Gebas — senovės Egipto žemės dievas: mitai, simbolika, kilmė
Sužinokite apie Gebą — senovės Egipto žemės dievą: jo kilmę, mitus, simboliką, gyvūnus ir vaidmenį dievų šeimoje. Atraskite legendas ir reikšmes.
Egipto mitologijoje Gebas buvo žemės dievas. Gebas buvo dangaus deivės Nut vyras ir brolis, taip pat Ozyrio, Izidės, Neftidės, Horo Vyresniojo ir Seto tėvas. Kai Setas ir Horas (Ozyrio sūnus) kovojo dėl Egipto karaliaus titulo, Gebas padarė Horą gyvųjų valdovu. Gebo tėvai yra Tefnutas ir Šu.
Genealogija ir mitinis vaidmuo
Gebo vieta egiptiečių kosmologijoje yra svarbi: jis priklauso Heliopolio Enneadai — dievų grupei, kuri aiškina pasaulio sandarą pagal senąsias egiptiečių tradicijas. Kaip dangaus deivės Nut brolis ir vyras, Gebas simbolizuoja žemę, ant kurios guli Nut. Pagal mitus Šu išskyrė Nut nuo Gebo, taip sukurdami atskirus dangaus ir žemės pasaulius. Gebas dažnai vaizduojamas atsigulęs arba gulintis — taip parodomas jo ryšys su dirva ir požemiu.
Simbolika ir ikonografija
Gebo gyvūnai yra gyvatė ir žąsis (kartais žąsis vaizduojama ant Gebo galvos). Žąsis laikyta Gebo atributu daugelyje amuletų ir freskų; ji kartais interpretuojama kaip gyvybės, vaisingumo ir genealogijos simbolis (žąsies įvaizdis susijęs su sėkla ir vaisingumu). Gyvatė — dar vienas žemės ir požemio atributas, siejamas su transformacija ir paslėptomis jėgomis.
Mitai: Ozyrio legenda ir karaliaus teisė
Gebo vaidmuo yra svarbus Ozyrio istorijoje: jis yra Ozyrio ir Izidės bei jų brolių ir seserų tėvas. Po Ozyrio mirties ir Seto užgrobimo, kilusi kova tarp Seto ir Horo dėl valdžios buvo sprendžiama dievų teisme. Gebas, kaip žemės ir šeimos patriarchas, pritarė Horui ir kartu su kitais dievais padėjo legitimuoti Horą kaip gyvųjų karalių — tai atspindi senovės Egipto idėją, kad faraono teisė valdyti kyla iš dievų.
Žemė, augmenija ir požemio ryšiai
Gebo funkcija neapsiribojo tik „stovėjimu po Nut“ — jis buvo ir augmenijos bei derlingumo saugotojas. Perkasdamas dirvą ir išjudindamas žemę, Gebas simbolizuoja pavasarinį atgimimą ir derliaus ciklus. Todėl jam būdavo skiriamos apeigos, susijusios su lauko darbais ir tręšimu. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad žemės drebėjimai yra Gebo juokas — šis vaizdinys pabrėžia žemės gyvybingumą, jos judėjimą ir kartais nenuspėjamą charakterį.
Vardas ir interpretacijos
Gebo vardas rašomas įvairiai: senovės tekstuose jis sutinkamas kaip Geb arba Keb (liet. Kebas). Vardo kilmė ir reikšmė interpretuojama įvairiai — dauguma tyrinėtojų sieja jį su egiptiečių žodžiais, reiškusiais žemę ar jos savybes. Kai kurie senesni šaltiniai jį siejo su kitomis prasminėmis interpretacijomis, tačiau tiksli etimologija nėra vienareikšmė.
Vardai ir ekvivalentai
Gebo dažnai laikė įvairiais vardais ar epitetais: Sebas, Kebas ir pan. Kartais jis lyginamas su kitų kultūrų dieviškosiomis figūromis: pagal vėlesnius antikinius aiškinimus Gebas buvo prilyginamas graikų titanui Kronui, nes abu simbolizuoja seną pasaulio tvarką ir žemės galias.
Kultas ir šventovės
Nors Gebas nebuvo toks masiškai garbinamas kaip Osiris ar Ra, jo vaidmuo religijoje buvo reikšmingas — ypač Heliopolio tradicijoje, iš kurios kilo Enneada. Vietiniai kultai, apeigos ir amuletai, susiję su žeme, augmenija ir vaisingumu, dažnai prisimindavo Gebą kaip svarbų globėją. Jo kultas buvo įsišaknijęs agrarinėse bendruomenėse, kur žemė ir jos derlius lemdavo pragyvenimą.
Santrauka
Gebas — pagrindinis senovės Egipto žemės dievas, Nut vyras ir Shu bei Tefnut sūnus — sujungia mitinę kosmologiją su kasdieniais agrariniais poreikiais. Jis simbolizuoja dirvą, derlingumą, požemio jėgas ir šeimos patriarchalines pareigas; jo atributai — žąsis ir gyvatė — pabrėžia ryšį su gyvybe ir transformacija. Per Ozyrio mitą ir Horos teisės suteikimą Gebas įgauna ir politinį-religinį aspektą, liudijant senovės egiptiečių supratimą apie dieviškąją karališkąją legitimaciją.
Gebas (žemė), Nut (dangus) ir Šu (dievas) (oras) - visatos dievai.
