II buvo palaidotas Karalių slėnyje esančioje kapavietėje, tačiau vėliau jo kūnas buvo perkeltas į karališkąją slėptuvę, kur buvo rastas 1881 m. Dabar jis eksponuojamas Kairo muziejuje.
K: Kokioms ekspedicijoms vadovavo Ramzis II?
A: Ramzis II vadovavo kelioms ekspedicijoms į šiaurę, į žemes į rytus nuo Viduržemio jūros (dabartinio Izraelio, Libano ir Sirijos teritorija). Jis taip pat vadovavo ekspedicijoms į pietus, į Nubiją.
K: Į ką buvo sutelktas dėmesys Ramzio II valdymo pradžioje?
A: Ankstyvojoje Ramzio II valdymo dalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama miestų, šventyklų ir paminklų statybai. Nilo deltoje jis įkūrė Pi-Rameso miestą, kuris buvo jo naujoji sostinė ir pagrindinė bazė žygiams į Siriją.
