Egiptiečių mitologijoje Ozyris yra gyvenimo, mirties, Nilo užtvenkimo ir pomirtinio gyvenimo dievas. Jis buvo Izidė brolis ir vyras. Jie turėjo sūnų, vardu Horas. Ozyrį nužudė jo brolis Setas, nes Ozyris buvo faraonas, kuriuo norėjo tapti Setas. Ozyris buvo nužudytas, kai Setas apgaule įkalbėjo jį įlįsti į dėžę, o paskui užpylė ant dėžės švino, kad ji užsidarytų ir Ozyris negalėtų iš jos ištrūkti. Tačiau Izidė vienai nakčiai sugrąžino Ozyrį į gyvenimą. Kai Horas pakankamai suaugo, jis nugalėjo Setą ir tapo faraonu. Ozyrio motina buvo deivė Nut, tėvas Gebas, sesuo Neftis ir sesuo bei žmona Izidė.

Mito santrauka ir varijacijos

Pagrindinis Ozyrio mitas apima jo nužudymą ir atgimimą. Pagal vieną versiją, Setas nukovė Ozyrį, išskėlė jo kūną į daugybę dalių ir paskleidė jas po Egiptą. Izidė kartu su Neftis surinko daugumą kūno dalių, surinko jas atgal ir panaudojo savo magiją, kad laikinai prikelti Ozyrį. Iš šio susidūrimo gimė Horas — Ozyrio ir Izidės sūnus, vėliau tapęs jo keršto ir įpėdinio simboliu.

Skirtingose tradicijose detalės skiriasi: kartais trūkstama dalis (pvz., falas) būdavo prarasta, kartais Ozyris plūduriavo jūroje su dėže ir buvo nuvežtas iki viduržemio jūros krantų. Vis dėlto bendras motyvas — mirtis, skerdimas, palaikymas ir atgimimas — lieka stabilus ir perteikia idėją apie vegetacijos ciklus ir pomirtinį atgimimą.

Reikšmė ir kultas

Ozyris tapo pomirtinio gyvenimo ir teisingumo teisėjo simboliu: jis buvo laikomas mirusiųjų karaliumi, Duato (pomirtinio pasaulio) valdovu. Pomirtinis gyvenimas ir viltis į prisikėlimą tapo esminėmis senovės Egipto religijos dalimis. Faraonai reguliariai buvo siejami su Ozyriu — miręs valdovas būdavo laikomas Ozyrio įsikūnijimu, o gyvasis faraonas — kaip Horas ar Ozyrio atstovas žemėje.

Kultas buvo plačiai paplitęs: statyti šventyklos (žymiausia — Abydos), vykdyti kasmetinius mišių ir misterijų ritualus, kurie atkartodavo Ozyrio mirtį ir prisikėlimą. Miestiečiai ir kaimų bendruomenės atlikdavo apeigas, aukas ir laidotuvių ritualus, remdamiesi Ozyrio mitu, nes jis garantavo tvarką, atgaivinimą ir derlingumą (ypač susijusį su Nilu).

Ikonografija ir simboliai

  • Išvaizda: Ozyris dažnai vaizduojamas su žalia arba juoda oda — žalia simbolizuoja atgimimą ir vegetaciją, juoda — derlingą Nilą ir žemės dirvožemį.
  • Kepurė ir atributai: dėvi Atefo karūną (kurią sudaro baltas karūnos gaubtas su dviem plunksnomis) ir nešioja vadeles — rykštę ir ūką (crook and flail), kurios yra karališko autoriteto simboliai.
  • Mumifikacija: Ozyris glaudžiai susijęs su mumifikacijos praktika — mirusiojo kūnas paverčiamas mumija, kad jis galėtų patekti į pomirtinį gyvenimą, kaip Ozyris tapo pomirtinio pasaulio valdovu.

Pomirtinio teisingumo ir kiti dievai

Pomirtiniame teisme dalyvavo ir kiti dievai: Anubis prižiūrėdavo mumifikaciją ir vedė mirusiojo sielą, matavo širdį ant svarstyklių, o Totas fiksavo teismo sprendimą. Nors šie dievai neturi šiame tekste pažymėtų nuorodų, jų vaidmuo dažnai derinamas su Ozyriu kaip tų ritualų ir įsitikinimų dalis, susijusi su teisingumu ir pomirtiniu persikėlimu.

Paveldas ir reikšmė šiandien

Ozyrio mitas turėjo įtakos ne tik religinėms praktikoms, bet ir senovės Egipto visuomenei — idėja apie atgimimą ir teisingumą formavo laidotuvių etiketą, karališkosios valdžios sampratą ir žemdirbystės apeigas. Archeologiniai radiniai, religinės knygos (pvz., "Mirusiųjų knyga") bei šventyklų reljefai liudija jo ilgą ir tvirtą kultą. Šiandien Ozyris lieka vienu žinomiausių senovės Egipto mitologijos simbolių, dažnai minimu studijose apie pomirtinį gyvenimą, religiją ir senovės Egipto meną.