Šeima
Gebas išperėjo kiaušinį, kuris tapo saule. Gebas vedė Nut ir susilaukė penkių vaikų. Jų vardai buvo Ozyris, Izidė, Neftis, Horas ir Setas. Ozyris ir Izidė susituokė, o galiausiai Setas ir Neftys susituokė. Vieną naktį Setas išmatavo Ozyrį, kad padarytų jam kapą. Jie surengė didžiulę šventę, kurioje buvo daug dovanų. Paskutinė buvo maža dėžutė. Pora kaimiečių bandė tilpti į dėžutę, bet jiems nepavyko. Tada atėjo Ozyris ir jis puikiai tilpo! Bet tada Setas ją su Ozyriu viduje uždarė ir apliejo išlydytu švinu, kad Ozyris negalėtų kvėpuoti. Tai sužinojusi Izidė labai nuliūdo ir verkė. Ji desperatiškai ieškojo Ozyrio kūno. Galiausiai Izidė rado kūną ir tinkamai jį palaidojo. Ji pažvelgė į Ozyrį ir atsargiai uždarė dangtį. Setas, išsigandęs, kad Izidė gali jį atgaivinti, ieškojo palaidoto Ozyrio kūno. Suradęs kapą Setas supjaustė jį į gabalus. Izidė sudėjo Ozyrį taip, kad jis vėl buvo panašus į žmogų. Tada Izidė susilaukė pirmojo vaiko, kurį pavadino Horas. Sužinojęs, kad mirė jo tėvas, Horas bandė nužudyti Setą, o Setas bandė nužudyti Horą. Galiausiai Setas gavo didžiulę žaizdą, kuri buvo pilna kraujo. Kai tai atsitiko, Gebas pasakė, kad Horas gali užimti Ozyrio vietą.
Garbinimas
Gebo šventykloje šventikai kasdien jį maitino, kaip ir daugelį kitų dievų. Kai būdavo teikiamos dovanos, žmonės galėdavo eiti prie vartų arba į prieangį. Kunigai surinkdavo dovanas, kurias paprasti egiptiečiai atiduodavo dievams. Kunigai melsdavosi, kad pagerbtų Gebą už žmones, atėjusius į šventyklą. Šventykla buvo pastatyta iš didelių akmeninių kolonų, kurios laikė didelę didelę salę. Taip pat buvo labai dideli vartai, pro kuriuos buvo patenkama į didžiąją salę. Kambariuose arba salėse degdavo žvakės, o smilkalai suteikdavo patalpoms malonų kvapą ir išvalydavo šventyklos orą. Kambariai palaipsniui mažėjo, kai į juos įeidavo kunigai, ir sukurdavo paslaptingą jausmą. Paskui kunigai surado šventykloje esančią koplyčią, kurioje buvo Naosas (naosas - maža šventykla), kuriame buvo Gebo statula.
Fizinė išvaizda
Gebas simbolizavo žąsį, o jo oda kartais būdavo žalios spalvos, simbolizuojančios Nilo upę, arba juodos spalvos, simbolizuojančios turtingą dirvožemį augmenijai. Gebas buvo vaizduojamas kaip vyras, dėvintis šiaurės karūną, kitais atvejais - pietų Egipto karūną. Gebas taip pat kartais ant galvos nešiojo baltą karūną arba žąsį, simbolizuojančią žemę. Gebas kairėje rankoje laikė lazdą, o dešinėje paprastai laikė ankh - hieroglifą, reiškiantį gyvybę. Gebas ne tik nešiojo žąsį ant galvos, bet kartais jo galvą dengdavo žąsies galva.
Pavadinimai
Gebas buvo toks galingas, kad kai juokdavosi, sukeldavo žemės drebėjimus. Dėl to jis buvo pavadintas Didžiuoju kekše. Kaip ir kiti dievai, Gebas buvo labai stiprus ir galėjo ilgai gyventi. Kad parodytų savo galią kurti gyvybę iš žemės, Gebas kartais piešiamas su gėlėmis, besiveržiančiomis iš alkūnės. Jis turėjo daug vardų, kurie buvo šie: Gebas, Gebas, Sebas, Sebas, Kebas ir Kebas. Gebas taip pat buvo graikų dievas, vardu Kronas. Nors jis nebuvo toks garsus kaip jo dukterys ir broliai, vis dėlto turėjo svarbų darbą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Gebas egiptiečių mitologijoje?
Atsakymas: Gebas Egipto mitologijoje yra žemės dievas.
K: Su kuo Gebas yra vedęs ir kas yra jo vaikai?
A: Gebas yra dangaus deivės Nut žmona ir jos brolis, Ozyrio, Izidės, Neftidės, Horo Vyresniojo ir Seto tėvas.
K: Ką Gebas padarė, kai Setas ir Horas kovojo dėl Egipto karaliaus titulo?
A: Gebas padarė Horą gyvųjų valdovu, kai Setas ir Horas kovojo dėl Egipto karaliaus titulo.
K: Kas yra Gebo tėvai?
A: Gebo tėvai yra Tefnutas ir Šu.
K: Ką, pagal senovės egiptiečių tikėjimą, Gebas ir Nut kartu sudarė?
A: Gebas ir Nut kartu sudarė nuolatinę ribą tarp pirmapradžių vandenų ir naujai sukurto pasaulio.
K: Kokia žemės drebėjimų reikšmė Gebo mitologijoje?
A: Senovės egiptiečiai tikėjo, kad žemės drebėjimai buvo Gebo juokas.
K: Kokie gyvūnai siejami su Gebu ir kokia yra kita jo sritis?
A: Su Gebu, kuris taip pat yra augmenijos dievas, siejama gyvatė ir žąsis (kartais vaizduojama ant jo galvos).
Ieškoti