Ramzis II buvo vienas didžiausių Senovės Egipto faraonų. Jis buvo trečiasis XIX dinastijos faraonas. Jo įpėdiniai ir vėlesni egiptiečiai jį vadino "Didžiuoju protėviu" dėl ilgo ir išskirtinio valdymo bei gausių paminklų, kurie turėjo sustiprinti karališkąją dvasingumo ir valdžios galią. Jo valdymo laikotarpis suteikė Egiptui politinį stabilumą ir kultūrinį klestėjimą.

Valdymo trukmė ir amžius

Būdamas 14 metų, Ramzis buvo paskirtas savo tėvo Seti I įpėdiniu. 1279–1213 m. pr. m. e. jis valdė Egiptą.p165 Tai iš viso 66 metai ir 2 mėnesiai — vienas ilgiausių faraonų valdymų Senovės Egipte. Manoma, kad jis mirė 90–91 metų amžiaus, todėl buvo ne tik galingas valdovas, bet ir labai ilgai gyvavusi asmenybė tarp to meto lyderių.

Karinės kampanijos ir tarptautinė politika

Ramzis II vedė daug karinių žygių. Jis organizavo ekspedicijas į šiaurę, į žemes į rytus nuo Viduržemio jūros (dabartinio Izraelio, Libano ir Sirijos teritorija), siekdamas atkurti ir išplėsti Egipto įtaką Levante. Vienas žymiausių jo karinių veiksmų – Kadešo mūšis (apie 1274 m. pr. m. e.) su Hetitų imperija; nors mūšis dažnai vaizduojamas Ramzio propagandoje kaip didinga pergalė, istorikai laiko jį iš esmės nerezultatyviu konflikto susidūrimu.

Po daugelio metų įtampos Ramzis II ir Hetitų valdovas Hatušilis III pasirašė vieną pirmųjų žinomų tarptautinių taikos sutarčių (apie 1258 m. pr. m. e.), kuri užfiksavo diplomatines sąlygas ir aljansus, taip sumažindama atvirų karų riziką ir padidinusi regioninį stabilumą.

Be to, Ramzis vadovavo ekspedicijoms į pietus, į Nubiją, kur siekė kontrolės dėl vertingų resursų (aukso, medžiagų, vergų) ir politinės įtakos.

Statyba, menas ir administracija

Ramzis II skyrė daug dėmesio miestų, šventyklų ir paminklų statybai — tai buvo svarbi jo valdžios legitimumo dalis. Nilo deltoje jis įkūrė Pi-Rameso miestą, kuris tapo jo naująja sostine ir pagrindine baze žygiams į Siriją; ši vietovė šiandien siejama su archeologiniu paminklu Qantir. Pi-Rameso buvo karališkųjų rūmų, sandėlių ir karininių įrengimų centras.

Didžiausi ir labiausiai atpažįstami Ramzio statiniai yra:

  • Abu Simbel – du monumentalūs roko šventyklų kompleksai pietų Egipte, iškaltos uoloje; vienoje jų skirta Ramziui, kitoje – jo mylimai žmonai Nefertari. Šios šventyklos garsėja milžiniškomis faraono statulomis.
  • Ramesseum – Ramzio mauzoliejus (pomirtinė šventykla) prie Tėbų (dabar Vakarų Krantas), su didelėmis reliefinėmis scenomis ir kolosaliniu Ramzio portretu.
  • Platus statybų programų ratas Karnake, Luksore ir kitur – Ramzis didino Amen-Re kulto šlovę ir papildė ankstesnius šventyklų kompleksus pompastiškais reliefais bei titulais.

Jo statybose dažnai naudotos gigantiškos statulos, reljefai su mūšio scenomis ir išsamios karinės kampanijų ataskaitos, kurios turėjo tiek propagandinį, tiek ritualinį pobūdį.

Šeima ir įpėdiniai

Ramzis turėjo gausią šeimą: didelis skaičius išlikusių įrašų rodo, kad jis turėjo dešimtis — kai kuriais duomenimis daugiau nei šimtą — vaikų ir kelias oficialias bei neoficialias žmonas. Svarbiausios jo žmonos buvo Nefertari, kuriai jis skyrė didelę šventyklą Abu Simbele, ir Isetnofret, kuri buvo motina kelių svarbių palikuonių. Iš vaikų žymiausias įpėdinis – Merneptahas, kuris perėmė sostą Ramzio senatvėje.

Pomirtis, kapavietė ir mumija

Po mirties Ramzis II buvo palaidotas kape Karalių slėnyje. Vėliau — dėl kapų plėšimo ir siekiant apsaugoti karališkuosius palaikus — jo kūnas buvo perkeltas į paslėptą karališkąją slėptuvę (slaptą plyšį uolose), kur jį rado 1881 m. kartu su kitų karalių mumijomis. Tradiciškai jo mumija eksponuota Kairo muziejuje; 2021 m. ji buvo dalyje ceremonijos perkelta į National Museum of Egyptian Civilization (Nacionalinį Egipto civilizacijos muziejų) Kairu metu vadinamojoje "Faraonų auksinėje parade", skirtame saugiai perkelti kelių faraonų mumijas.

Modernūs tyrimai (rentgeno bei kompiuterizuotų tomografijų) pateikė informaciją apie Ramzio sveikatą: nustatyta sąnarių pakitimų, dantų nusidėvėjimo ir kitų senatvinių pokyčių, kurie patvirtina, jog jis ilgai gyveno. Taip pat mumija suteikė duomenų apie laikotarpio balzamavimo praktiką ir karališkąsias palaikymo tradicijas.

Paveldas ir reikšmė

Ramzis II paliko gilų pėdsaką Egipto istorijoje: jo monumentai ir reljefai formavo vėlesnį faraonų įvaizdį ir tarptautinę atmintį. Jis derino karinę veiklą su plataus masto statybomis bei diplomatinėmis iniciatyvomis, todėl jam būdingas tiek kovotojo, tiek didingo statytojo statusas. Net po daugelio amžių Ramzio statiniai ir jo vardas išliko simboliu faraoniškos galios bei meninio meistriškumo.

Ramzio valdymo tyrimai ir archeologiniai kasinėjimai ir toliau atskleidžia naujas detales apie jo ekonomiką, užsienio politiką ir kultūrą, todėl jo asmenybė lieka vienu iš svarbiausių objektų, padedančių suprasti vėlyvąją Naująją Karalystę.